Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Kaip praneša BBC tarnyba, Deividas Rokfeleris vyresnysis gimė 1915 metų birželio 12 dieną Niujorke. Jis buvo 37-nerių metų Arkanzaso valstijos gubernatoriaus Vintropo Rokfelerio (Winthrop Rockefeller) ir 41-ojo JAV viceprezidento Nelsono Rokfelerio (Nelson Rockefeller) jaunesnysis brolis. Deividas tęsė, ko gero, pačios garsiausios šeimos planetoje verslą, kartu didžiulį dėmesį skirdamas labdaros veiklai. O per savo šimtmečio jubiliejų savo Niujorko valstijai jis padovanojo pasakišką dovaną - keturių kvadratinių kilometrų žemę greta nacionalinio parko.

Vaikystė

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Lietuvis Andrius Milašius pasiekė aukščiausio pasaulio aktyvaus ugnikalnio viršūnę D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE

Kaip pažymi BBC, nuo ankstyvo amžiaus Deividą-vyresnįjį supo, „neįsivaizduojama prabanga“. Pavyzdžiui, kai jis ir jo broliai važinėdavo riedučiais Penktąja Niujorko aveniu, juos visada sekdavo limuzinas - tokiu būdu tėvai „apdrausdavo“ vaikus tam atveju, jei jie pavargtų.

Bet tai nereiškė, kad vaikai buvo išlepinti. Priešingai. Tėvai nuo ankstyvos vaikystės mokė juos gerbti pinigus ir visada savo veiksmuose ir sprendimuose jausti atsakomybę. Todėl nuo jiems kasdieninėms išlaidoms skiriamų 25 centų berniukai turėjo tam tikrą sumą atidėti ateičiai, taip pat ir labdarai.

Puikus auklėjimas, pagarba darbui ir išsilavinimui „atvedė“ Deividą į Harvardo universitetą, vėliau - į Čikagos universitetą, kuriame jis apgynė ekonomikos daktaro disertaciją. Atsižvelgiant į jo šeimos galimybes, jis galėjo netarnauti armijoje, tačiau patriotizmo jausmas ir šventa kiekvieno amerikiečio pareiga ginti savo Tėvynę (čia ir vėl tėvų auklėjimas) Deividas atliko karinę tarnybą, per Antrąjį pasaulinį karą dirbdamas žvalgyboje. Rokfeleris paliko kariuomenės gretas turėdamas kapitono rangą.

Po karo

Po karo Deividas aktyviai dalyvavo įvairiuose savo šeimos verslo projektuose. Ilgą laiką jis buvo Chase Manhattan Bank vadovas, kurį daugelis vadino „Rokfelerių banku“, nors iš tiesų šeimai niekada nepriklausė daugiau nei 5% šios finansinės-kreditinės institucijos. Kartu su verslu Rokfeleris užsiėmė labdara, aukodamas milijonus dolerių įvairiems kilmingiems tikslams.

Pats Deividas apie tai mėgo sakyti, kad „amerikietiškas kapitalizmas padėjo daugumai žmonių labiau, nei bet kokia kita sistema istorijoje“. Jis turėjo omenyje ne tik Amerikos finansų ir ekonomikos sistemą, bet ir tas galimybes, kurias ji teikė tam, kad norėdami turtingi žmonės galėtų padėti vargšams, remtų socialiai reikšmingus projektus, žodžiu, tiesiogine prasme padarytų žmonių gyvenimą geresnį. Ir tai buvo vienas pagrindinių jo prioritetų, gyvenimišku, dalykiniu, filosofiniu požiūriu - padaryti gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ir visame pasaulyje, geresniu.

Šiuo mentalitetu iš esmės pagrįsti ir kai kurie Deivido Rokfelerio verslo principai. Pavyzdžiui, jis pasisakė už finansinę paramą neturtingoms šalims, pagrįsdamas savo poziciją tuo, kad augant šių šalių gerovei atsiras naujų amerikietiškų prekių vartotojų.

Ne toks, kaip visi

Deividas buvo vienas iš nedaugelio milijardierių, kuris neprieštaravo pajamų mokesčiui. Jis sakė, kad yra nepadoru uždirbti milijonus dolerių tik tam, kad po to visą laiką juos leistum ieškant variantų, kaip išvengti mokesčių mokėjimo.

Jam nebuvo svetimas menas. Skirtingai nuo kai kurių kitų piniguočių, ne dėl pozos, bet sielos, visada siekiančios grožio, paliepimu. Ir čia taip pat didžiulis tėvų nuopelnas. Taigi, daugelį metų Deividas Rokfeleris ėjo Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus, kurį, beje, dar 1929 metais įkūrė jo mama, rūpybos tarybos pirmininko pareigas.

Ir visą šį laiką jis aktyviai ragino korporacijas ir stambias kompanijas pirkti ir eksponuoti savo pastatuose meno kūrinius, taip pat finansiškai remti muziejus. Reikia pasakyti, kad asmeninė Deivido meno kūrinių kolekcija buvo vertinama puse milijardo dolerių.

Jį priimdavo, kaip prezidentą ar karalių

Per savo vaisingą verslo ir labdaros gyvenimą Deividas Rokfeleris vyresnysis susitiko su daugiau nei 200 vadovų daugiau nei iš šimto valstybių. Be to jį patį labai dažnai priimdavo, kaip prezidentą ar karalių.

Tarp daugelio žinomų politikų, su kuriais Deividas susitiko praėjusio amžiaus 70-aisiais metais buvo Leonidas Brežnevas, Čžou Enlaijus (Zhou Enlai), bei Anvaras Sadatas. Šių susitikimų dėka Chase Manhattan tapo pirmuoju Amerikos banku, kurio biurai atsirado Maskvoje ir Pekine.

1998 metais Deividas Rokfeleris buvo apdovanotas Prezidento laisvės medaliu - vienu iš dviejų aukščiausių civilių asmenų apdovanojimų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Du metus prieš tai mirė Deivido žmona - Margaret. Jie turėjo šešis vaikus, kurie šiandien tęsia pačios žinomiausios ir gerbiamiausios pasaulyje Rokfelerių šeimos verslą. 

Tekstas: Masterforex-V Akademija

Šaltinis - profi-forex.lt