POLITOLOGAS R. VAN VOREN: SOVIETIZMO PĖDSAKŲ LIETUVOJE VIS MAŽIAU (0)

Lietuva šiuo metu vis dar išgyvena XX amžiuje patirtas istorines traumas, o visai posovietinei erdvei reikia daugiau moralinių lyderių – tokių, koks buvo Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas, vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) A. Sach...

ŠIMTMEČIO KLAUSIMAS: AR IŠTVERSIME DEMOKRATIJĄ? (0)

TOMAS DAUGIRDAS Tomo Daugirdo komentaras perpublikuojamas iš pirmojo žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ 2018 metų numerio Lietuvos šimtmečio proga keliama įvairių klausimų, atveriančių optimistinių ir pesimistinių Lietuvos vizijų: Kokia idėja Lietuvą nuves į prasmingą ateitį? Ka...

AR LIETUVAI REIKALINGI JOS PILIEČIAI? (0)

LUKAS RADŽIŪNAS Kovo 1 d. Jono Basanavičiaus klubas pavasarį pasitiko diskusija apie vieną iš trijų šimtmečio idėjų išrinktą – dvigubą pilietybę. Diskusija surengta, matant, kad, nepaisant palaikymo, kurio sulaukė idėjų rinkimuose bei kai kurių portalų skelbtose apklausose, dviguba pilietyb...

Mirčiai alsuojant į nugarą. Arba kaip Bridžitos Džouns svajonės virto modernia vergyste (0)

Mantas Kuncaitis teisininkas, JKLB valdybos narys Ji pabudo naktį. Aplinkui buvo tylu, tačiau tolumoje dar aidėjo ją besivejančių išnaudotojų balsai. Ji bėgo kelias valandas. Bent jau jai taip atrodė. Sumušta ir kraujuojanti stūmėsi į priekį, į laisvę, į gyvenimą. Tai buvo bėgimas gyvybės ir mir...

Eugenijus Oparinas. Vasario 16-oji okupuotame Vilniuje (0)

Vasario 16-oji man ir turbūt visai mano vilniečių kartai yra iš tiesų galbūt net didžiausia metų šventė. Valstybės gimtadienis! Gimiau 1923 metais ir pats augau su Lietuva, nors tada tarsi ne Lietuvoje. Vilnius buvo okupacijoje. Vasario 16-oji prieškario vilniečiams buvo ypatinga data, brangi gal ka...

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė? (0)

Šventvagiškas klausimas nenukrito iš dangaus. Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį daug rašoma ir diskutuojama apie tai, ko pasiekėme kaip valstybė, kokios mūsų perspektyvos ir ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų. Prasminga vietoje patoso kupinų kalbų kelti tokius probleminius klausimus. Tači...

Esame didžiausi euroentuziastai, o kiek Lietuvoje tikrosios Europos? (0)

Robertas DARGIS Visas pastarasis dešimtmetis Europos Sąjungai yra tarsi vienas nesibaigiantis iššūkis. Europa stipriai atsilieka ir, ko gero, pralaimi technologinę konkurencinę kovą dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV ir augančiai Kinijai. Maža to, galime stebėti ir prasidėjusius ...

Vygaudas Ušackas: Lietuvos išsivaikščiojimą galima sustabdyti (0)

Kalbėjosi Ramunė Lapas. Net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui JAV lietuviai, ypač Washingtone ir Čikagoje, gerai prisimena buvusį Lietuvos ambasadorių JAV Vygaudą Ušacką (2001–2006) – jauną, iniciatyvų diplomatą, kurio įspaustas pėdsakas mūsų gyvenimuose matomas iki šiol. Tebev...

KAS EITŲ GINTI LIETUVOS? POKALBIS SU POLITOLOGE AINE RAMONAITE (0)

VYTAUTAS RAŠKAUSKAS Kas lietuvius įkvepia priešintis? Kas gintų Lietuvą, o kas mėgintų sprukti? Į daugelį panašių klausimų jau turime moksliškai pagrįstus atsakymus. Dalimi jų su mumis pasidalinti sutiko politologė A. Ramonaitė, kartu su kolegomis (Ieva Petronyte-...

ISTORIKAS: DIDŽIAUSIA LAISVĖS KOVOTOJŲ SVAJONĖ BUVO NE VYTIS, O NEPRIKLAUSOMA LIETUVA (0)

MATAS BALTRUKEVIČIUS Dėl Lukiškių aikštės paminklo kyla daug aistrų visuomenėje. Kokią žinutę neša Vytis, kokią „kalva“? Kaip apsaugoti atminimo erdves nuo profanavimo? Ar realistinė maniera turi ateitį? Apie tai kalbėjomės su istoriku Zigmu Vitkumi. Lukiškių aikštės paminklo klaus...

SU KONSTITUCIJA NUOLAT, RAMIAI, BE KULTO IR POMPASTIKOS (0)

BEATRIČĖ BANKAUSKAITĖ „Konstitucijos diena mums turėtų būti kiekviena diena“, – sako Tomas Berkmanas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, kalbėdamas apie šiandien jau 25-erius metus minimą Konstitucijos dieną. Jis mano, jog dabar turime daug daugiau...

ŽAIDIMŲ TEORIJA, JAV IR ŠIAURĖS KORĖJA (0)

EGLĖ DŽIUGYTĖ Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Soma...

POLITOLOGAS N. MALIUKEVIČIUS: SAVO ISTORIJĄ TURIME IŠLEISTI ANGLŲ IR RUSŲ KALBOMIS (0)

RASA BAŠKIENĖ   Apie naujausias Rusijos informacines atakas, klastojančias Baltijos šalių istoriją, kalbamės su politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi.   Liepos viduryje, pasipiktinę Rusijos va...

DVIGUBOS PILIETYBĖS KLAUSIMAS: SEIMAS PRIEŠ KONSTITUCIJĄ? (0)

RASA BAŠKIENĖ   Kartais Lietuvoje vis kyla iniciatyvų leisti turėti dvigubą pilietybę asmenims, palikusiems Lietuvą po 1990 metų. Konstitucinis Teismas ne kartą jau yra išaiškinęs, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik keičiant LR Konstituciją. O ją keisti gali tik piliečių referendu...

KUR PASTATOME STIPRŲ IR GALINGĄ VYTĮ? (0)

Valstybė prasideda nuo Mūsų. Tūkstantmetį gyvuojanti ir moderniųjų laikų šimtmetį netrukus švęsianti valstybė per amžiaus buvo ne kas kita – Mes. Tai labai svarbu. Turime tai švęsti – tam prasideda pats tinkamiausias metas.   Grįžęs ir lankydamas skirtingus mūsų šalies regionu...

KAM GI MUMS TA VALSTYBĖ? (0)

Kadaise vienas Prancūzijos karalius tarė: „Valstybė – tai aš.“ Kitaip tariant, jis pareiškė: „Valstybė – tai ne jūs.“ Poetas Zbigniewas Herbertas viename savo eilėraščių iš apsiausto miesto bylojo:   „kapinės plečias gynėjų skaičius mažėja bet ...

Vytautas Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (0)

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teis...

Arūnas Teišerskis. Ar raidės gali sunaikinti kalbą? (0)

Jau senokai viešojoje erdvėje diskutuojama apie tai, ar asmens tapatybės dokumentuose vardai ir pavardės galėtų būti rašomi nelietuviškomis raidėmis. Šitos diskusijos pagrindas yra tas, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos įstatymuose numatyta, jog Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose ...

Pajamų neligybė – Tiesus kelias į skurdą (0)

Vilniaus universiteto mokslininkai šių metų balandžio mėnesį pristatė ilgamečio tyrimo „Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė“ rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad augančių pajamų grietinėlę – net 21 proc. nusigriebia 5 proc. turtingiausiųjų šalies pil...

ANTANAS GUOGA: IR VĖL GĖDA DĖL VALDŽIOS PRIEŠ EUROPĄ (0)

Visiems pažįstama, kaip į kritiką reaguoja mūsų valdžia. Sukritikuota kurį laiką tarsi stengiasi: nesikūprina, aiškiau artikuliuoja. Gaila, bet po kelių dienų valdžios ryžtas dingsta ir viskas vėl grįžta tekėti sena vaga. Taip ir su Europos Komisijos dokumentu (Europos Semestru), kuriame įvertinamas...