Daiva BARONIENĖ

Siekis Lietuvoje įteisinti Šiaurės Airijoje per santuoką pasirinktą lietuvišką pavardę su vyriškos galūne moteriai kainavo pusantrų bylinėjimosi metų ir daugiau kaip tūkstantį eurų.

Prieš pusantrų metų Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) ištekėjusi biržietė Justina prisistatyti vyro pavarde Ališauskas galėjo vien emigracijoje, o gimtinėje buvo priversta toliau vadintis mergautine pavarde. Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė registruoti moters pasirinktą pavardę su vyriškos galūne. Ji įregistruota tik per teismą.

Tuokdamasi Šiaurės Airijoje Justina pasirinko vyro pavardę – Ališauskas.

Rinkosi paprastesnį variantą

Šiaurės Airijoje aštuonerius metus gyvenanti, o šiuo metu gimtinėje viešinti J. Ališauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad sudarydama santuoką galėjo pasirinkti, kokia turėtų būti jos pavardė. „Pasirinkau būti Justina Ališauskas. Kadangi tolesnio savo gyvenimo su Lietuva nesieju, nutariau, kad dėl tokio pasirinkimo bus paprasčiau ir man pačiai, ir mano vaikui, nes jam nereikės aiškinti, kodėl jo tėvų pavardės yra skirtingos“, – sakė ji.

Netrukus po santuokos įregistravimo Šiaurės Airijoje moteris grįžo į Lietuvą ir nuėjo į Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kad santuoka būtų įtraukta į apskaitą. „Skyriuje išgirdau, jog privalau pasivadinti Ališauskiene arba Ališauske, ne kitaip“, – dėstė J. Ališauskas. Ji tikino, jog metrikacijos skyriuje tuomet sužinojo, kad norėdama tapti J. Ališauskas turėjo tuoktis JAV arba Vokietijoje, esą iš ten atsivežti santuokos sudarymo dokumentai su tokia pavarde tiktų.

Padedama advokato, moteris kreipėsi į teismą. Anot jos, pirmosios instancijos teismas (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai) jos prašymą išduoti lietuvišką santuokos sudarymo dokumentą, kuriame ji būtų įvardyta kaip Justina Ališauskas, atmetė kaip nepagrįstą. Gavusi jai nepalankų teismo sprendimą moteris kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui nurodė registruoti (įtraukti į apskaitą) jos pasirinktą pavardę – Ališauskas.  

Taigi J. Ališauskas džiaugėsi pagaliau apgynusi teisingumą, įgijusi teisę vadintis pasirinkta pavarde, o drauge apgailestavo, kad tai jai kainavo per 1000 eurų, juos teko sumokėti bylinėjantis. Moteriai gaila ir dėl bylinėjantis išgyvento nerimo bei patirtų rūpesčių. „Bylinėjausi todėl, kad tikėjau, jog esu teisi“, – pažymėjo J. Ališauskas. Moteris teigė, jog buvo pasiryžusi savo pasirinkimą ginti ne tik mūsų šalies, bet tarptautiniuose teismuose.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Viktorija Folk: „Mano brangiausias hobis – Lietuva“ Lietuvė italams mūsų šalį pristato per gintarą LIETUVĄ PAKEITUSIOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS KALBOS Agnės Goldbergaitės pasirinkimas – savaitgaliais į kariuomenę KODĖL VAIKAMS SVARBU MATYTI PANAŠŲ VEIKĖJĄ Į JUOS PAČIUS? POKALBIS SU VERTĖJA GABIJA KIAUŠAITE

Tenka kreiptis į teismą

Biržų rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Joana Kvedaravičienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad minimos moters per Šiaurės Airijoje įregistruotą santuoką pasirinktos vyriškos pavardės (iki pareikalavus teismui ) neregistravo (neįtraukė į apskaitą) remdamasi Lietuvių kalbos komisijos nutarimu.

„Noriu pabrėžti, kad per teismą išsikovota moteriška pavardė su vyriškos galūne anaiptol nėra precedentas“, – teigė J. Kvedaravičienė. Anot jos, Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įtraukiant į apskaitą užsienyje sudarytas santuokas ir įrašant sutuoktinių pavardes toliau bus laikomasi mūsų šalies įstatymų.

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog sudarant santuokas Jungtinėje Karalystėje, kurios dalis yra Šiaurės Airija, tenykščiuose santuokos liudijimuose būna įrašoma vien mergautinė nuotakos pavardė.

„Būtent todėl Lietuvoje ir kyla problemų įtraukiant į apskaitą Jungtinėje Karalystėje sudarytas santuokas, kai moteris būna pasirinkusi tokį pavardės variantą, kuris prieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms“, – sakė jis.

A. Kutrevičius pabrėžė, jog Panevėžio apygardos teismas nurodė santuokos dokumente įrašyti vyrišką moters pavardės variantą tik tuomet, kai ji surinko ir pristatė papildomus dokumentus. „Įtraukiant į apskaitą kitose šalyse sudarytas santuokas, kai moteris pasirenka pavardę su vyriškos galūne, problemų nekyla“, – pridūrė jis.

 

Šaltinis - lžinios.lt