Dabar arba niekada. Tokiu šūkiu vadovaujasi Argentinos futbolo žvaigždė Lionelis Messi, planetos čempionate Rusijoje sieksiantis pirmą kartą iškovoti FIFA pasaulio taurę.

L. Messi su Argentinos rinktine 2006 ir 2010 metų pasaulio čempionatuose krito ketvirtfinalyje, o 2014 metais klupo finale. Visus šiuos kartus juos skriaudė vokiečiai. Nusivylęs puolėjas prieš porą metų paskelbė apie karjeros nacionalinėje rinktinėje pabaigą, bet sirgalių maldaujamas persigalvojo ir nusprendė sugrįžti.

Sugrįžo tam, kad Rusijoje išpildytų seną savo svajonę. Kad ir koks bus Argentinos rinktinės pasirodymas šią vasarą, L. Messi pareiškė, kad tai paskutinis jo pasaulio čempionatas. Birželio 24-ąją jam sukaks 31-eri.

Tėvystė yra gražiausias dalykas, nutikęs mano gyvenime.

Artėjant svarbiausiam metų, o gal ir visos karjeros iššūkiui, „Barcelonos“ klubo žvaigždė L. Messi davė interviu pasaulyje populiaraus žurnalo „World Soccer“ leidėjams. Jis kalbėjo ne tik apie Argentinos rinktinės lūkesčius, bet ir apie šeimą. Penkis kartus geriausiu pasaulio futbolininku rinktas argentinietis su žmona Antonella augina tris sūnus – šešerių Thiago, trejų Mateo ir kovą gimusį Ciro.

– Ar lengva būti Lioneliu Messi?

– Esu normalus žmogus, kuris stengiasi mėgautis šeiminiu gyvenimu ir kuo daugiau laiko praleisti su artimaisiais. Tačiau iš tiesų kartais nėra lengva, nes norėčiau būti niekuo neišsiskiriantis kaip ir kiti, gyventi paprastai, kad kasdien žmonės gatvėje į mane nespoksotų.

– Kaip vaikų atėjimas į pasaulį pakeitė jūsų gyvenimą?

– Įvyko daug pasikeitimų. Pradėjau matyti dalykus, kurių iki tol tiesiog nepastebėdavau. Tėvystė yra gražiausias dalykas, nutikęs mano gyvenime. Rytais vežu Thiago ir Mateo į užsiėmimus mokymosi įstaigoje. Kai man baigiasi treniruotė, tiesiu taikymu skubu jų pasiimti.

– Vaikai namuose prašo drauge pažaisti futbolą?

– Thiago jau pats lanko treniruotes. Bet paspardyti kamuolį namie paprašo nedažnai.

– Ar gįžęs namo su Antonella ir vaikais kalbatės apie futbolą? O gal viską paliekate už durų ir bandote nuo to atsiriboti?

– Namuose apie futbolą kalbamės minimaliai. Klube ar rinktinėje turi įvykti kažkas ypatingo, kad tai taptų pokalbio tema mūsų šeimos namuose.

– Jūsų vaikai supranta, kas yra jų tėtis?

– Mateo labai nustemba, jei prie manęs kas nors prieina ir prašo nusifotografuoti arba autografo. Jam tai nesuvokiama. Thiago daugiau mažiau jau pradeda suprasti, kokiu lygiu žaidžia tėtis. Jam patinka eiti į stadioną ir ten stebėti rungtynes, nors viso šio reiškinio iki galo dar nesuvokia. Tiesa, kartais namie jis mane šaukia Messi, būtent taip, kaip tai daro sirgaliai.

– Ką veiksite baigęs karjerą? Tapsite treneriu ar mėgausitės ramiu gyvenimu ir žaisite golfą?

– Kol kas tikrai nežinau. Kelis kartus diskutavome apie tai su šeima, bet nieko taip ir nenusprendėme. Visada sakiau, kad neįsivaizduoju savęs trenerio poste. Tiesiog neturiu tam potraukio. Galbūt kada nors šis požiūris pasikeis. Bet dar tikrai žaisiu futbolą kelerius metus, o kai viskas pasibaigs – matysime.

– Kiti futbolininkai giria jūsų fizinę būklę. Sutelkiate dėmesį į fizinį darbą treniruotėse ar tik į dietą?

– Tikrai nieko ypatingo. Jau daug metų rūpinuosi savo organizmu laikydamasis specialios dietos. Po futbolo treniruočių dar papildomai stiprinu kojų raumenis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Fizinis aktyvumas per karantiną: užsidarius sveikatingumo klubams, 87 proc. jų lankytojų juda mažiau „Rytas“ žengė į Europos taurės „Top 16“ Rusijai uždrausta ketverius metus dalyvauti stambiose sporto rungtynėse Premjeras remia siekį Kaune surengti Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyrą 16-ojoje „Ambasadoriaus taurėje“ Vašingtone dalyvavo 16 komandų

– Popietinė siesta svarbi jūsų kasdienėje rutinoje?

– Jau nebe. Aš jos netgi pasiilgstu. Kai būnu Argentinos rinktinės stovykloje, visuomet pasinaudoju proga nusnausti popiečio miego. Bet paprastai tam neturiu laiko, nes tenka rūpintis vaikais.

– Ar daug futbolo rungtynių stebite?

– Taip, labai daug. Man patinka žiūrėti futbolą. Daugiausia stebiu Ispanijos, Anglijos ir Argentinos nacionalinių čempionatų rungtynes, nors mano dienotvarkė būna labai įtempta. Stengiuosi bent kiek domėtis visais turnyrais ir sekti jų naujienas.

– Atrankos varžybose Argentina tik paskutinėse rungtynėse užsitikrino vietą pasaulio čempionate. Kaip paaiškinti šiuos sunkumus? Ar Rusijoje būsite pakankamai stprūs kovoti dėl pasaulio taurės?

– Dabar mums tikrai sunkus etapas. Per atrankos ciklą rinktinės treneris keitėsi tris kartus. Prie kiekvieno iš jų priprasti ir suvokti jo filosofiją reikia laiko, tai nėra paprastas ir greitas procesas. Dabar mus treniruoja Jorge Sampaoli. Su juo atrankoje sužaidėme tik ketverias rungtynes ir dar kelis draugiškus mačus. Taigi, komandos augimo procesas tęsiasi. Iki tol mes vargome. Tiesa, futbolo lygis kyla visame pasaulyje ir atrankos varžybos tampa vis sunkesnės. Pietų Amerikoje mes susidūrėme su aršiu pasipriešinimu.

– 2014-ųjų čempionato finale pralaimėjote Vokietijai. Ar vokiečiai šiemet vėl bus favoritai? O gal kitos šalys turi geresnius šansus?

– Vokietija yra viena iš favoričių, kaip ir prieš kiekvieną čempionatą. Bet yra ir kitų kandidatų į titulą. Išskirčiau Brazilijos, Ispanijos, Prancūzijos rinktines. Jos sustiprėjo ir į pasaulio čempionatą atvyks geros sportinės formos.

– Jus nustebino, kad į pirmenybes nepateko Olandija?

– Jau sakiau, kad atrankos varžybos tapo sudėtingesnės ir labiau komplikuotos tiek Pietų Amerikos, tiek Europos zonose. Jėgų pusiausvyra tarp komandų sumažėjo, bendras lygis pakilo ir dabar bet kuri mažos šalies rinktinė žaisdama organizuotai gali pridaryti problemų tituluotiems varžovams. Atrankoje nepasisekė ne tik Olandijai, bet ir Italijai. Tai rinktinės, pasaulio čempionatuose žaidusios dešimtmečius. Niekas nesitikėjo jų nesėkmių.

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė VILMANTAS REMEIKA