Lietuvoje Visų Šventųjų dieną įprasta lankyti mirusiųjų artimųjų kapus, juos sutvarkyti, uždegti žvakutę, sukalbėti maldą ir apsilankyti šv. Mišiose. Kokios šios dienos tradicijos kitose šalyse?

Italijoje Visų Šventųjų dieną nedirba valstybės institucijos ir daugelis verslo įmonių – bankai, pašto skyriai ir mokyklos būna uždaryti. Žmonės susitinka su savo šeimų nariais ir draugais, sveikina vieni kitus sako palinkėjimus, o kartais keičiasi ir dovanomis, ypač su tais artimaisiais, kurie turi tą patį šventąjį globėją – dėl tos priežasties ši diena vadinama ir „Onomastico“ arba „vardo diena“.

Kadangi Visų Šventųjų diena yra šventė, italai mėgsta vakarieniauti kartu su draugais ir giminėmis. Tradiciniai patiekalai įvairiuose Italijos regionuose yra skirtingi, tačiau keletas sezoninių gėrybių yra bendros visoje šalyje – valgomi kepinti kaštonai, moliūgų risotto (ryžių troškinys) ir triufeliai. Ypatingas Visų Šventųjų dienos saldumynas – il pane dei morti, duona, į kurios tešlą įmaišomi sausainių trupiniai, razinos, cinamonas ir šokoladas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Austrijoje krikštatėviai savo krikštasūniams ir krikštadukroms dovanoja Allerheiligenstriezel vadinamus pyragus, šiek tiek panašius į lietuviams žinomas „pynutes“ ir primenančius supintus plaukus. Šios tradicijos šaknys glūdi sename paprotyje moterims nusikirpti plaukus gedint dėl mirusiųjų artimųjų.

Meksikoje Visų Šventųjų diena dažnai vadinama „Día de los Muertos“ („Mirusiųjų diena“). Jos šaknys – senovinėse Actekų tradicijose. Šeimos stato spalvotus ofrenda – stalelius ar savotiškus altorėlius su šeimos narių nuotraukomis ir pan de muerto– specialiai šiai šventei kepama duona. Turbūt žinomiausias Visų Šventųjų dienos Meksikoje simbolis yra stilizuotos kaukolės ir griaučiai, kuriais žmonės puošia savo namus. Eidami aplankyti artimųjų kapų meksikiečiai ir patys išsipaišo savo veidus kaip kaukoles.

Ispanai Visų Šventųjų dieną praleidžia lankydami artimųjų kapus, nešdami gėles ir žvakeles. Šiaurės Ispanijoje ir Katalonijoje švenčiama Magost arba Castañada– šventė, kurios metu valgomi kepinti kaštonai, panellets (ypatingi iš migdolų ir pušų sėklų masės gaminami saldumynai), džiovinti cukruoti vaisiai, geriamas muskatinis vynas.

Lenkijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, Visų Šventųjų dieną lankomi artimųjų kapai, degamos žvakutės. Pagal seną tradiciją kepama kryžiumi pažymėta duona, kuria dalinamasi su kunigais arba paliekama prie artimųjų kapų.

Gvatemaloje, be kapų lankymo ir maldų už mirusiuosius, yra tradicija leisti iš ryžių popieriaus pagamintus įvairių spalvų, formų ir dydžių aitvarus. Gvatemaliečiai taip pat valgo ypatingą El Fiambre vadinamą patiekalą, gaminamą iš daržovių, mėsos, žuvies, dešrelių, kiaušinių, sūrio ir valgomą su įvairiais pagardais, susitikus su giminėmis.

Visų šventųjų dienos tradicijos Gvatemaloje.

Portugalijoje, kaip ir kituose katalikiškuose kraštuose, žmonės prisimena savo mirusius artimuosius lankydami kapines, susirinkdami pamaldose. Kai kuriuose regionuose yra „Pão-por-Deus“ („Duonos dėl Dievo“) tradicija, kaip vaikai vaikšto po kaimynų namus prašydami smulkių dovanėlių – broas (mažų į duoną panašių pyragėlių su anyžiumi ir riešutais), šokolado, saldainių, riešutų, vaisių, o kai kuriais atvejais ir smulkių pinigų. Portugalijai priklausančiose Azorų salose vaikams duodami caspiada – kaukolės formos pyragėliai.

Filipinuose Visų Šventųjų diena vadinama „Undas“ (nuo žodžio „pirmieji“), „Todós los Santos“ (pažodžiui „visi šventieji“) arba „Áraw ng mga Patáy“ („mirusiųjų diena“). Tradiciškai filipiniečiai dieną praleisdavo ramiai lankydami artimųjų kapus, juos tvarkydami, melsdamiesi, atnešdami gėlių ir uždegdami žvakeles. Dabar ši tradicija lėtai miršta – dažnai žmonės triukšmingai praleidžia dieną kapinėse bendraudami, užkandžiaudami, dainuodami, kartais net atsineša muzikos instrumentų ar karaokės įrangą.

Šaltinis - bernardinai.lt