Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ
 

Liepos 18 dieną minimos šimtosios Nelsono Mandelos gimimo metinės. Kovotojas su apartheidu ir pirmas juodaodis Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas išlieka tikra pasauline ikona. Jo vardo fondas šiais metais žmones ragina imtis veiksmų ir įkvėpti pokyčius.

Sukakties minėjimo išvakarėse Johanesburge, kaip ir kasmet, buvo skaitoma vardinė paskaita. Šįkart garbė teko buvusiam Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai. Jis praleis sostinėje penkias dienas ir ten surengs susitikimų, seminarų bei pamokų.

Nelsonas Mandela: „Niekas negimė nekęsdamas kito žmogaus dėl odos spalvos ar kitokios religijos. Jeigu žmonės išmoksta nekęsti kitų, vadinasi, jie gali išmokti mylėti aplinkinius.“

Anksčiau N. Mandelos vardinę paskaitą yra skaičiusios tokios žymios asmenybės kaip Billas Clintonas, Thabo Mbeki, Kofi Annanas, Billas Gatesas ir anglikonų vyskupas Desmondas Tutu.

Pasak Nelsono Mandelos fondo vadovo, šiai svarbiai progai ieškota su „Afrikos palikimu“ susijusio žmogaus, galinčio savo kalboje nagrinėti demokratijos problemas, su kuriomis šiandien susiduria pasaulis. Maža to, B. Obama taip pat buvo pirmas juodaodis šalies prezidentas.

B. Obama susipažino su N. Mandela 2005 metais. Kovotojas su apartheido režimu džiūgavo, kai šis demokratas buvo išrinktas JAV prezidentu. 2013 metais B. Obama sakė jausmingą kalbą per N. Mandelos laidotuves. Jis atskleidė, kad ši asmenybė įkvepia būti geresniu žmogumi ir pavadino jį XX amžiaus paskutiniu didžiuoju išvaduotoju.

Gimtadienio dieną šalyje vyks įvairūs renginiai – nuo maratonų iki operų. Parduotuvių lentynos pasipildys naujais šio iškilaus veikėjo biografinių knygų leidimais. Bus kepami šventiniai keksiukai, verdama sriuba. Šalies bankas prieš keletą dienų išleido atminimo banknotų ir monetų. Šį mėnesi Keiptaune numatyta atidengti N. Mandelos skulptūrą.

Gruodį Johanesburge bus surengtas pirmasis Pasaulio piliečių festivalis. Jis bus dedikuotas N. Mandelos gimimo šimtmečiui. Renginyje pasirodys tokios muzikos pasaulio žvaigždės kaip Beyonce, Jay-Z, Ed Sheeranas, Pharrellas Williamsas. Festivalį atidarys ir kalbą sakys JAV pokalbių laidų žvaigždė Oprah Winfrey.

Grėsmė palikimui

Buvęs PAR prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas, kartu su N. Mandela 1993 metais gavęs Nobelio taikos premiją, sakė, kad 100-ųjų N. Mandelos gimimo metinių minėjimas yra puiki galimybė apsvarstyti dabartines šalies problemas. „Esu įsitikinęs, kad N. Mandela dėl dabartinės valstybės būklės būtų taip pat sunerimęs, kaip ir aš, – sakė jis. – Vizija dėl susitaikiusios PAR dabartinėje valdančiojoje partijoje beveik išnyko.“

Šiais metais paskelbta Pasaulio banko ataskaita parodė, kad nelygybė PAR visuomenėje yra didžiausia pasaulyje ir kad daugelis gyventojų mano, jog N. Mandelos įpėdiniai sužlugdė jo viltis dėl šios šalies. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, baltieji dabar net turtingesni už juodaodžius negu buvo apartheido pabaigoje. Tuo metu juodaodžių elitas negausus, bet jo nariai yra labai turtingi.

Kiti N. Mandelą kaltina parsidavus ir leidus baltiesiems išsaugoti didžiosios PAR ekonomikos dalies kontrolę. „Jis išlaisvino mus politiškai, tačiau ekonomiškai nesame laisvi, – sakė devyniolikmetis Soveto gyventojas Mtate. – Neturime prieigos prie švietimo sistemos ar turto. Mano jausmai yra prieštaringi. Jis padarė viską, ką galėjo, tačiau po jo atėję žmonės galėjo padaryti geriau.“

PAR marksistinės opozicinės partijos „Ekonominės laisvės kovotojai“ pirmininkas Julius Malema mano, kad N. Mandela buvo pernelyg susitaikėliškas ir per anksti atleido baltiesiems. Juodaodžių ekonominis išsilaisvinimas, jo manymu, vis dar yra tolima svajonė. „Turime atkurti savo žmonių orumą, nemokėdami kompensacijų nusikaltėliams, kurie pavogė mūsų žemę“, – sakė J. Malema.

Vaivorykštės tautos tėvas

Viso pasaulio akys nukrypo į N. Mandelą 1990 metų vasario 11-ąją, kai jis išėjo į laisvę po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui. Dar po ketverių metų buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir pradėjo vesti savo šalį nacionalinio susitaikymo keliu. Jis stengėsi atkurti juodaodžių daugumos orumą ir užtikrinti baltaodžius, kad šiems nereikia bijoti naujų pokyčių.

Politinis veikėjas po 27 metų išleidžiamas iš kalėjimo. 1990 metai.AFP/Scanpix nuotrauka

„Kursime visuomenę, kurioje visi Pietų Afrikos gyventojai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės gyventi išdidžiai ir be baimės savo širdyse. Užtikrinsime neatimamą teisę į orumą ir kursime vaivorykštės tautą taikoje su savimi ir pasauliu“, – jis paskelbė tapęs prezidentu 1994-aisiais. Nobelio institutas 1993 metais pagerbė N. Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą F. W. de Klerką, skirdamas jiems taikos premiją.

N. Mandela žavėdavo klausytojus savikritišku humoru ir žmogiškumu. Ko gera, vienomis didingiausių jo gyvenimo akimirkų tapo arbatėlė su apartheido architekto Hendriko Verwoerdo našle ir momentas, kai jis apsivilko regbio komandos „Springboks“ marškinėlius, atvykęs pasveikinti šį daugiausiai baltaodžių klubą su pergale per 1995 metų Regbio pasaulio čempionatą.

„Niekas negimė nekęsdamas kito žmogaus dėl odos spalvos ar kitokios religijos. Jeigu žmonės išmoksta nekęsti kitų, vadinasi, jie gali išmokti mylėti aplinkinius“, – yra sakęs Nobelio taikos premijos laureatas.

N. Mandela prezidento poste dirbo tik vieną penkerių metų kadenciją. Iš jo pasitraukęs 1999 metais pradėjo energingai, nepaisydamas silpnėjančios sveikatos, tarpininkauti sprendžiant įvairius karinius konfliktus. 2009 metais Jungtinės Tautos paskelbė jo gimtadienį Nelsono Mandelos tarptautine diena. Tai pirmas kartas, kai šitaip pagerbiamas asmuo.

Tekstinis blokas: 1

Pagrindinės datos

1918 metų liepos 18 dieną N. Mandela gimė tembu gentyje, viename neturtingiausių PAR regionų.

1943 metais jis prisijungia prie Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) ir kitais metais kuria Jaunimo lygą.

1952 metais N. Mandela pradeda vadovauti pasipriešinimo prieš apartheido sistemą kampanijai. Jis su Oliveriu Tambo atidaro Johanesburge pirmą juodaodžių teisininkų kontorą.

1964 metais N. Mandela ir kiti aukšto rango kovos su apartheidu judėjimo nariai stoja prieš teismą ir yra nuteisiami dėl sabotažo. N. Mandela yra išsiunčiamas į Robeno salos kalėjimą netoli Keiptauno.

1990 metais N. Mandela išleidžiamas iš kalėjimo.

1991 metais jis išrenkamas ANC pirmininku.

1993 metais N. Mandela ir paskutinės apartheido eros PAR prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas apdovanojami Nobelio taikos premija.

1994 metais ANC laimi pirmuosius rinkimus, kuriuose dalyvavo visų rasių kandidatai, o N. Mandela tampa prezidentu.

1999 metais jis atsistatydina po vienos kadencijos.

2013 metų gruodžio 5 dieną kelis mėnesius intensyvios terapijos skyriuje praleidęs N. Mandela miršta. Jam buvo 95 metai.

Mažiau žinomi faktai

1. N. Mandela buvo bokso mėgėjas. Jaunystėje jis boksavosi ir bėgiojo ilgus atstumus. Ši sporto šaka žavėjo tuo, kad ringe visi lygūs, nepriklausomai nuo padėties, amžiaus, odos spalvos ir turtų. Be kita ko, N. Mandelai tai buvo puikus būdas atsikratyti įtampos ir streso.

2. Tikrasis vardas nebuvo Nelsonas. Rolihlahla Mandelai buvo devyni metai, kai metodistų mokyklos mokytojas davė jam anglišką vardą Nelsonas, kad jį lengviau galėtų ištarti užsienietis. Tokia tradicija buvo paplitusi ne tik PAR, bet ir kitose Afrikos valstybėse. Jis taip pat buvo meiliai vadinamas savo genties vardu – Madiba.

3. Jis buvo JAV stebimų teroristų sąraše iki 2008 metų. Iki tol N. Mandela, kaip ir kiti Afrikos nacionalinio kongreso lyderiai, JAV aplankyti galėjo tik gavę specialų valstybės sekretoriaus pasirašytą pažymėjimą, mat šią organizaciją prieš tai gyvavusi PAR apartheido vyriausybė laikė teroristine.

4. Pamiršo savo akinius kalėjime. N. Mandela buvo paleistas į laisvę 1990 metų vasario 11 dieną. Kartu su tuomete žmona Winnie jis iškart nuvyko į Keiptauno centrą susitikti su žmonėmis. Tačiau išsitraukęs lapą su kalbos tekstu, N. Mandela suprato, kad kalėjime pamiršo akinius, tad juos teko pasiskolinti iš sutuoktinės.

5. Dėl savo veiklos Afrikos nacionaliniame kongrese N. Mandela buvo priverstas slapstytis nuo slaptosios policijos. Keliaudamas po šalį jis apsimesdavo vairuotoju, sodininku, virėju. Turėjo suklastotą pasą.

Šaltinis - lžinios.lt

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Užuot dejavęs, subūrė buvusių emigrantų bendruomenę