Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, 2017 metais darbo našumas Lietuvoje siekė 75 proc. ES vidurkio. Tai rodo pirmasis Lietuvos darbo našumo vertinimas, kurį atliko Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 

Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, 2017 metais darbo našumas Lietuvoje siekė 75 proc. ES vidurkio. Tai rodo pirmasis Lietuvos darbo našumo vertinimas, kurį atliko Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas per vieną dirbtą valandą išaugo daugiau nei dvigubai – apie 103 procentus, o ES valstybių narių – 21 procentą. Tokį augimą lėmė keletas priežasčių. ES investicijos leido įmonėms atnaujinti technologijas – pakeisti turimas efektyvesnėmis, našesnėmis, sudarė galimybę skaitmeninti procesus. Verslo aplinkos gerinimo iniciatyvos padėjo pritraukti į Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių užsienio kapitalo įmonių ir palengvino inovatyvių startuolių steigimąsi ir plėtrą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Darbo našumo vertinimo ataskaitoje pažymima, kad darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra svaraus ilgalaikio ekonomikos augimo rezultatas. Vis dėlto perspėjama: jeigu darbo užmokestis augs, tačiau nebus darbo našumo augimo proveržio, didės rizika Lietuvai tapti mažiau konkurencinga valstybe, be to, sulėtės ir šalies ekonomikos augimas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Ataskaita taip pat rodo, kad investicijos į įrangą ir technologijas turi reikšmingą poveikį darbo našumui augti. Didesnės įmonės yra našesnės, moka didesnį vidutinį darbo užmokestį ir nulemia mažesnį kintamumą darbo rinkoje.

Minėtina, kad Lietuvoje po globalios recesijos išaugo skirtumas tarp apdirbamosios gamybos produktyviausių ir kitų veiklų. Kai ekonomika yra maža ir atvira (pvz., Lietuvos), išorės paklausa yra svarbus veiksnys eksportui ir darbo našumui augti, kurį paspartinti galėtų ir veiksmai, padedantys verslui patekti į naujas rinkas, ir konkurenciją didinanti ekonominė politika.

Lietuvos darbo našumo vertinimas apėmė 2000–2017 metų laikotarpį. Darbo našumo vertinimą atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje veikianti Nacionalinė produktyvumo taryba, įsteigta pagal ES Tarybos rekomendaciją. Ji analizuoja tendencijas ir politiką produktyvumo ir konkurencingumo didinimo srityje.

Lietuvos darbo našumo vertinimą galima rasti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto svetainėje.

Šaltinis - https://sc.bns.lt