„Juodasis penktadienis“ – masinių išpardavimų diena, tradiciškai pradėta organizuoti JAV po Padėkos dienos. Šia diena Vakarų valstybės pradeda „šventinį periodą“, trunkantį iki Kalėdų.

Jo metu ženkliai šoktelėja mažmeninės prekybos mastai. Geriausi išpardavimų pasiūlymai vis dažniau prasideda nebe „Juodąjį penktadienį“, bet vis anksčiau, – šiemet mūsų šalies didieji prekybos centrai į masinius išpardavimus pradėjo kviesti savaite anksčiau.

Prekybininkai deda vis daugiau pastangų tam, kad pritrauktų pirkėjus: dalina patarimus, kaip sumažinti transporto spūstis atvykstant, vilioja dovanomis, ištroškusiems dalina vandenį. Nenuostabu, kad kasmet tiek Lietuvoje, tiek Europoje vartotojų išlaidos šventiniu laikotarpiu vis labiau auga.

Kartu su didėjančiu vartojimu, auga ir ilgalaikės pasekmės gamtai: pradedant gamtos išteklių eikvojimu gamybos ir transportavimo procese, padidėjusia oro tarša, pakuočių atliekomis ir baigiant masiškai išmetamais nebenaudojamais daiktais. Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Psichologė pataria: kaip valdyti finansinių bėdų keliamą stresą Vaikų psichologė: savivertės jausmo trūksta ne tik socialinių sunkumų turinčių šeimų vaikams Kaip netapti savo svajonių įkaitu? Prokrastinacija: kaip neatidėlioti gyvenimo | Patyriminis savaitgalis Kaip pakeisti savo darbo erdvę, kad taptumėte laimingesni?

Be drabužių pramonės, atliekos intensyviai kuriamos ir kitose sferose: kasmet maždaug vienas trečdalis viso pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų supūva vartotojų ir mažmenininkų šiukšliadėžėse, per minutę nuperkami milijonai plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną. Jungtinių Tautų Aplinkosaugos Programos (UNEP) paskaičiavimu, kasmet apytikriai 8 mln. tonų plastiko atsiduria vandenyne, tai reikštų, jog kas minutę yra išverčiamas vienas sunkvežimis atliekų.

Deja, didelė dalis daiktų šventiniu laikotarpiu yra įsigyjami neapgalvotai. „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad tik 8 proc. šalies gyventojų iš anksto numato biudžetą kalėdinėms dovanoms ir stengiasi jo laikytis.

Taigi kaip atsakas šiam beatodairiškam Žemės išteklių eikvojimui ir taršos didinimui, pradėta minėti  „Nieko nepirksiu diena“ („Buy Nothing Day“). Pirmosios visuomeninės akcijos buvo surengtos prieš beveik tris dešimtmečius Kanadoje ir per šį laiką išsiplėtė iki daugiau nei 65 šalių. Įvairaus pobūdžio iniciatyvos ir protesto akcijos organizuojamos prekybos centruose, miesto aikštėse, gatvėse. Yra buvę ir pasipriešinimo atvejų, pavyzdžiui 2000 m. beveik visos didžiosios JAV žiniasklaidos priemonės (išskyrus vieną) atsisakė transliuoti „Nieko nepirksiu dienos“ reklamą.

Asociacija „Litdea“ ir Žali.LT „Nieko nepirksiu dieną“ siūlo kaip žingsnelį sąmoningo vartojimo link. Tai iššūkis atsispirti prekybininkų akcijoms, o kartu ir proga pamąstyti apie savo kasdieninius pasirinkimus, konkrečius vartojimo įpročius. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas renginys „Nieko Nepirksiu lapkričio 29-ą“ kviečia įvairias organizacijas, jaunimo grupes jungtis organizuojant daiktų, drabužių mainytuves ir atiduotuves, rūbų persiuvimo ar daiktų sutaisymo dirbtuves, rengiant paskaitas ar diskusijas apie tvarų vartojimą, ekologinę politiką ar kitomis aktualiomis temomis.

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje, kad ir kiti galėtų prisidėti.  https://www.facebook.com/events/799418903843628/

Šaltinis - psichika.eu