Vertindami Lietuvos investicinę aplinką ekspertai pastebi, kad nekilnojamas turtas išlieka patraukliu investiciniu produktu. Bendrame gyventojo investicijų portfelyje tokios investicijos sudaro nuo 15 iki 100 procentų.
Lietuvos pajūrį specialistai išskiria kaip ypač gerą vietą investicijoms į nekilnojamą turtą (NT) dėl mažai besikeičiančios pasiūlos. Mat čia daug saugomų teritorijų, namų prie pat jūros skaičius nedidelis, o naujos statybos ribojamos.
„Pasiturintys žmonės diversifikuoja investicijas ir nekilnojamam turtui jų skiria 15-30 procentų. Dažniausiai tai arba antras būstas vaikams, nuomai, arba poilsiui prie jūros. Gaunantys mažesnes, bet pastovias pajamas beveik visus pinigus skiria pirmojo būsto įsigijimui“, - sako investuotojus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ atstovas Andrius Šuminas. Pasak šio eksperto, gaunantieji didesnes pajamas atidžiau renkasi ir dažnai investuoja į prestižinį, brangų nekilnojamą turtą, kuris gali generuoti vertę ir atnešti stabilias nuomos pajamas.
Tinkamai investicijai itin svarbi NT vieta. „Vieta labai kelia vertę. Todėl, pavyzdžiui, paklausus Vilniaus Senamiestis ar Lietuvos pajūris, kur objektų skaičius ribotas ir paklausa stabili“, - sako A. Šuminas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr. Saulius Raslanas pabrėžia: „Juokaujame, kad yra 3 svarbūs dalykai renkantis investiciją į būstą – vieta, vieta ir vieta. Investuojant į būstą, jį reikėtų rinktis atsižvelgiant į vietos perspektyvas, miestelio ar regiono planus ateičiai, detaliuosius planus. Tai gali apsaugoti nuo būsto nuvertėjimo“, - sako S. Raslanas.
NT agentūros „Latava“ vadovas Vismantas Raškinis pastebi, kad anksčiau Lietuvos gyventojai buvo linkę investuoti į būstą Ispanijoje ar kitas Viduržemio jūros regiono šalis, dabar tai - retas atvejis. Daugelis ieško antro būsto arčiau namų. Be to, jame ne tik poilsiauja, bet ir gyvena dalį metų. Tradiciškai lietuviai nori būsto Neringoje ar Palangoje. Tačiau tikintis investicinės grąžos, čia esantį nekilnojamą turtą reiktų vertinti atsargiai, nes kainos jau pasiekė ribą, kai sunku tikėtis augimo. Investuotojams V. Raškinis siūlo įvertinti Latvijos pajūrį, kur šiuo metu esą statomi individualūs 136-176 kvadratinių metrų ploto namai.
„Mes turime tik 90 km pajūrio zonos, o Latvija - 500 km. Todėl ten galima rasti labai įdomių projektų už gana patrauklią kainą. Tiesa, nors Latvijos pajūryje būstas pigesnis, ten mažiau išplėtotas susisiekimas, komunikacijos, daugiau nuošalesnių vietų, laukinės gamtos“, - sako V. Raškinis.
S. Raslanas investuotojus perspėja, kad NT pasiūla Lietuvos pajūryje yra ribota. Dėl įvairių apribojimų, naujų ir vertingų projektų yra nedaug: „Pažiūrėkime, kas darosi Neringoje, kur saugotinose teritorijose pastatyti nauji namai turi būti griaunami, o plėtoti naujus projektus itin sudėtinga“.
Pasak specialistų, tikintis, kad įsigyto turto vertė nekristų, o augtų, vertėtų atkreipti dėmesį į tris pagrindinius faktorius: atstumą iki jūros, bendrą projekto pridėtinę vertę bei kaimynus ir, aišku, būsto statybai naudojamų medžiagų kokybę.
Šaltinis - lžinios.lt