Vidmantas Šiugždinis, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) valdybos narys:

Uždarius sveikatingumo klubus, absoliuti dauguma jų lankytojų nustojo sportuoti ir alternatyviais pasiūlymais, tokiais kaip nuotolinės treniruotės, nesinaudoja. Sporto klubų atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 87 proc. klientų teigia, jog jų fizinis aktyvumas sumažėjęs – iš jų apie 60 proc. pripažįsta, kad aktyvumo sumažėjimas didelis.

Dar apie 10 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų aktyvumas nepakitęs, ir vos pora procentų paminėjo, kad jie karantino metu sportuoja daugiau. Apklausa atlikta praėjusią ir šią savaitę, joje dalyvavo 612 sveikatingumo klubų „Impuls“ ir „Lemon“ klientų.

Teiraujantis apie aktyvumo sumažėjimo priežastis, paaiškėjo, kad svarbiausia yra pati sporto klubo aplinka: žmonės tiesiog neturi motyvacijos sportuoti ir nesvarsto kitų variantų, o laukia, kol klubai atsidarys. Į atvirą klausimą, kodėl nesportuojate, beveik 40 proc. apklaustųjų atsakė „nes užsidarė klubas“. Iškalbingas vieno iš respondentų atsakymas „sportuoti namuose – marazmas“ apibendrina visuotinę nuostatą.

Dar viena iš gausesnių atsakymų grupių – padidėjęs darbo krūvis. Beveik 15 proc. respondentų atsakymuose užsiminė, kad nebeturi kada sportuoti.

Kiti apklaustieji nurodė, kad nesportuoja, nes namie vaikai, taip pat dalis nurodė, kad trūksta sporto inventoriaus.

Verta pažymėti, kad fizinio aktyvumo sumažėjimą su baime užsikrėsti virusu siejo labai nedaug klientų. Todėl apibendrinant galima konstatuoti, kad didžiausiu trukdžiu palaikyti judėjimą tampa motyvacijos trūkumas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„Rytas“ žengė į Europos taurės „Top 16“ Rusijai uždrausta ketverius metus dalyvauti stambiose sporto rungtynėse Premjeras remia siekį Kaune surengti Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyrą 16-ojoje „Ambasadoriaus taurėje“ Vašingtone dalyvavo 16 komandų L. Hamiltonas: „Mercedes“ nebus favoritė nugalėti likusiose lenktynėse

Taip pat karantinui besitęsiant, stebime ir toliau prastėjantį bendrą gyventojų fizinis aktyvumą.  Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija seka reguliariai atnaujinamą „Google Mobility“ statistiką. Duomenys toliau rodo tolesnį parkų lankomumo smukimą Lietuvos didmiesčiuose. Vilniuje ir Kaune lapkritį stebėtas kritimas iki -50 proc., Klaipėdoje – iki -30 proc. Primename, kad šios statistikos atskaitos taškas ne vasaros mėnesiai. Šis kritimas fiksuojamas palyginti su sausio mėnesiu, kai parkuose lankytojų ir taip praktiškai nėra. Tuo tarpu dabar į duomenis dar patenka ir spalio mėnuo, ir lapkričio pradžia, kada orai dar buvo šilti.

Visa tai tik įrodo, kad išjudinti žmones šiuo metu tikrai sudėtinga. Jiems trūksta motyvacijos ir žinių, o įtraukti į reguliarias mankštas nuotoliniu būdu visgi sudėtinga. Tokia situacija baugina.

Medikai vis garsiau kalba, kad ilgesnis aktyvumo stygius kenkia tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, ypač tokiu laikotarpiu kaip šis. Todėl matydami realią situaciją, turime kuo greičiau pripažinti, kad susiduriame su bręstančia dar viena sveikatingumo problema. Norisi paraginti valstybės valdžios atstovus labiau akcentuoti, paskatinti žmones atrasti sau tinkamiausią judėjimo formą tokiomis sąlygomis, su kuriomis susiduriame šiandien.

Beje, ta pati sveikatingumo klubų apklausa parodė, kad žmonės supranta fizinio aktyvumo naudą. Tarp dažniausių priežasčių, kuo reikšmingas fizinis aktyvumas, respondentai nurodė, kad tai padeda jaustis geriau ir palaikyti stiprų imunitetą bei stiprinti sveikatą. Dabartiniu metu to reikia kaip niekad anksčiau.