Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) vadovas Antanas Mikalauskas (25), paklaustas apie mokyklos bei studijų laikus, kuomet vasaros atostogos reiškė naujus draugus, stažuotes, mokymus, o kartais – ir pagausėjusias santaupas, kuomet už baro aptarnaudavo klientus Lietuvos pajūryje, prisimena įgautas patirtis ir įspūdžius. Dabar jis dalijasi patarimais su tais tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojais, kurie nori, bet nežino, kaip prasmingai praleisti visus metus taip lauktas vasaros atostogas.

Antanas Mikalauskas su draugais, nuotr. iš asm. albumo

– Antanai, kaip vasaros atostogas dabar leidžia dauguma jaunų žmonių Lietuvoje?

 – Galimybių leisti vasarą aktyviai jaunas žmogus turi tikrai nemažai. Dalis jaunų žmonių renkasi sezoninį darbą, dalis tobulina savo asmenines kompetencijas: savanoriauja, mokosi įvairių kalbų, tobulina būsimos profesijos įgūdžius. Taip pat dalis jaunų žmonių keliauja – išbandydami įvairias mobilumo galimybes jie gali ne tik keliauti ir pažinti kitas šalis bei kultūras, bet ir savanoriauti, mokytis ar stažuotis užsienyje.

Antanas Mikalauskas, nuotr. iš asm. albumo

– Ne vienas moksleivis ar studentas vasarą išnaudoja kaip papildomą galimybę užsidirbti. Kokius darbus Lietuvoje gali dirbti nepilnamečiai? Kur didžiausia galimybė nesunkiai rasti laikino darbo vietą?

– Darbuotojas darbinį veiksnumą įgyja tuomet, kai jam sukanka šešiolika metų. Nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo bei profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą.

Šiuo metu Lietuvos darbo biržoje yra registruotos 532 vietos, prie kurių darbdavys nurodė, kad įdarbintų ir besimokantį asmenį, iš jų 158 – moksleivius. Kiekvienais metais didžiausia laisvų darbo vietų pasiūla sezoniniams darbams yra įregistruojama pajūryje (Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje) ir Druskininkuose.

Moksleiviai vasaros metu dažniausiai dirba paslaugų sektoriuje. Mokiniai jiems skirtas darbo vietas gali matyti www.ldb.lt (skyriuje „Darbo paieška“, skiltyje „Darbo vietos studentams/ moksleiviams“). Šiuo metu čia ieškoma pagalbinių darbuotojų, sandėlio darbininkų, dažytojų, pardavėjų, padavėjų, uogų skynėjų, ūkio darbininkų, vaikų pramogų centro animatorių.

Paprastai darbdaviai siūlo sezoninius darbus – ledų ir vaisvandenių, saulės akinių pardavėjų, prekiautojų suvenyrais, degustatorių, vaikų žaidimo aikštelių prižiūrėtojų, aplinkos tvarkytojų, pagalbinių ir salės darbininkų, nuomos punktų (velomobilių ir dviračių) darbuotojų. Dažniausiai darbo galima rasti statybose, prekybos centruose, kooperatyvuose, sporto centruose, urėdijose ir pas ūkininkus. Tai darbai, nereikalaujantys tam tikros kvalifikacijos.

Antanas Mikalauskas, nuotr. iš asm. albumo

– Galbūt galėtum pasidalyti patarimais, kur dar galima rasti darbo, jeigu negali išvykti į kurortinius miestus, o gyveni, pavyzdžiui, nedideliame miestelyje?

 – Ieškant darbo vasarą patarčiau bendrauti su visais, kurie gali padėti – tėvais, draugais, mokytojais ir giminaičiais. Galbūt tėvų draugų įmonėje reikia pagalbinio darbuotojo, galbūt kaimynas ieško, kas nudažytų jo tvorą, o gal dėdė mielai įdarbintų savo ūkyje. Kartais darbą galima susirasti ir netikėtai – pakalbėjus su gatvėje sutiktu pažįstamu ar autobuse su bendrakeleiviu.

Vienas iš efektyviausių darbo paieškos būdų – tiesiogiai kreiptis į pageidaujamus darbdavius. Ir apskritai – būti aktyviems ir nenuleisti rankų. Jei nepavyksta iš karto rasti darbo, reikia apsiginkluoti kantrybe ir ištverme – net turintiems dideles kompetencijas ir kvalifikuotiems asmenims irgi ne iš karto pavyksta. Atkaklūs ir ryžtingi jaunuoliai įsidarbina dažniausiai. Apie savo darbo paieškas gali būti naudinga paskelbti viešai socialiniuose tinkluose.

Beje, kiekvienais metais gegužės–birželio mėn. teritorinės darbo biržos organizuoja renginių ciklą mokiniams „Atvirų durų dienos mokiniams“, kuriuose kartu su socialiniais partneriais pristatomos įsidarbinimo galimybės, informacija apie darbo sutartis, darbų saugą, kaip tinkamai pasirengti įsidarbinimo dokumentus.

Antanas Mikalauskas, nuotr. iš asm. albumo

– Kokių dokumentų reikia moksleiviui, norinčiam įsidarbinti?

– Moksleiviui nuo 14 iki 16 metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų raštiško sutikimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos su išvada, kad moksleivis tinkamas dirbti konkretų darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duoto mokyklos, kurioje jis mokosi, raštiško sutikimo.

 – Nors per minimalų laiką norisi uždirbti maksimaliai, darbo valandos moksleiviams taip pat ribojamos. Kokios yra tos ribos?

 – Paaugliams (14–15 metų) vasarą leidžiama dirbti iki 6 val. per dieną, tai yra 30 val. per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 2 val. per dieną ir tik po pamokų. Taip pat iki 6 val. per dieną, kai pamokos nevyksta. Draudžiama dirbti naktį nuo 20 iki 6 val. ryto, taip pat nuo 6 iki 7 val. prieš pamokas.

Vyresniems (16–17 metų) vasarą leidžiama dirbti 8 val. per dieną, tai yra 40 val. per savaitę. Taip pat draudžiama dirbti naktį nuo 22 iki 6 val. ryto.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, nuotr. iš asm. albumo

 – Nemažai jaunų žmonių renkasi ir studijas vasaros mokyklose, važiuoja į kursus, specializuotas stovyklas. Kur ieškoti informacijos, jeigu per tuos mėnesius norisi ne tik pailsėti ar užsidirbti mokslo metams, bet ir patobulėti? 

– Lietuvoje veikia „Eurodesk“ tinklas. Jo pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Taip pat yra įtraukiama informacija kitomis jaunimui aktualiomis temoms. „Eurodesk Lietuva“ vykdo mobilumo vasarą skatinimo kampaniją #DalinkisVasara.

Ši kampanija nukreipta į 5 temas: savanorišką veiklą, sezoninį darbą, darbo praktiką ir stažuotes, kalbos mokymąsi (vasaros universitetus / mokyklas, nemokamas virtualias platformas) bei laisvalaikį (keliones, festivalius, nuotolinius mokymo kursus).

Būtent www.zinauviska.lt arba „Eurodesk Lietuva“ jaunas žmogus gali rasti aktualiausius pasiūlymus ne tik vasaros sezono metu, bet ir jam pasibaigus.

Antanas Mikalauskas, nuotr. iš asm. albumo

– Vis daugiau jaunų žmonių vasarą renkasi ir dar vieną veiklą – savanorystę. Juk vasara – festivalių ir įvairių renginių metas. Nemažai tokių galimybių suteikia ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Nuo ko pradėti, jeigu žmogus nė karto nėra savanoriavęs? Ar organizatoriai priima savanorius be patirties?

– Visų pirma, reikėtų išsirinkti organizaciją ir jos sritį, kurioje jaunuolis nori savanoriauti. Kiekviena organizacija siekia pritraukti kuo daugiau savanorių į savo organizaciją, todėl reikia domėtis jaunimo organizacijomis ir priimti sprendimą savanoriauti ten, kur atrodo, kad tematiškai yra įdomiausia. Nesijaudinkite, kad ir kokią organizaciją išsirinktumėte, ten būsite maloniai ir ypač šiltai priimti.

Savanorystė tuo ir žavi – niekada nežinai, kur tave nuves ten sutiktos pažintys. Mano pavyzdys rodo, kad savanorystė gali suteikti ne tik ilgamečių draugysčių, bet ir studijų, karjeros kryptį. Kartais sprendimas prisijungti prie jaunimo organizacijų veiklos leis ne tik įgyti įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, bet ir gali suteikti naudingų pažinčių.

Seime, nuotr. iš asm. albumo

– Antanai, kaip pats leisdavai vasaras, kai buvai moksleivis ar studentas? Kokias darbo, savanorystės, stovyklų vietas teko išbandyti iki tol, kol tapai visų jaunimo organizacijų Lietuvoje vadovu? Ką iš jų galėtum rekomenduoti kitiems moksleiviams ar studentams?

– Teko ir ledus pardavinėti, reklaminiu dviračiu važinėti, o paskutiniais metais gimtame mieste – Palangoje − dirbau restorane barmenu. Sezoninis darbas man buvo puiki galimybė efektyviai išnaudoti savo laisvą laiką, o tuo pačiu užsidirbti pinigų ir suprasti jų vertę. Vis dėlto savanorystė, su kuria susidūriau, tapo mano kasdienybe. Nuo to laiko įvairias būdais savanoriavau tiek vasaros metu, tiek ir prasidėjus mokslo metams. Manau, jog svarbiausia patenkinti savo poreikius užsiimti tuo, kuo tikrai norite, svarbiausia tai daryti su didžiuliu užsidegimu.

Šaltinis - euroblogas.lt

Živilė Karevaitė

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų