Lietuva išugdė 25 vasaros olimpinių žaidynių čempionus. Jie iškovojo 29 aukso medalius. Po du kartus olimpiados nugalėtojais tapo Angelė Rupšienė, Aldona Česaitytė-Nenėnienė, Gintautas Umaras ir Virgilijus Alekna.

23 aukso medalius Lietuvos sportininkai iškovojo atstovaudami SSRS, dar 6 – gindami nepriklausomos Lietuvos garbę.

Meksikas, 1968 (1 aukso medalis): pirmuoju Lietuvos olimpiniu čempionu tapo boksininkas Danas Pozniakas. Meksike jis laimėjo pussunkio svorio (iki 81 kg) kategorijos boksininkų varžybas.

Miunchenas, 1972 (2): iš Miuncheno aukso medalius parsivežė krepšininkas Modestas Paulauskas ir irkluotojas Vladislovas Česiūnas, laimėjęs dviviečių kanojų 1000 m irklavimo varžybas (3:52,60).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Fizinis aktyvumas per karantiną: užsidarius sveikatingumo klubams, 87 proc. jų lankytojų juda mažiau „Rytas“ žengė į Europos taurės „Top 16“ Rusijai uždrausta ketverius metus dalyvauti stambiose sporto rungtynėse Premjeras remia siekį Kaune surengti Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyrą 16-ojoje „Ambasadoriaus taurėje“ Vašingtone dalyvavo 16 komandų

Monrealis, 1976 (2): Kanadoje čempionėmis tapo dvi komandinių sporto šakų atstovės. Tai – krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė.

Maskva, 1980 (7): Maskvoje SSRS moterų krepšinio rinktinė vėl buvo geriausia, o šioje komandoje su A. Rupšiene žaidė ir Vida Šulskytė-Beselienė. Dar vieną aukso apdovanojimą iškovojo rankininkė A. Česaitytė-Nenėnienė. Rankinio rinktinei tuomet atstovavo ir Sigita Strečen. Bėgikas Remigijus Valiulis tapo nugalėtoju estafečių 4 x 400 m varžybose (3:01,01). Dar du aukso apdovanojimai pelnyti plaukimo sektoriuje: Robertas Žulpa triumfavo 200 m plaukimo krūtine varžybose (2:15,85). Tokią pat rungtį laimėjo ir olimpinį rekordą pasiekė Lina Kačiušytė (2:29,54).

Seulas, 1988 (11): Pietų Korėjoje net septyni lietuviai tapo olimpiniais čempionais komandinėse sporto šakose. Tai – krepšininkai Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis bei rankininkas Voldemaras Novickis. Treko dviratininkai Artūras Kasputis, Mindaugas Umaras ir Gintautas Umaras triumfavo 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse (4:13,31). G. Umaras pelnė aukso medalį ir 4 km individualiose persekiojimo lenktynėse (4:32,00).

Barselona, 1992 (1): pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu tapo disko metikas Romas Ubartas. Barselonoje jis nusviedė įrankį 65,12 m ir iškovojo mūsų šaliai pirmąjį aukso medalį.

Sidnėjus, 2000 (2): Australijoje Lietuvos delegacija džiaugėsi dviem auksiniais apdovanojimais. Dabartinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė laimėjo šaudymo tranšėjinėje aikštelėje varžybas (93 tšk. iš 100), o Virgilijus Alekna buvo nepralenkiamas disko metimo sektoriuje (69,30 m).

Atėnai, 2004 (1): po ketverių metų Graikijoje V. Alekna pakartojo savo triumfą (69,89 m) ir tais metais iškovojo Lietuvai vienintelį aukso apdovanojimą.

Londonas, 2012 (2): prieš ketverius metus Lietuva vėl džiaugėsi dviem aukso medaliais. Staigmeną pateikė tuomet 15-metė plaukikė Rūta Meilutytė, laimėjusi 100 m plaukimo krūtine rungtį (1:05,47). Šiuolaikinės penkiakovės varžybose čempione tapo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (5408 tšk.).

Šaltinis - lžinios.lt