Ar ir jūs girdite balsus galvoje? Štai aš, pavyzdžiui, ne tik girdžiu, bet ir kalbuosi, deruosi, susitariu. Taip kartais nenueinu sportuoti ir vietoj to išgeriu kavos. Juk niekada negali žinoti, kieno ten balsas ir koks jo tikslas. Protas ar širdis? Kas ten šneka, po galais! Tačiau šiandien jums papasakosiu apie atradimą, kuris padės šiuos balsus atskirti ir širdies dalykams pasiakyti „Taip“.

Viena įkvepianti moteris Mel Robbins turi visą metodologiją, kaip neleisti protui užgrobti mūsų vidinio balso. Vadinkite jį kaip norite – intuicija, širdimi, pasąmone ar kitkuo. Esmė ta, kad šis vidinis balsas mus kreipia tuo keliu, kurio iš tiesų mes norime, o protas painiojasi tam, kad būtų jam geriau, patogiau ir rastųsi mažiau sumaišties.

Taigi tos Mel Robbins istorija tokia. Mūsų taip laukiamas vidinis balsas, kilus kokiai idėjai, paprastai gyvas vos mažytę sekundės dalį. Pavyzdžiui, kyla mintis, kad noriu maitintis sveikiau – viduje net plūsteli džiaugsmas, nes tiki ir matai, kaip tai gera. Ši minties šiluma trunka vos mirksnį. O tada BAM!

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Psichologė pataria: kaip valdyti finansinių bėdų keliamą stresą Vaikų psichologė: savivertės jausmo trūksta ne tik socialinių sunkumų turinčių šeimų vaikams Kaip netapti savo svajonių įkaitu? Prokrastinacija: kaip neatidėlioti gyvenimo | Patyriminis savaitgalis Kaip pakeisti savo darbo erdvę, kad taptumėte laimingesni?

Vos už penkių sekundžių situacija kardinaliai pasikeičia. 1, 2, 3, 4, 5. Po penkių sekundžių nuo to laiko, kai viduje radosi gražaus troškimo manifestas, prabunda protas. Mergyt, neverta, nesivelk, – sako jis. Ar žinai, koks eko maistas brangus? Vegetarinis – tu gal juokauji?! Nusilpsi, paliegsi. Be cukraus? Šiais laikais tai neįmanoma!

Paskutiniu metu mano gyvenime ėmė dėtis neplanuotai džiaugsmingi dalykai, nes pradėjau stebėti savo mintis ir šiuos nelemtus balsų pokalbius. Na, pavyzdžiui. Labai geras seminaras, bet brangus. Vidumi jaučiu – eik, tačiau skaičiuoju ir dejuoju. Eik – dejuoju. Eik. Eik. Nueinu, ir ką jūs manote – pažintys, įkvėpimai ir ne kartą išgelbėjusios patirtys.

Arba: parašyk tam žmogui, jis toks ypatingas. Pasakyk „ačiū“. Pasiūlyk pagalbą. O ne, kas per nesąmonė, kas rašo nepažįstamiems, tu ką! Tada kuo skubiau surenčiu laišką ir net nežiūrėdama spaudžiu „Siųsti“. Ir tuomet prasideda: naujas kolektyvas, susitikimai, bendri projektai. Maža to, pažintys nuveda ten, kur niekada nemaniau, kad šiuo takeliu ten nueisiu. Ir ar bent galėjau pasvajoti, kad tokie dalykai slypi po pirmos akimirkos impulsu – „Siųsti“?

Ir tokių istorijų begalės. Žinote „Yes Man“? Filmo herojų, kuris visada sako „Taip“? Tai kažkas panašaus. Tik realybės atveju nevertėtų priimti visų pasiūlymų iš eilės, suprantate? O rinktis dalykus, nuo kurių širdis spurda. Tuos, apie kuriuos, jei neegzistuotų gėda, nesėkmė, pajuoka ir nepatogumai, šis balsas ne kuždėtų, o tiesiog rėktų. Taigi nelaukite tų pavojingų penkių sekundžių, sakykite vidiniam balsui „Taip“ ir įgyvendinkite viską, apie ką svajojate.

Šaltinis -patisau.lt