Francine Jay, dar žinoma kaip Panelė minimalistė, – amerikiečių autorė, rašanti apie tai, kaip gyventi turint mažiau daiktų. Leidykla „Tyto alba“ išleido jos knygą „Laimė turėti mažiau:

minimalistinės gyvensenos vadovas“, kurioje autorė atkreipia dėmesį į paprastesnį gyvenimą ir ragina netarnauti daiktams. Siūlome antrąją ištrauką iš šios knygos, kurioje autorė kalba apie daiktų kultą ir kviečia prisiminti dienas, kai puikiai gyvenome ir su mažiau daiktų.

Pirmąją šios knygos ištrauką „Nesusitapatinkite su tuo, ką turite“ skaitykite ČIA.

Pagalvokite apie tą gyvybinę energiją, kuri išeikvojama įsigyjant net ir vieną daiktą: planuojame, kaip jį įsigysime, skaitome apie jį atsiliepimus, ieškome pigiausio, uždirbame (arba skolinamės) pinigų jam įsigyti, einame į parduotuvę, gabename jį namo, randame jam vietą, mokomės, kaip juo naudotis, valome jį (arba tvarkome vietą aplink jį), prižiūrime, perkame jam atsargines dalis, apdraudžiame, saugome, stengiamės nesugadinti, remontuojame, kai sugadiname, ir neretai mokame už jį net ir tada, kai jo atsikratome. Dabar padauginkite šią energiją iš savo namuose laikomų daiktų skaičiaus. Čia tai bent! Vargų vargelis!

Visų savo daiktų priežiūrai galėtume skirti visą darbo dieną. Iš tikrųjų, yra susikūrusi ištisa pramonė, padedanti mums prižiūrėti turimus daiktus. Bendrovės kraunasi turtus parduodamos mums specialius valiklius kiekvienam daiktui – skalbimo priemones, sidabro šveitiklius, baldų vašką, dulkių valymo purškalus elektronikai ir odos gaminių minkštiklius. Draudimo verslas klesti, nes visada yra tikimybė, kad mūsų automobilis, brangenybės ar meno kūriniai bus apgadinti ar pavogti. Spynų meistrai, signalizacijas įrengiančios įmonės ir seifų gamintojai žada apsaugoti mūsų daiktus nuo vagysčių. Remonto meistrai siūlosi pataisyti mūsų daiktus, jei jie sulūžta ar sugenda, kraustymo paslaugų bendrovės pasirengusios pergabenti juos kur kitur.

Apskaičiavus, kiek laiko, pinigų ir energijos visa tai atima, ima atrodyti, kad mūsų daiktai kontroliuoja mus, o ne mes juos, kaip turėtų būti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Elonas Muskas: „įkalinti žmones už žolės pardavinėjimą yra blogai. Jokios logikos, tai neteisinga“ Ohana ir aloha dvasia, lietuvybės daigai ir gyvenimas Havajuose 5 patarimai ką galima nuveikti karantino metu Nesąžiningi pardavėjai internete: kaip atpažinti? JAV ištiesė pagalbos ranką sąjungininkėms Europoje .

Panagrinėkime atidžiau, kiek streso patiriame būtent dėl daiktų. Pirmiausia – dėl to, kad jų neturime. Galbūt pamatome kokį nors daiktą parduotuvėje arba reklamoje ir staiga neįsivaizduojame savo gyvenimo be jo. Mūsų kaimynas jį turi, sesuo gavo dovanų, o kolega nusipirko praėjusią savaitę, dievaži, ar mes vieninteliai pasaulyje gyvename be jo? Nė nepajuntame, kaip įsismelkia nepritekliaus pojūtis...

Vėliau imame nerimauti, kaip tą daiktą įsigyti. Deja, nepažįstame nė vieno, kuris mums jį padovanotų, tad apsiprantame su mintimi, kad teks nusipirkti. Važinėjame iš parduotuvės į parduotuvę (arba nardome po tinklalapius) tikrindami kainas ir tikėdamiesi išpardavimo.

Žinome, kad šiuo metu niekaip negalime sau jo leisti, bet norime jo dabar. Ir tada krapštome pinigus, dirbame viršvalandžius arba susimokame kredito kortele, tikėdamiesi kaip nors vėliau skolas grąžinti.

Ir štai ateina ta nuostabi diena, kai galiausiai jį įsigyjame. Pagaliau jis mūsų! Saulė šviečia, paukšteliai čiulba ir visas stresas išgaruoja. Ar tikrai? Dar kartą susimąstykite. Dabar, kai išleidome jam apvalią sumelę, mums reikės deramai jį prižiūrėti. Įsigijome ne tik naują daiktą, bet ir užsikrovėme didžiulę atsakomybę.

Turime stengtis reguliariai jį valyti, nes dulkės ir purvas gali sutrikdyti jo funkcijas ir galiojimo trukmę. Turime laikyti jį atokiau nuo vaikų ir naminių gyvūnėlių. Turime būti ypač atsargūs jį naudodami, kad tik nesulaužytume, nesugadintume ar nesuteptume. Skamba beprotiškai? Kiek kartų diena būdavo sugadinta, kai, pastatę savo naują automobilį aikštelės gale, rasdavote ant jo įbrėžimų ar įlenkimų? Kaip jautėtės, kai brangią šilkinę palaidinukę apsitaškydavote pomidorų padažu?

O kai tas daiktas sugenda, – to neišvengsim, – sukame galvą, kaip jį sutaisyti. Įninkame į instrukcijas ar ieškome patarimų internete. Lekiame į parduotuvę ir nusiperkame remontui reikalingų įrankių ar atsarginių dalių. Jeigu nesiseka, velkame jį į remonto dirbtuvę. O gal delsiame, nes nelabai žinom (arba ne per daugiausia norim), ką su juo daryti. Tūno jis kambario kampe, drabužinėje arba rūsyje, keldamas mums galvos skausmą. O galbūt mes jo net nesugadinome, tiesiog jis mums nusibodo. Kad ir kaip būtų, jaučiamės mažumėlę kalti ir sunerimę dėl to, kad sugaišome daug laiko ir išleidome krūvą pinigų.

Tada pamatome dar vieną reklaminį skelbimą ir jau susižavime visiškai kitu daiktu, dar net įdomesniu nei tas, pirmasis. O, ne, pasaka be galo...

Regis, mums niekam neužtenka laiko – galbūt mūsų daiktai dėl to kalti. Kiek brangių valandų iššvaistome bėgiodami po drabužių valyklas, kiek šeštadienių paaukojame keisdami automobilio alyvą ar jį remontuodami, kiek laisvadienių leidžiame taisydami ar prižiūrėdami savo daiktus (ar gaišdami, kol prisiskambiname techninės priežiūros meistrui)? Kaip dažnai sielojamės (ar baram savo vaikus) dėl sudaužytos vazos, suskilusios lėkštės ar purvo dėmių ant svetainės kilimo? Kiek laiko leidžiame parduotuvėse pirkdami valymo priemones, atsargines dalis ar priedus daiktams, kuriuos jau turime?

Minutėlę atsikvėpkime ir prisiminkime, kokie buvome nerūpestingi ir laimingi mokydamiesi universitete. Neatsitiktinai tuo laikotarpiu turėjome mažiausiai daiktų. Gyvenimas tuomet buvo daug paprastesnis: jokios būsto paskolos, jokių automobilio mokesčių, jokių draudimo įmokų už motorinę valtį. Mokymasis, įvairiausia veikla ir pasilinksminimai buvo daug svarbiau už turimus daiktus. Visas pasaulis buvo mums po kojų, viskas įmanoma! Dabar tokį džiaugsmą galime susigrąžinti pasirinkdami minimalistinį gyvenimo būdą. Tereikia susidėti savo daiktus į vietas taip, kad jie nereikalautų didumos mūsų dėmesio.

Tai nereiškia, kad turime išsinuomoti vieno kambario butuką ar apstatyti jį pieno produktams skirtomis dėžėmis ir padėvėtomis kušetėmis. Tiesiog įsivaizduokime, kad liko tik pusė visų šiuo metu turimų daiktų. Oho – koks didžiulis palengvėjimas! Perpus mažiau darbo ir rūpesčių! Perpus mažiau valymo, priežiūros ir remonto! Perpus mažiau kredito kortelės skolų! Ir ką veiksim atsiradus tiek daug laisvo laiko ir pinigų? Aha, įsižiebia švieselė... Imame įžiūrėti minimalistinio gyvenimo grožį. 

Šaltinis - bernardinai.lt