Laura ADOMAVIČIENĖ

Jungtinės Karalystės (JK) įstatymų leidėjai praėjusios savaitės pabaigoje nusprendė siekti, kad išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) terminas būtų nukeltas iki birželio 30-osios. Kam prireikė papildomų trijų mėnesių? Kas per juos derantis dėl išstojimo galėtų pasikeisti ir koks būtų įtikimiausias „Brexito“ scenarijus? Apie tai LŽ kalbasi su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

Du variantai

– JK įstatymų leidėjai ketvirtadienį nusprendė, kad reikia prašyti ES atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš Europos Sąjungos terminą iki birželio 30-osios. Kaip tai vertinate?

– Visų pirma, šis sprendimas yra politinis. Jeigu iki kovo 29-osios nebus imtasi teisinių dalykų – priimta įstatymų ar panašiai, JK vis tiek išstos be jokio susitarimo. Be to, svarbu pažymėti, kad kol kas tai tik prašymas Europos Sąjungai, nes vienašališkai pratęsti termino britai negali. Taigi savaime šie dalykai dar neatsako į daugelį klausimų, tačiau tai jau postūmis į priekį, rodantis, jog dabar realiausi yra du scenarijai.

Lietuvos ekonomika galbūt nėra glaudžiausiai susieta su JK, nors tokiu atveju mūsų verslui tai irgi būtų problema, kiltų rūpesčių ir dėl piliečių ateities. Pirmas – išstojimas bus atidedamas trims mėnesiams su sąlyga, kad per artimiausią savaitę JK patvirtins „Brexito“ planą. Antras – išstojimas bus atidedamas dar ilgesniam laikui, taip iš esmės pasakant, kad dėl susitarimo su ES teks derėtis iš naujo. Tačiau tokiu atveju iškils naujų klausimų, pavyzdžiui, ar britai apskritai pasitrauks iš ES?

– Jeigu JK pasitraukimas iš bloko bus nukeltas iki birželio 30-osios, ką šalis turės daryti per Europos Parlamento rinkimus, numatytus gegužę? Ar JK bus priversta dalyvauti šiuose rinkimuose?

– Jeigu kalbėtume apie ilgesnį išstojimo pratęsimą, tada kiltų klausimų dėl Europos Parlamento rinkimų ir dėl to, ką vėliau reikėtų daryti su jau išrinktais parlamentarais. Tačiau jei išstojimo terminas bus pratęstas iki birželio 30-osios, jis neaprėps Europos Parlamento rinkimų tuo požiūriu, kad naujasis parlamentas darbą pradės tik liepos mėnesį. Tokiu atveju britai rinkimų savo šalyje nerengtų.

– JK įstatymų leidėjų priimtas sprendimas įsigalios tik tada, jeigu jam vienbalsiai pritars visos likusios 27 ES valstybės narės. Iš šalių vadovų kalbų galima suprasti, kad nė viena ES narė nenori JK pasitraukimo be sutarties. Taigi tarsi būtų galima prognozuoti, jog pratęsimui bus pritarta?

– ES valstybėms JK išstojimas neužsitikrinus jokio susitarimo taip pat daug kainuotų, todėl, manau, pratęsimo variantas nebus labai kontroversiškas. Tačiau, kaip sako ES lyderiai, labai svarbu žinoti, kodėl norima pratęsti išstojimo terminą, kuriam laikui ir ką ketinama daryti toliau. Šiuo atveju itin reikšmingas bus dar laukiantis – jau trečias – balsavimas dėl Theresos May suderėto susitarimo plano.

Laikas tiksi

– Ar iš diskusijų, vykusių ketvirtadienį per balsavimą, galima įžvelgti priežastis, kodėl JK reikia būtent tokios trukmės išstojimo pratęsimo? O gal egzistuoja koks nors veiksmų planas, kaip tai bus daroma?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

– Pratęsimas iki birželio 30-osios aktualus tik tuo atveju, jeigu bus patvirtintas T. May susitarimo planas. Jam vis tiek reikia laiko, papildomų teisinių instrumentų priėmimo, pasirengimo, Europos Parlamento ratifikavimo. Iki kovo 29-osios tiesiog nepavyktų sutvarkyti šių procedūrų. Bet visa bazė būtų T. May išstojimo planas. Naujų derybų nevyktų. Būtų koncentruojamasi į pastaruosius darbus.

Jeigu kalba pasisuktų apie dar vieną T. May plano atmetimą, tada tektų šnekėti apie gerokai ilgesnį derybų laikotarpį. Jis jau galėtų tęstis iki metų pabaigos, o gal net dar ilgiau.

– Kuris scenarijus, jūsų nuomone, realesnis: „Brexitas“ birželį su T. May pasiektu susitarimu ar be jo ir truksiantis ilgesį laikotarpį.

– Labai sunku pasakyti. Man regis, JK vyriausybė mano, jog parlamentarų pozicijos gali pasikeisti. Dabar bus tikimasi, kad T. May planą palaikys kietojo „Brexito“ šalininkai, nes jiems premjerė aiškiai sako: jeigu nepritarsite mano susitarimui, – o jie iki šiol taip ir darė teigdami, jog planas yra blogas, – tada mes, tikėtina, pratęsime išstojimo terminą labai ilgam laikotarpiui, ir nežinia, kas per tą laiką nutiks. Galbūt taip niekada ir neišstosime, gal bus rengiamas dar vienas referendumas, gal bus rinkimai ir panašiai.

Išstojimo planą turi palaikyti ne tik konservatoriai, bet ir dalis leiboristų. Nelengva skaičiuoti, tačiau pasiekti susitarimą parlamente, sakyčiau, įmanoma, nors ir sunku. Ypač dabar, kai laikas tiksi.

– Iš to tarsi būtų galima spręsti, kad mažiausiai tikėtina, jog „Brexitas“ apskritai neįvyks?

– Toks scenarijus gana tikėtinas tik vienu atveju: jeigu išstojimo terminas bus pratęstas labai ilgam – metams ar dvejiems. Tada kils diskusijų, gal reikia dar vieno referendumo, gal reikia rinkimų... Jeigu nutiktų bent vienas iš šių dalykų, pagrįstai būtų galima kelti klausimą, ar apskritai reikalingas „Brexitas“. Ypač jei piliečiai per rinkimus palaikytų partijas, nenorinčias pasitraukimo iš ES. Referendume jie greičiausiai balsuotų jau kitaip negu prieš dvejus trejus metus.

Kitų variantų atsisakyti „Brexito“ nėra.

Visiems nepalankios skyrybos be susitarimo

– Kuo JK parlamentui neįtinka T. May su ES pasirašytas išstojimo planas?

– Parlamentas nėra vientisas, jame dirba įvairių grupių, turinčių daug skirtingų priežasčių, kodėl susitarimo negalima priimti. Tie, kurie nori „minkšto“ pasitraukimo iš ES, sako, kad planas nepakankamai geras siekiant išlaikyti dar glaudesnius ryšius su ES, įgyvendinant kai ką panašaus į norvegiškąjį išstojimo variantą. Juk Norvegija nėra ES valstybė narė, tačiau ji – bendrosios rinkos dalis. JK plane tokio glaudaus santykio su ES nėra.

Tie, kurie nori „kieto“ išstojimo, teigia priešingai. Esą T. May susiderėtas planas per daug susieja Jungtinę Karalystę su ES neapibrėžtam laikotarpiui. Jų manymu, ryšius su ES reikėtų nukirsti gerokai griežčiau, negu siūloma dabar.

Šios priežastys ir skaldo JK parlamentą į keliolika skirtingų grupių. Vis dėlto JK dėl išstojimo derėjosi su ES pusantrų metų. Jau nėra laiko tartis iš naujo. Jeigu būtų peržiūrimi visi susitarimai, kiltų labai didelė ir pagrįsta rizika, kad pakeitus vieną detalę imtų byrėti visas projektas.

Pavyzdžiui, ispanai buvo nepatenkinti dėl Gibraltaro, prancūzai – dėl žuvininkystės išteklių naudojimo. Bet galiausiai visas pozicijas pavyko suderinti ir pasirašyti dokumentą. Puolus dabar susitarimą kaitalioti, iš esmės reikėtų pasakyti, kad prasideda naujos derybos, ir jos užtruks labai ilgai. Be to, didelis klausimas, ar tos derybos būtų sėkmingesnės nei iki šiol.

– Kokių galimų pasekmių turėtų ES šalys narės, jeigu JK pasitrauktų iš bloko be susitarimo?

– Būtų sudėtinga situacija ir didelės išlaidos. Kurį laiką politiniu, teisiniu ir ekonominiu lygmeniu vyrautų chaosas. Iškart kiltų labai daug dilemų: padidėtų muitų mokesčiai, kurių dabar bendrojoje rinkoje nėra, atsirastų standartų reikalavimai, kurių dabar taip pat nėra. Pasienio ruožuose nusidriektų vilkikų eilės.

Taip pat kiltų klausimas, ar britai sumokėtų į ES biudžetą sutartą sumą. Dabartiniame išstojimo plane yra numatyta keliasdešimt milijardų eurų. Juos britai turėtų sumokėti, nes išstodami iš ES atsisakytų dalies anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos ir kompensuotų būtent tokiu mokėjimu. Matyt, mokestis būtų ne vienkartinis. Greičiausiai būtų apibrėžta konkreti suma, kurią jie pamažu išmokėtų. Bet kokiu atveju tos sumos nebeliktų, jeigu susitarimo dėl jos nepavyktų pasiekti. Tad ir kyla klausimas, ar dėl JK išstojimo be sutarties nenukentėtų bendras ES biudžetas, nes tų pajamų reikia.

Lietuvos ekonomika galbūt nėra glaudžiausiai susieta su JK, nors tokiu atveju mūsų verslui tai irgi būtų problema, kiltų rūpesčių ir dėl piliečių ateities. Lietuva savo ruožtu rengia daug informacinių kampanijų, susitikimų, jau padidino pareigūnų skaičių JK esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. Tačiau mes esame bendro proceso dalis, tad vienašališkai ko nors daryti negalime.

Šiaip ar taip, akivaizdu, kad labai daug dilemų kiltų abiem šalims, todėl tiek JK, tiek ES stengiasi išvengti tokio scenarijaus.

 

Šaltinis - lžinios.lt