Kazys KAZAKEVIČIUS

Finansų ministerija pateikė visą paketą įstatymų pataisų, kuriomis būtų įtvirtinti mokesčių sistemos pakeitimai kitais metais. Nors tikinama, kad taip siekiama gerinti mokesčių surinkimą bei garantuoti didesnes pajamas mažiau uždirbantiems gyventojams ir vaikus auginančioms šeimoms, kai kurie siūlymai, jei būtų palaiminti, daliai žmonių kišenes palengvintų.

Finansų ministerija siūlo nuo 5 iki 10 metų ilginti nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo laikotarpį, po kurio pajamos iš NT perleidimo yra neapmokestinamos. Tai reiškia, jog prieš parduodamas tokį turtą savininkas turėtų jį išlaikyti 10 metų, kad sandoris nebūtų apmokestintas. Perleidžiant NT anksčiau, tektų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo turto vertės padidėjimo. Šiuo metu jį reikia mokėti tik tais atvejais, jei perleidžiamas turtas išlaikytas mažiau nei 5 metus. Tiesa, Finansų ministerija numato, jog 10 metų laikotarpis nebūtų būtinas, jei būtų perleidžiamas gyvenamasis būstas.

„Tai atitiktų tarptautinę praktiką, kai kitam nei gyvenamosios paskirties turtui paprastai taikomas ilgesnis išlaikymo laikotarpis. Tokie siūlymai atitinka valstybės galimybes ir yra socialiai sąžiningi“, - argumentuodamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Kiltų kainos

Marijampolietė Vilija L. pasakojo ketverius metus laukianti, kada galės parduoti tėvų padovanotą žemės sklypą. „Jau turiu pirkėjus, net esu su jais sutarusi kainą. Ateinantį pavasarį sueis penkeri metai, kai sklypas man priklauso. Jei pailgės turto išlaikymo terminas, kainą turėsiu padidinti 15 proc., nes laukti dar penkerius metus nenoriu“, - kalbėjo moteris.

Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros direktoriaus Vidmanto Andriuškevičiaus nuomone, jei iš tiesų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme bus įtvirtinta Finansų ministerijos siūloma nuostata, NT kainos tikrai kils, nes niekas iš pardavėjų nenorės laukti 10 metų.

„Kol kas sunku prognozuoti, kiek tos kainos augs - 5, 10 ar 15 proc., tačiau neišvengiamai taip bus“, - tikino jis. V. Andriuškevičius pasakojo, kad ir dabar gana dažni atvejai, kai pardavėjas su pirkėju susitaria palaukti mėnesį ar du, kol sueis nustatytas 5 metų laikotarpis, kad tik išvengtų mokesčių valstybei.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktoriaus Rimo Kirdulio įsitikinimu, be galimų didesnių NT kainų, kitokios įtakos Finansų ministerijos siūloma pataisa NT rinkai neturėtų daryti. „Aš tokią siūlomą įstatymo nuostatą labiau linkęs vadinti nauju mokesčiu, tai tikrai sukels daug nepatogumų žmonėms, nes jį turėtų mokėti daugelis pardavėjų“, - sakė jis.

Abejoja nauda

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko nuomone, siūloma pataisa gali tapti trukdžiu visos šalies ekonomikos augimui. Mat šiuo metu dalis naujų NT objektų statoma pritraukus individualių investuotojų. Žmonių, kurie turi „laisvų“ pinigų, nenori jų laikyti bankuose, kur už indėlius beveik nemokama jokių procentų, o stengiasi lėšas investuoti į NT, tikėdamiesi bent 1-3 proc. metinės investicijų grąžos.

K. Glavecko teigimu, kadangi yra norinčių investuoti į statybas žmonių, toks investavimas padeda ir statybų plėtrai, ir ekonomikai augti apskritai. „Manau, kad pailginus minėtą terminą iki 10 metų tokie investuotojai "iškristų" iš šios rinkos. O tai jau turėtų įtakos statybų mastui, darbo vietų skaičiui“, - LŽ teigė parlamentaras. Jis abejojo, ar padidėsiančios įplaukos į biudžetą būtų proporcingos sumažėsiančioms investicijoms į NT. Be to, K. Glavecko nuomone, vargu ar yra kokia nors priežastis, verčianti dabartinį NT išlaikymo laikotarpį ilginti, juolab kad anksčiau buvo taikomas 3 metų terminas.

Anot parlamentaro, galbūt vertėtų pasvarstyti, ar nereikėtų įvesti sandorio mokesčio, kurį privalėtų mokėti visi be išimčių ir jis būtų socialiai teisingesnis. „Bet tokį mokestį reikėjo įvesti kur kas anksčiau - apie 2000-uosius, kai galėjai sklypą nusipirkti už 10 tūkst. JAV dolerių, o po metų parduoti už 100 tūkst. JAV dolerių. Dabar NT taip sparčiai nebrangsta“, - sakė K. Glaveckas. Jis pridūrė, kad Finansų ministerijos siūlomai pataisai pasiekus Seimą dėl jos kils nemenkų diskusijų.

Yra ką tobulinti

LŽ kalbintas Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka taip pat neslėpė abejonių, ar tokia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa yra socialiai teisinga. Jis atkreipė dėmesį, kad vėl nežinia kodėl išskiriami tik NT sandoriai ir visai pamirštami finansinio turto sandoriai, tarsi jų visai nebūtų. „Viduramžiais kitokio turto ir nebuvo, tik nekilnojamasis - pastatai, žemė. Bet šiais laikais yra daug finansinio turto ir jo sandoriams apmokestinti turėtų būti skiriama daugiau dėmesio“, - pažymėjo R. Lazutka.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje pajamų iš turto ar kapitalo mokesčių surenkama labai mažai, o darbo apmokestinimas - labai didelis ir didžiausią dalį surenkamų įplaukų sudaro vartojimo bei darbo jėgos mokesčiai.

Šaltinis - lžinios.lt