Goda AMBRAZAS

Palangiškis Dovydas Petrošius, grįžęs po dešimties metų emigracijos Anglijoje, sukūrė socialinio tinklo paskyrą „Exemigrantai“ ir viešąją įstaigą „Eksemigrantai“, padedančią grįžtantiems iš užsienio lietuviams iš naujo įsitvirtinti tėvynėje. Pats gimtinėje įsteigęs renginių vedėjo verslą 32 metų vyras pabrėžė, kad į Lietuvą grįžta 10, 15 ar net 20 metų svetur gyvenę žmonės, parsiveždami įgytą patirtį, naujų žinių.

Baigęs mokyklą, kaip daugelis jaunuolių, Dovydas pakėlė sparnus į Angliją. Jaunam vaikinui Lietuvoje tada regėjosi per mažai vietos, norėjosi naujų patirčių ir įdomios veiklos. Tačiau gana greitai sakė supratęs, kad ten, kur galimybių marios, jas pasiekti taip pat gerokai sunkiau. Teko padirbėti vadinamųjų juodų darbų statybose, restoranų ir kavinių virtuvėse. „Bet mane visada traukė noras ką nors organizuoti, tad ir Londone pradėjau rengti lietuviškus elektroninės muzikos vakarėlius. Jie pamažu plėtėsi ir darėsi vis populiaresni“, – pasidžiaugė Dovydas.

Viskas pasikeitė

Pašnekovas prisiminė, jog netrukus Londone buvo kviečiamas vesti vietinės lietuvių krepšinio lygos renginius, komentuoti varžybas. Ilgainiui ėmėsi privačių švenčių, įsigijo visą vakarėliams organizuoti reikalingą aparatūrą. Lygiagrečiai dirbo ir įprastus darbus, buvo įkūręs ir nuosavą verslą. „Gyvenimas Anglijoje buvo gana margas, bet įdomus. Toks savęs ieškojimas“, – pripažino pašnekovas.

Tačiau ilgesnį laiką pagyvenus užsienyje, Dovydo teigimu, ateina supratimas, kad ne viskas šiame pasaulyje matuojama pinigais, kuriuos gali uždirbti. Vaikinui kilo noras grįžti namo. Kurį laiką blaškėsi tarp noro grįžti ir svarstymų dar likti Anglijoje, pasijuto kaip toje patarlėje apie seną lagaminą: palikti gaila, bet ir nešti sunku.

„Kai pats po dešimtmečio prieš penkerius metus grįžau iš emigracijos, buvo gana sudėtinga susigaudyti, kas Lietuvoje vyksta. Viskas pasikeitė – įstatymai, valdžia, gyvenimo aplinkybės. Normalu, kad nuolat negyvendamas atsilieki nuo čia vykstančių procesų. Man buvo labai sunku rasti informacijos, nežinojau, nuo ko pradėti, kai ketinau steigti nuosavą verslą. Tad sukūriau feisbuko paskyrą, kad tokie kaip aš sugrįžėliai galėtų pasidalyti informacija, patarti vieni kitiems, kur kreiptis, kai kyla klausimų ar problemų“, – kalbėjo Dovydas.

Dovydo Petrošiaus suburta nedidukė grįžtančiųjų grupelė išaugo į solidžią, 20 tūkst. grįžusiųjų ar rimtai apie grįžimą svarstančių lietuvių bendruomenę.

Grįžtančiųjų banga auga

Per beveik penkerius metus nedidelė D. Petrošiaus suburta grįžtančiųjų grupelė išaugo į solidžią, 20 tūkst. grįžusiųjų ar rimtai apie grįžimą iš užsienio svarstančių lietuvių bendruomenę. Vienas pirmųjų prabilęs apie tai, kad eksemigrantams reikia pagalbos iš naujo integruojantis į gyvenimą tėvynėje, šiandien Dovydas aktyviai propaguoja požiūrį, kad grįžtantiems iš emigracijos turėtų padėti ne tik jų suburta bendruomenė, bet ir šalies įstaigos, nuo kurių labai daug priklauso grįžtančių ar jau sugrįžusių tautiečių gyvenimas Lietuvoje.

„Mane džiugina, kad šioje bendruomenėje aktyviai dalyvauja ir kai kurie Lietuvos Vyriausybės, Seimo nariai, kuriems emigracijos problema iš tiesų rūpi, o nėra tik rinkimų deklaracija. Bendraujame su Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, kitomis įstaigomis, kurios padeda grįžtantiesiems susiorientuoti per daugelį metų pakitusiuose įstatymų labirintuose“, – pasakojo D. Petrošius. Pernai jo iniciatyva „Exemigrantai“ buvo įvertinta per kasmetinius apdovanojimus „Herojai tarp mūsų“, vykusius prezidentūroje. Pasak Dovydo, tai buvo dar viena didelė paskata nenuleisti rankų, dirbti toliau, tad neseniai jis su bendraminčiais įkūrė ir viešąją įstaigą, užsiimančią grįžtančių iš emigracijos lietuvių problemomis, informacijos sklaida ir teikiančią praktinius patarimus. „Norime ne tik informuoti grįžtančiuosius apie čia esamas sąlygas, bet ir tiesiogiai dalyvauti šalies gyvenime sprendžiant emigracijos klausimus. Neretai vyriausybinės organizacijos reemigracijos problemas mato visai kitaip nei mes, grįžusieji. Tai natūralu – pats tiesiogiai nesusidūręs su sunkumais, negali žinoti, kaip su jais tvarkytis. Tad galime patarti valstybinėms struktūroms iš savo asmeninių patirčių“, – aiškino Dovydas.

Keičiasi mastymas

Pagrindines savo veiklos sritis dirbant su reemigrantais pašnekovas įvardija trimis žodžiais: darbas, švietimas, regionų plėtra. Todėl šiais metais ketina veiklą sutelkti į kontaktus su regionų savivaldybėmis, bendrovėmis, kurios turi darbo vietų iš užsienio grįžtantiems žmonėms. Pašnekovo teigimu, viena itin aktualių problemų – švietimas, tad jis aktyviai ieško būdų, kaip ją būtų galima spręsti. „Pastaraisiais metais matome ryškią tendenciją: atgimsta lietuvių tautiškumas. Jis tampa stipresnis nei materialinės vertybės, kurias užgyveno užsienyje. Keičiasi žmonių mąstymas: pagyvenę emigracijoje 10, 15 ar net 20 metų jie ryžtasi iškeisti materialinę gerovę į dvasines ir emocines vertybes Lietuvoje. Bet palikę gerai mokamą darbą užsienyje ir grįžę į tėvynę dažnas susiduria su sunkumais: kaip čia rasti darbą, leisti į mokyklą vaikus, augusius kitakalbėje aplinkoje? Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia sutvarkyti“, – tikino ir pats su tokiais iššūkiais susidūręs D. Petrošius.

Pašnekovo teigimu, ilgesnį laiką pagyvenę užsienyje lietuviai grįžta turėdami santaupų, kurias mielai investuotų į nedidelius vietinius verslus, taip kurdami Lietuvoje savo ateitį. Tačiau sąlygos smulkiajam verslui nėra labai patrauklios, tad „Exemigrantų“ bendruomenė aktyviai ieško būdų, kaip šią problemą spręsti, kad gįžtantiems ir grįžusiems iš užsienio asmenims būtų lengviau ir patraukliau pradėti gyvenimą Lietuvoje iš naujo.

Džiugios tendencijos

„Exemigrantų“ bendruomenės sukaupta statistika, pasak Dovydo, rodo, jog grįžtančiųjų kaskart daugėja, o labiausiai jį džiugina, kad grįžta daug darbingo amžiaus jaunų žmonių. Beveik pusė – apie 40 proc. – grįžtančiųjų yra nuo 25 iki 34 metų žmonės. „Grįžta jauni, darbingo amžiaus žmonės, turintys idėjų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Viktorija Folk: „Mano brangiausias hobis – Lietuva“

Mes juos vadiname rafinuota tautos dalimi. Jų mąstymas jau pasikeitęs, jie nėra tokie suvaržyti, jie įgiję naujų žinių ir patirčių, kurias nori realizuoti ne svetur, o gimtinėje“, – džiaugėsi D. Petrošius. Jo įsitikinimu, tūkstantis tokių motyvuotų žmonių laisvai gali atstoti šimtą tūkstančių bambeklių, niurzgiančių, kaip viskas blogai.

„Grįžta ištroškę savasties žmonės, nusiteikę dirbti, gyventi ir kurti kitokią Lietuvą nei ta, iš kurios jie išvažiavo. Grįžta supratę, kad ne tik pinigais gerovė matuojama: čia tėvai, draugai, maistas, oras (net ir nekoks) – viskas sava. O jeigu Lietuvoje dirbsi tiek, kiek dirbai išvykęs – neretas plėšosi per kelis darbus, – gali uždirbti tiek pat, kaip ir ten, kur neva pieno upės kisieliaus krantais teka. Dabar tvirtai žinau, kad mano ateitis – čia, Lietuvoje, ir jokios užsienio vilionės manęs netraukia“, – su šypsena tikino emigranto duoną dešimtmetį krimtęs pašnekovas, pats įkūręs sėkmingą verslą, šiandien teikiantį jam ne tik duonos kasdienės, bet ir sviesto jai pagardinti.

Užtrukęs sužadėtinis

 Dovydas jau dvejus metus susižadėjęs, bet su išrinktąja vestuvių taip ir nesuplanavo. Renginių vedėjas juokėsi, kad jis tikras patarlės apie batsiuvį be batų pavyzdys. Niekaip negali nutarti, kokių iškilmių pats norėtų: senovinių kaimiškų ar modernių vakarietiškų. „Jeigu savas vestuves darytume tokias, kokių vedėjas pastaruoju metu esu, neabejoju, kad kiltų problemų. Stebėčiau, kaip kitas vedėjas dirba, ir negalėčiau visiškai atsiduoti šventei. Tai jau tapo profesiniu įpročiu: stebėti, analizuoti, galvoti, ką pats daryčiau kitaip“, – prisipažino Dovydas.

Jo teigimu, abu su sužadėtine svarsto įvairius variantus: gal pabėgti į Las Vegasą ir ten susituokti? O gal vykti į egzotišką šiltą salą ir susituokti po palmėmis ant jūros kranto? Pašnekovas juokėsi, jog per savo darbus bijo, kad neatsitiktų taip, kaip mėgdavo sakyti jo močiutė: „Iš visos kiaulės išsirinko uodegą.“ Gal kurią dieną eidami pro Palangos metrikacijos skyrių tiesiog užbėgs ten ir „susirašys“.

Šaltinis - lžinios.lt