Kaip neiššvaistyti savo gyvenimo laiko renkantis savirealizacijos galimybes ir ieškant savęs? Vienas iš būdų išbandyti save – savanorystė Erasmus+ EVS programa. Iš Mažeikių kilęs informatikos inžinierius Alvydas Opulskis yra realus naudingos patirties užsienyje pavyzdys. Prieš išvyką į Prancūzijos miestelį Poitiers vaikinas dirbo lietuviškame populiariame naujienų portale, studijų metu įkūrė dizaino studiją, o ją pardavęs dirbo projektų vadovu „Not-Perfect” bei dizaineriu „VRS Vilnius”. Pasisėmęs patirties ir sudalyvavęs Erasmus+ jaunimo programoje bei sužinojęs apie EVS programos galimybes, mažeikiškis suprato turintis pakeisti gyvenimą iš esmės.

Pabėgimas nuo monotonijos į kūrybišką erdvę

26 metų Alvydas paskutinius dešimt savo gyvenimo mėnesių vadina ypatingu įvykiu: „Man ši galimybė yra ir bus viena iš įsimintiniausių mano gyvenime. Per metus įvyko tiek dalykų, kiek Lietuvoje per keletą metų turbūt neįvyktų.“ Pasinaudojęs Erasmus+ EVS programa, vaikinas sau leido atsiriboti nuo įtempto darbo ir nuovargio: „Būdamas Lietuvoje, pajutau monotoniją, o tai atvedė iki motyvacijos stokos ir meilės darbui mažėjimo. Aš esu žmogus, negalintis sėdėti vietoje ir privalantis realizuoti savo idėjas, bet tuometinė aplinka mane varžė.“ Multimedijos technologas pasigedo terpės kūrybiškumui ir nusprendė keliauti ten, kur saulėta ir šilta.

Savanoriu marketingo ir kūrybos direktoriumi dabar dirbantis Alvydas, pasakodamas apie savo įprastą darbo dieną kūrybiškoje aplinkoje, džiaugiasi gyvenimo ritmu:  „Atvykimas į darbą priklauso nuo dienos ir darbo krūvio, nes vėlavimas ryte nėra problema, jeigu nusimato laisvesnė diena. Pirmadieniais turime kolektyvo susirinkimus ir pasiskirstę darbus mes pradedame juos vykdyti.  Įprastai mano darbai būna skirtingi, todėl įvairiapusiškumas neleidžia atsirasti monotonijai. Kartais visą dieną aš kuriu, maketuoju reklamą, o kartais organizuoju renginius. Jeigu dienos darbai atlikti, tuomet darbą galima baigti anksčiau nei 18 val.“

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų

Pašnekovas stebina pasakodamas, kad būna dienų, kai su kolegomis nusprendžia atnaujinti darbovietės interjerą, ir patys darbo metu perdažo kambarį, kad susikurtų jaukesnę darbo vietą.

Prancūziškas gyvenimas turtina

Gyvenant Prancūzijoje tapo aišku, kad vietiniai dirba atsipalaidavę ir moka mėgautis gyvenimu.

Kita vertus, negalima tikėtis greitų darbų atlikimo, susirinkimų metu vyksta ilgos diskusijos, o ir jų biurokratija labai sudėtinga, todėl dauguma procesų vėluoja ir tai, deja, atsiliepia vartotojams. Tačiau labai didelis privalumas – nuoširdus dėmesys darbuotojui: „Darbo pradžioje prancūzai apie pusę valandos prie kavos puodelio skiria pokalbiams apie šeimą, savaitgalį ir kitus buitinius dalykus. Tik po šio pokalbio jie pradeda savo darbus.“ Alvydas pastebi, kad nepaisant lėto proceso darbe, iš esmės prancūzai yra veiklūs ir linkę organizuoti. Pavyzdžiui, vietiniai pensininkai keliauja, lankosi renginiuose ir drąsiai vairuoja automobilius, skirtingai nei mūsų šalyje. Iš pradžių nė žodžio prancūziškai netaręs, o dabar šios kalbos pagrindus įvaldęs vaikinas sako, kad ypatingų kultūrinių skirtumų nepastebėjęs, tik pamena keletą situacijų: „Kažkada kolegoms pasakojau, kad per kovo 8-ąją mes Lietuvoje moterims dovanojame gėlės, bet to jie nelabai supranta ir tai laiko labai feministiniu dalyku.  Darbe tenka sveikintis bučiniais, o tai man pradžioje buvo keista. Taip pat pusryčiai pas juos yra „lengvi“: bandelė ir kava, todėl mano pusryčiai jiems atrodydavo netinkami.“ Alvydas sako, kad darbas svečioje šalyje išugdė toleranciją ir pakantumą: „Viduje jaučiuosi turtingesnis – tapau tolerantiškesnis. Užsienyje nemažai pamačiau ir pajutau, ko nebūčiau padaręs sėdėdamas ofise prie kompiuterio Lietuvoje. Be to, pasijutau vėl jaunesnis ir kupinas jėgų, nes darbas Lietuvoje turėdavo įtakos stuburo skausmams ir nuovargiui.“ Savanoris jaučia, kad prancūzų elgesys daro įtaką jo mandagumui, nes Prancūzijoje visi ir visur sveikinasi arba atsiprašinėja, netgi netyčia palietus koją ar užstojus kelią.

Erasmus+ EVS programos malonumai

Neabejotina, kad darbuotojų atlyginimai Prancūzijoje yra didesni nei Lietuvoje. Tačiau Alvydas šiuo metu tuo mėgautis negali, nes dalyvauja Erasmus+ EVS programoje. Jam kompensuojamos išlaidos pragyvenimui. Nors suma nėra didelė, bet gyventi ir mėgautis gyvenimu jos tikrai užtenka. Stulbinančio atlyginimo nebuvimą atperka galimybė nukeliauti į kitas valstybes, užmegzti ryšių su užsieniečiais ir pažinti jų kultūrą arba tiesiog mėgautis gyvenimu: „Vienos salos paplūdimyje kepiau savo grilyje mėsainius. Skirtingai nei Lietuvoje ten tai yra legalu. Šis mažas procesas privertė mane pasijusti kaip filme: sėdėjau ant smėlio, žiūrėjau į vandenyną ir mėgavausi savo iškeptu mėsainiu“,  – prisimena neįkainojamas ir nerūpestingas gyvenimo akimirkas lietuvis.

Erasmus+ EVS  programos privalumu Alvydas taip pat laiko galimybę būti aprūpintam visus metus – nereikia galvoti apie būstą, valstybinius mokesčius, sveikatos draudimą ar pajamas: „Viskas už tave apgalvota ir tu gali tiesiog mėgautis savanoryste ir savo laisvu laiku, kurį leidi tarptautinėje aplinkoje ar keliaudamas. Iš esmės dar  EVS programos pradžioje viskuo yra pasirūpinta už patį savanorį ir tik atvažiavus yra išaiškinama visa prancūzų sistema“.

Sunkiausiais momentais lietuvis įvardija keliones, nes jam prireikė laiko, kol suprato, kaip iš taško A pasiekti tašką Z. Kad ir kokių sunkių situacijų būtų, vaikinas mano, kad kuo dažniau Lietuvos jaunimas išvažiuos, tuo daugiau parveš kitos kultūros: „Tai padės įsitikinti, kad pasaulis nemažas ir jame „verda“ gyvenimas“. Prancūzijoje gyvenantis lietuvis užtikrintai pabrėžia, kad toks gyvenimas svečioje šalyje gali atverti žmogaus protą ir leisti jam labiau pažinti save bei jo siekiamus gyvenimo tikslus.

Kaip sako Alvydas, mes esame lietuviai, bet Lietuva – tai ne pabaiga, todėl turime tapti Europos dalimi, dalintis savo kultūra su kitais ir priimti kitą. Daugumai tai gali būti iššūkis, tačiau kuo daugiau iššūkių įveiksime, tuo daugiau žinių ir patirties turėsime.

Naudojimasis šiuolaikinėmis galimybėmis pažinti pasaulį ir dalintis patirtimi sudaro galimybes ateityje plėsti lietuvių akiratį ir atveria duris į tarptautines rinkas. Galimybės sudarytos visiems, tik reikia jas pastebėti.

Šaltinis - firsty.lt

Straipsnį parengė: Algimantė Griciūtė