Ar kada susimąstėte, jog mūsų egzistencijos kokybę lemia tai, ką mes patiriame kiekvieną akimirką? Žmogus nuolat kažką jaučia, taip suteikdamas šiam gyvenimui prasmę. Džiaugsmas, liūdesys, drąsa, baimė, entuziazmas, apatija sukasi kiekviename iš mūsų lyg nesustojanti karuselė. Deja, susitapatinę su emocijų sūkuriu, dažniausiai kuriame gyvenimą tokį, kuriame jaučiamės nepatogiai. Ką daryti? Kaip tapti laisvu kūrėju?

VŠĮ „Į save“ įkūrėjas, vadovas, emocijų paleidimo treneris, lektorius Rytis Lukoševičius jau ne vienerius metus konsultuoja žmones ir moko paleisti viską, kas mums tapo sunki našta bei pasakoja, kaip emocijos veikia ne tik mūsų savijautą, bet ir formuoja įvykius, santykius, finansinę sėkmę, trumpiau tariant visas gyvenimo sferas.

Lesteris Levensonas – metodo autorius, ištrūkęs iš mirties gniaužtų

Keturiasdešimt dviejų metų fizikas, sėkmingas verslininkas, sukaupęs ne tik turtus, bet ir daugybę sveikatos problemų, tokių kaip depresija, kepenų padidėjimas, inkstų akmenys, skrandžio opa, po antro infarkto buvo išsiųstas namo mirti. Laimė, Lesteris ryžtingai apsisprendė nepasiduoti ir ėmė ieškoti atsakymų savyje. Neilgai trukus, jis sukūrė metodą, kurio vadovaudamasis per tris mėnesius tapo sveikas!

L. Levensonas suvokė, jog mes esame beribiai, galintys daugiau nei įsivaizduojame, tačiau nuolat save ribojantys įvairiais įsitikinimais ir nuo vaikystės įdiegtomis programomis. Susisteminęs suvokimus ir atradimą, pradėjo mokyti kitus, kaip išsilaisvinti iš problemų bei ligų spąstų.

Rytis Lukoševičius seminaruose pasakoja apie esminius fiziko atradimus: „Lesteris suvokė, jog kai jam viskas sekėsi gyvenime, kai jis viską darė lengvai – mylėjo. Kai nesisekė, griuvo verslai – ieškojo meilės išorėje, norėjo kad jį mylėtų. Stengėsi įtikti, pasirodyti, gauti pritarimą. Tuomet nusprendė, kad turi tuos jausmus, kurie buvo ne meilė, paversti meile ir suformavo klausimą: ar aš galiu tai pakeisti į meilę?“ Taip Levensonas pamažu, vieną prisiminimą po kito kėlė iš savo atminties ir visus jausmus vertė į meilę. Kol pajuto nuostabų džiaugsmą, vėliau paleidęs pastarąjį ir po jo atkeliavusią ramybę, nuramino savo vidų. Kūnas tapo sveikas, o protas tylus.

Paleidę emocijas, keičiame gyvenimą

Turbūt daugelis esame įpratę stipriai įsikabinti į savo skausmingas istorijas ir manome, kad paleidę pyktį, nuoskaudas leisime savo priešams nugalėti, o atsisakę savo šventų įsitikinimų tapsime nepajėgūs kovoti su gyvenimo iššūkiais. Ką jau kalbėti apie nemylimo darbo atsisakymą, kuris leidžia išgyventi…

Emocijų paleidimo instruktorius R. Lukoševičius tikina, jog: „mes dažniausiai užspaudžiame jausmus,  juos išreiškiame, pavyzdžiui, keliame balsą, arba mėginame pabėgti, įsijungiame muziką, imame valgyti, ieškoti pramogų ir kt. Tai nereiškia, kad viso to negalima daryti, tačiau kai jaučiamės blogai ir einame užvalgyti, ar ryto negalime pradėti be kavos puodelio, tai yra užuomina, jog bėgame nuo savo jausmų. Vadinasi, visais atvejais mes užspaudžiame didžiąją dalį emocijų ir pradedame jas kaupti. Susiklosčius bent šiek tiek panašiai situacijai, automatiškai iškyla prisiminimas ir mums viduje skauda.“ Emocijų energija niekur nedingsta ir nuolat iškyla, kad ją paleistume. Deja, mes vietoje to, dar pridedame daugiau jausmų, kol jie pripildo mūsų protą ir kūną. Kada į mūsų perpildytą emocijų taurę įkrenta paskutinis lašas – pratrūkstame arba susergame. Todėl taip, kaip kasdien maudomės, valomės dantis, turėtume išsivalyti savo vidų, antraip bloga nuotaika, senos baimės, pyktis ar kaltė prišauks atitinkamas situacijas, kuriose galėsime patirti tai, ką laikome užspaudę. Taip mums suteikiama galimybė paleisti, išsivalyti ir išsilaisvinti. Gaila, bet mes dažniausiai tam priešinamės ir nesuprantame mums suteiktos progos.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Psichologė pataria: kaip valdyti finansinių bėdų keliamą stresą Vaikų psichologė: savivertės jausmo trūksta ne tik socialinių sunkumų turinčių šeimų vaikams Kaip netapti savo svajonių įkaitu? Prokrastinacija: kaip neatidėlioti gyvenimo | Patyriminis savaitgalis Kaip pakeisti savo darbo erdvę, kad taptumėte laimingesni?

Kas vyksta kai paleidžiame emocijas, ribojančius įsitikinimus, senas programas? Įsivaizduokite, kad visą dieną rankoje laikėte akmenį, o vakare paleidote ir pagaliau jūsų ranka laisva, lengva, galite veikti, ką tik įsigeisite. Lygiai tas pat vyksta ir su emocijomis bei programomis. Energija, kurią laikome ir nepaleidžiame, tūno mūsų kūne, įtempia raumenis, trikdo organų veiklą.

Slopinti jausmus ir vadovautis primestais šablonais mums yra įprasta, nes daugelį iš mūsų taip išmokė. Gyvenimo modelį perėmėme iš savo artimųjų, mokytojų, draugų, iš tų, kurie mums labai svarbūs. Tačiau dabar kiekvienas iš mūsų turime galimybę išmokti elgtis kitaip, tiksliau sakant, prisiminti, kaip tai darėme vaikystėje, kai liūdesį pakeisdavo ramybė ir džiaugsmas.

Turbūt pritarsite, jog atslūgus pykčiui ar baimei vėl tampame ramūs ir kūrybingi. Taigi, kaip taip imti ir paleisti, ypač tuomet, kada problemą nešiojomės daugybę metų ir ji tapo mūsų savastimi? Tiesą sakant, labai paprastai – tiesiog paleisti. Dažniausiai toks patarimas protui atrodo absurdiškas. „Kaip taip imsiu ir paleisiu, juk čia oho kaip viskas sudėtinga“. Todėl emocijų paleidimo technika, dar kitaip vadinama Sedonos metodu, argumentuotai ir sistemingai pateikia proceso eigą.

Beje, tai mokslu grįsta metodika, patvirtinta Harvardo universitete, bandymų metu, vieno iš žymiausių mokslininkų – Dr. Ričardo J. Deivisono, bendradarbiaujant su Dr. Deividu, C. Maklelandu.

Kaip paleisti emocijas ir įsitikinimus?

„Pavyzdžiui, jūs turite kažkokį įsitikinimą, jog taip yra ir tvirtai žinote, jog tai tiesa, tačiau kitam gali atrodyti visiška nesąmonė, nes jis tokio įsitikinimo neturi. Todėl paleidus įsitikinimą, tiesiog pamirštame apie ką buvo kalba. Įsitikinimo nebeliko,“ – pasakoja emocijų paleidimo instruktorius. Todėl, jeigu nuo vaikystės jums buvo įkalbėta, jog esate nevykę, paleidę šį destruktyvų įsitikinimą, tapsite laisvi ir sėkmingi.

Pirmiausia derėtų suvokti esminį dalyką – mes nesame mūsų jausmai, mintys ar veiksmai. Įprastai jie kyla iš saugumo, kontrolės arba pritarimo poreikio. Todėl identifikavę mintį, atpažinkite kas ją skatina. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl darbo vietos, kad jūsų neatleistų. Šis jausmas kyla iš saugumo trūkumo, nes nežinote, kaip reikėtų gyventi toliau. Be to manote, jog šiais laikais sunku rasti gerai apmokamą darbą. Paleidę šias mintis ir jas lydinčius jausmus suvoktumėte, jog nerimui nėra pagrindo ir jūs visada turėsite daug galimybių bei alternatyvų. Tai padarę jausitės atsipalaidavę ir kursite savo, kaip darbuotojo, vertę našiais rezultatais.

Dažniausiai naudojami paleidimo klausimai:

• Ką jaučiate dabar?
• Ar galėtumėte priimti šį jausmą ir leisti jam būti? (Turėtumėte atsakyti „priimu“, be diskusijų).
• Ar galėtumėte jį paleisti? (Taip)
• Ar paleisite jį? (Taip)
• Kada? (Dabar)

Net jei ir nesinori vis tiek atsakykite TAIP. Jeigu vidus labai priešinasi, paleiskite norą keisti situaciją. Viską darykite su lengvumu, be prievartos, antraip dar labiau įsitempsite.

Prisiminkime L. Levensono esminį suvokimą – visus jausmus paversti meile, tačiau, kad tai įvyktų, turime iškelti į paviršių senus prisiminimus, prisodrintus užslopintų emocijų ir juos paleisti, tada meilės jausmas viduje plėsis, augs, gydys senus skaudulius. Pamažu grįš gyvenimo džiaugsmas, kūrybiškumas, noras veikti ir kurti naują realybę, kurios šeimininkais tapsite jūs patys.

Šaltinis - balarama.lt

Parengė Rūta Steponavičienė

Redagavo Lina Šimelionytė