Lietuvoje yra šešiasdešimt savivaldybių, kuriose dirba tūkstančiai specialistų arba paprastai kalbant, biurokratai. Ant jų dažnai pykstame, keikiame juos, rečiau džiaugiamės. Tačiau, pasikapsčius giliau galima suprasti kodėl taip vyksta.

Ir kaip Dievą myliu, garantuoju ir net žinau, nes esu susidūręs, teko būti tarybos nariu, kai vienu kitu klausimu nešdavau kai kuriems politiniams biurokratams pluoštus klausimų į kabinetus. Reakcijos būdavo vertos užuojautos arba pyktumėlio, nes vilkindavo spręsti gyventojų problemas, ir tai pasirodo vyksta ne vienoje savivaldybėje. Atleiskit, būsiu drąsus tai sakyti, nes girdžiu ir iš Seimo narių bei iš dalies pačių savivaldybių specialistų, kad verčia stoti į komitetus ar partijas.

Būdamas Seimo nariu per porą metų aplankiau per trisdešimt savivaldybių ir iš susitikimų su žmonėmis, išsigrynino aiški problema, kodėl administracijose yra daug psichologinės įtampos.

Jei nori gauti darbą, žinoma, konkurso būdu, tai turi prižadėti nešdamas dokumentus valdančiam politikui, kad praėjus konkursui stosi į komitetą ar partiją. Va čia ir prasideda visas šou, kuris yra įsišaknijęs per visą mūsų beveik trisdešimties metų atkovotos laisvos Lietuvos laikotarpį. Tada supranti kodėl pikti tie žmonės yra ant biurokratų, paskui pyktis persimeta ant kaimynų, valstybės ir, kai nebėra vilties sulaukti pagarbos, emigruoji. Kažkada buvo atlikta statistinė analizė Amerikoje, kurios metu klausė, kodėl emigravote? Pirmoje eilutėje buvo ne dėl pinigų, bet dėl pagarbos nebuvimo mūsų valstybėje, sutinku su tuo. Dar daug pamokų reikia išeiti, kad tai pradėtų veikti. Tęsiu toliau, kaip sakoma, į mintį.

Esmė tokia, ateina gyventojas, esantis kažkuriame komitete ar partijoje, spręsti problemų, tuomet tas biurokratas, esantis taip pat, bet kitame komitete ar partijoje, tam atėjusiam nelojaliam iš kito judėjimo nekaltom akim su užuojauta palinksi ir uždaro duris, jo problemą sukiša taip giliai, kad net metus nesimato ir vilkina iki negalėjimo su krūva pasiteisinimų. Tada tas žmogus iš kažkurio politinio judėjimo svarsto ir visus metus su keiksmais varsto biurokrato duris, kurios pradeda girgždėti. Taip ir girgždame dešimtmečius, va taip ir yra skriaudžiamas žmogus iki sveikatos praradimo, iki nebetikėjimo vietine valdžia.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Č. Iškauskas. Kodėl atleidžiami karantino varžtai? EUROPARLAMENTARAS S. KELLY: ES BUS STIPRI, JEI STENGSIMĖS NĖ VIENO NEPALIKTI UŽNUGARYJE Žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė ką mano apie artėjančius rinkimus SKAITYTOJO POZICIJA. LIETUVIŠKAS PASAS AR DVIGUBA PILIETYBĖ? POLITOLOGAS R. VAN VOREN: SOVIETIZMO PĖDSAKŲ LIETUVOJE VIS MAŽIAU

Kitas svarbus momentas, kai nauja atėjusi vietinė valdžia nurodinėja ir atleidinėja specialistus nesutikusius pereiti į jų pusę. Kažkuris politikas sakys, tai gali gintis per profsąjungas. Patikėkit, kiek jie gynėsi per pastaruosius trisdešimt metų, praranda tik sveikatą arba priverstiniu būdu atsisako dirbti ir išvažiuoja. Laikas pasakyti, gana apgaudinėti žmones, padėkime Seime jiems, tiek specialistams, tiek gyventojams nuo godžių vietos politikų, nes tai yra amžina abipusė problema.

Yra vienas mažas pastebėjimas, kuris išgrynina tiesą, kodėl statutiniais darbuotojais gyventojai labiau pasitiki nei biurokratais, kurie yra politiniuose judėjimuose. Turbūt jau aiškiai supratote, taigi, todėl, kad statutiniai darbuotojai pagal įstatymą negali būti politikoje, todėl jie ramiai ir susikoncentravę gali dirbti žmonėms sąžiningai, nemanipuliuodami, neapgaudinėdami gyventojų, visiškai susitelkę į darbą. Jie dirba efektyviai ir drąsiai, nekišdami problemų giliai į stalčius. Darbo atmosfera puiki.

Taigi, seka yra tokia, kad laikas mesti meškerę ir padėti tūkstančiams darbuotojų nuo privalomo vertimo stoti į politinį judėjimą, jei jis to nenori, bet yra verčiamas, kad gautų darbą. Būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, Valstybės tarnybos įstatymą, įregistruoti pataisą, kad darbuotojai, laimėję skaidrius konkursus specialistai vietos valdžios nebūtų spaudžiami stoti į partijas ar komitetus. Reikia išdiskutuoti ir leisti be baimės dirbti specialistams. Tai būtų naudinga ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir darbuotojų sveikatai, nes psichologinė įtampa nori nenori klesti beveik visose savivaldybėse – nuo valytojų iki skyrių vedėjų. Žinoma, šis projektas turi būti iki galo išanalizuotas, dabar yra kaip idėja, kurią reikia paskelbti Seime. Taip toliau nebegali tęstis.

Taigi, kodėl savivaldybėms yra sudėtinga pritraukti kompetentingus specialistus, pasirodo, kad ne tik dėl atlyginimų, dauguma nenori būti komitetiniais ar partiniais. Dėl to Lietuva vėlavo ne vieną dešimtmetį padėti žmogui. O baigdamas noriu padėkoti tiems biurokratams, kurie sukandę dantis tyliai nematant ir nukenčiant nuo vietos valdžios nepabijojote, nebijote padėti gyventojams ir dėkui, kad dalis jūsų nebetylite. Stiprybės jums!