2017-ieji nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo aktyvumu, o didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai ir individualūs namai.

Vis dėlto praėję metai dosnūs buvo ne visiems NT plėtotojams – būsto paklausa Vilniuje ankstesnių metų rodikliams neprilygo, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai.

Praėjusius metus NT pirkėjai užbaigė gana ramiai. Paskutinįjį metų mėnesį šalyje perleisti 10 034 NT objektai – tai 5,9 proc. mažiau nei lapkritį, kai pirkėjai įsigijo 10 664 pastatus, patalpas ar žemės sklypus, ir 4,8 proc. mažiau nei 2016 m. gruodį (10 544). Pernai NT rinkos aktyvumo pikas fiksuotas birželio mėnesį, kai pirkimo sandoriais buvo perleistas 11 781 nekilnojamasis daiktas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, per visus praėjusius metus Lietuvoje parduoti 124 582 NT objektai – 3 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Prie išaugusio rinkos aktyvumo labiausiai prisidėjo žemės sklypų pirkėjai, kurie per metus įsigijo 62 601 sklypą. Palyginimui, 2016 m. šalyje žemės sklypų perleista 5,9 proc. mažiau – 59 099.

Būsto rinka pernai pasižymėjo išaugusiu susidomėjimu individualiais namais, tuo metu butų pirkėjų aktyvumas nuo ankstesnių metų nelabai skyrėsi. Per visus praėjusius metus šalyje parduota 10 580 namų, o jų pardavimo rodikliai, lyginant su 2016 m., išaugo 6,9 proc. Butų pardavimai per metus smuktelėjo 0,6 proc. – nuo 33 866 gyvenamųjų patalpų, perleistų užpernai, iki 33 668 praėjusiais metais.

Tokios tendencijos nevisiškai atsispindėjo Vilniuje, kur būsto pirkėjų aktyvumas krito. Pernai sostinėje savininkus pakeitė 739 namai ir 10 450 butų. Palyginimui, rekordiškai aktyviais 2016 m. Vilniuje pirkimo sandoriais namų buvo perleista 1,3 proc. daugiau (749), butų – 6,3 proc. daugiau (11 158).

Aktyvumu iš kitų didmiesčių išsiskyrė Kauno ir Panevėžio būsto rinkos. Butų pardavimo rodikliai laikinojoje sostinėje per metus augo 2 proc., Panevėžyje – 2,4 proc. Pirkėjai šiuose miestuose pernai įsigijo atitinkamai 4 634 ir 1 127 gyvenamąsias patalpas. Dar didesnis augimas fiksuotas pastarųjų miestų individualių namų rinkoje – lyginant su 2016 m., Kaune namų parduota 9,1 proc. daugiau (777), Panevėžyje – 10,6 proc. daugiau (241).

Pastaraisiais metais penkiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) augusi NT sandorių koncentracija stabilizavosi ir pernai nežymiai sumažėjo. Didmiesčiuose registruoti 33 proc. iš visų pernai šalyje įvykusių NT sandorių. Palyginimui, kelis pastaruosius metus šis skaičius siekė 34 proc.

Šaltinis - verslosavaite.lt