Bandyti gauti Jungtinės Karalystės (JK) pilietybę ar tik rezidento statusą? Kraustytis atgal į Lietuvą ar traukti į kitą Europos Sąjungos (ES) šalį? Skubėti, kol britai dar priklauso Bendrijai, ar ramiai laukti, kol „Brexit“ galutinai įvyks ir bus aiškiau, kaip toliau klostysis gyvenimas? Tokius galvosūkius šiais mėnesiais sprendžia šioje šalyje gyvenantys lietuviai ir tūkstančiai panašaus likimo imigrantų.

Kol vieni lietuviai gyvena ligšioliniu ritmu, rūpiniasi savo verslais ar dirba samdomą darbą, kiti pradėjo tvarkytis dokumentus pilietybei gauti, o treti lietuvišką pasą į britišką jau spėjo iškeisti, tiesa, kai kurie – dar gerokai iki referendumo dėl „Brexit“ ir dėl visai su juo nesusijusių priežasčių. Manoma, kad JK gyvena bent 200 tūkst. lietuvių – daugiau nei Klaipėdoje. Kaip yra sakiusituometė ambasadorė šioje šalyje Asta Skaisgirytė, ši emigrantų bendruomenė yra lyg trečias pagal dydį Lietuvos miestas.

„Brexit“ vis dar neatrodo realus

„Negalėjau patikėti!“ – taip lakoniškai savo patirtį po išstojimo šalininkų pergale pasibaigusio referendumo apibūdino londonietis Eimantas Paltarackas. Jis prisiminė skaitęs kitų žmonių istorijas, kaip šie iš britų sulaukė paniekos ar raginimų kuo greičiau kraustytis namo, bet niekada negalvojo pats tai patirsiąs. Deja, teko ir ne kartą.

Eimantas Paltarackas, nuotr. iš asmeninio albumo

Sykį autobusiuko vairuotojas, vos nepartrenkęs per gatvę einančio Eimanto, sustojo jo aprėkti. Vaikinas atkirto, kad nereikia nuo ryto būti tokiam piktam. Vos išgirdęs lietuvį kalbant, britas dar labiau įsismarkavo – esą visiems užsieniečiams reikia nešdintis lauk. Neseniai vaikinas, atsitrenkęs į praeivį, atsiprašė, o šis apipylė panašiais raginimais. Pašnekovas stebėjosi, kad britai apskritai suprato, jog jis – užsienietis, mat per 14 metų Londone lietuviui pavyko taip išlavinti anglų kalbą, kad negirdėti jokio akcento.

Eimantas sakė girdėjęs, kad nemažai atvykėlių, ypač lenkų, jau išvažiavo namo. Ypač esą kenčia NHS – nacionalinė sveikatos sistema, nes išėjo iš darbo nemažai gydytojų ir slaugų. Tiesa, išvykstančiuosius mielai keičia rumunai.

Gauti rezidento statusą jis niekada nesirūpino – Lietuvos narystė ES buvo tarytum leidimas gyventi ir dirbti JK. Tačiau lietuvis jau pradėjo tvarkytis dokumentus pasui gauti. Tam užtenka būti ten pragyvenus bent penkerius metus, per metus užsienyje praleisti vidutiniškai ne ilgiau kaip 90 dienų, mokėti anglų kalbą, turėti gerą charakteristiką (pavyzdžiui, nebūti padarius rimtų nusikaltimų) ir pan.

Pašnekovas apgailestavo, kad jam nepavyks išlaikyti Lietuvos pilietybės: „Deja, Lietuvoje dviguba negalima. Mielai ją pasilikčiau, bet ir Britanijos reikia. Nežinau savo ateities. Lietuvoje dirbau radijuje, o čia atvykęs viską nuo nulio pradėjau. Dabar esu žinomo džiazo muzikanto vadybininkas, bandau įsidarbinti radijo stotyje šaukinių įgarsintoju, vėliau – gal ir laidų vedėju. Juk nemesiu visko – kitur vėl tektų iš naujo pradėti, tai nėra išeitis. Juoba kad dar neaišku, kaip bus vėliau.“

Eimantas teigė susidaręs įspūdį, jog anglai nesitiki „Brexit“ išties įvyksiant: „Per pusantrų metų nieko nenudirbta. Jie dabar kalba, kaip viską pratęsti.“ Nors kalbama, kad pusė britų sutiktų su antru referendumu, o jį kokių 6 proc. persvara laimėtų proeuropietiška stovykla, pašnekovas tokia galimybe abejojo – tai tesąs spaudos ir „Brexit“ nenorėjusių partijų išpūstas dalykas. Jau prieš kelis mėnesius žiniasklaidoje buvo suabejota, ar pakartotinis refererendumas įmanomas.

Eimantas Paltarackas, nuotr. iš asmeninio albumo

Tiesa, lietuvis pripažino, kad nemažai žmonių gailisi dėl pernai birželį vykusio referendumo rezultatų. Nemažai studentų ir kitų jaunų žmonių, kurie buvo už likimą ES, nebalsavo, nes tikėjosi kitokios baigties, o dabar jau šaukštai po pietų. Eimantas atkreipė dėmesį ir į viešumoje pasigirstančius grasinimus, kad Šiaurės Airijoje vėl gali prasidėti išpuoliai, jei nebus išspręsti tam tikri politiniai dalykai.

„Grįšime atgal. Žmonės labai bijo. Vienas kaimynas balsavo prieš ES ir iki šiol užsispyręs – ne, nereikia ten būti. Jie nesuvokė, kas įvyks. Didžiausi bankai išeina, darbo vietų nelieka, svaro kursas krito… Dabar autobusiukais atveža daiktų iš Lietuvos, jei ko reikia. O kaip bus paskui? JK izoliuojasi“, – apibendrino londonietis.

Abejoja, ar lietuviai paliks Londoną

Nuo 2005-ųjų Londone gyvenantis ir kokteilių barui vadovaujantis Kęstutis Stirba neslėpė, kad dėl referendumo rezultatų iš pradžių buvo ir pikta, ir apmaudu, tačiau stipriai dėl to galvos nesuko: „Nors ir nerami nežinomybė, tuo pačiu intrigą kelia ši „gyvos istorijos“ dalis. Per daug neišgyvenu, bent kol kas. Nematau tikslo svarstyti, kas bus jeigu bus. Kai bus nuspręsta ir patvirtintos išstojimo sąlygos, tada ir žiūrėsim.“

Jis patikino JK pilietybės prašyti nesiruošiantis, nors „bukų Lietuvos įstatymų dėl dvigubos pilietybės draudimo“ taip pat nepalaikantis.

„Naivu būtų tikėtis grįžtančių tautiečių antplūdžio, bent jau tų, kurie gyvena sostinėje. Mažesniuose miesteliuose – kitokia situacija, ten neapykanta kitataučiams labiau pakurstyta“, – pasakojo Kęstutis, bet pridūrė, jog dar yra laiko politinei situacijai pasikeisti visame pasaulyje, tad kuprinę krautis dar anksti.

Metais ilgiau JK gyvenanti Jurgita Maksimova teigė po referendumo nepastebėjusi didelių pokyčių, pavyzdžiui, kad žmonės skubėtų tvarkyti dokumentus dėl savo statuso ar pilietybės. „Gyvenimas tęsiasi. Man atrodo, kad viskas lygiai taip pat, bet gal aš labai nepastabi“, – juokėsi ji.

10 metų išgyvenusi vakarų Londone, pastaruosius trejus metus ji įsikūrusi už Londono ribų, Bakingamšyre ir dirba renginių bei vestuvių planuotoja, taip pat studijuoja. Jurgita jau turi britišką pasą, bet jo gavimas su „Brexit“ visai nesusijęs. „Norėjau parsivežti senelę iš Rusijos į JK. Buvo lengviau parsivežti ją kaip „grandparent of UK citizen“, tam ir gavau pilietybę, bet nieko gero iš to neišėjo, nes senelė atsisakė išvažiuoti iš Rusijos…“

muffinn / Flickr nuotr.

Paklausta, ar nesvarstytų kraustytis atgal į Lietuvą ar į kitą ES valstybę, Jurgita teigė: „Aš nieko prieš šalies pakeitimą, bet esu įsitikinusi, kad į Lietuvą ilgiau negu atostogoms aplankyti draugus tikrai negrįšiu.“

Tautiečiams siūlo neskubėti

Nors Europos Komisijos (EK) atstovai pagaliau sutiko su britų premjerės Theresos May pasiūlymais ir rekomendavo judėti į kitą derybų etapą, o tam vėliau pritarė ir Europos Parlamentas (EP), ir Europos Vadovų Taryba, lieka nemažai klausimų, kas dėsis, kai 2019 metų kovo 29 dieną JK nustos būti ES nare. Vienas iš jų – kas laukia JK gyvenančių kitų ES valstybių piliečių.

Su tuo susijęs Europos Teisingumo Teismo (ETT), kuris užtikrina, kad ES teisės aktai visose narėse būtų taikomi vienodai, statusas. Buvo sutarta, kad JK jo sprendimai galios dar 10 metų, įskaitant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Tiek laiko ES piliečiai, kuriems pirmiausiai galios šios šalies įstatymai, neaiškiais atvejais galės tikėtis į ETT užtarimo.

Europarlamentarui Petrui Auštrevičiui neaišku, kas bus po dešimtmečio. „Kas bus tas aukščiausiasis, spręsiantis žmonių likimą? – Stasbūre kalbėdamas su tinklalapiu Euroblogas.lt, retoriškai klausė jis. – Nėra atsakymo. Gyvenimas juk nesibaigs. Mišrios šeimos išliks, britai važiuos į ES, o europiečiai – į Britaniją. (…) Čia man išlieka klaustukas, susijęs su mums labai jautria tema – kaip bus su mūsiškiais?“

Briuselis pageidauja, kad sprendžiant JK gyvenančių imigrantų iš kitų ES narių likimą jie būtų apkrauti kuo mažiau biurokratijos ir perteklinio dokumentų tvarkymo. Pavyzdžiui, kad būtų sprendžiant dėl rezidento statusobūtų nagrinėjamas ne kiekvieno žmogaus atskirai, o visos šeimos atvejis.

Petras Auštrevičius, EP / Genevieve Engel nuotr.

„Sakykime, yra keturių asmenų šeima iš Lietuvos. Jiems kaip vienam asmeniui reikės duoti dokumentus ar visi keturi turės viską praeiti individualiai? – pavyzdį pateikė europarlamentaras. – EK ir ypač EP reikalauja, kad būtų traktuojama kaip neskaidomas vienetas. Nes yra įvairių aplinkybių – gal jie gyvena partnerystėje, gal atvyko skirtingu metu, gal vienas iš vaikų yra įvaikintas, gal vaikai gimė skirtingose valstybėse. Briuselis labai nepasitiki JK vidaus reikalų ministerija, jau jie yra „išmetę“ keletą juokelių, buvo tam tikrų klaidų, kurios rodo, kad tai nebus lengvas pasivaikščiojimas.“

Paklaustas, kaip tiems mūsiškiams patartų elgtis – laukti, kol „Brexit“ galutinai įvyks, jau dabar prašyti pilietybės, keliauti atgal į Lietuvą, P. Auštrevičius neskubėjo atsakyti. „Reikia pasirašyti, ką norima pasirašyti, ir išversti viską į žmonių kalbą – ką tai reikš konkretiems žmonėms. Dar laiko yra, dar bus pereinamasis laikotarpis. Žmonės iki tol galės nuspręsti, ar likti, ar grįžti. Sakyčiau, prioritetas turi būti pastarasis.

Bet panikos nereikia kelti. Tik reikėtų, kad JK vyriausybė – Briuselis to siekia – neapkrautų žmonių registravimais, vaikščiojimais po įstaigas, popierių tvarkymu ir panašiai. Kad šeima kaip būtų traktuojama kaip vienetas ir kad būtų kuo mažiau nereikalingos biurokratijos. Manau, kad patys britai galės automatiškai suskaičiuoti, nuo kada pas juos esi, kur tavo vaikai. Laiko dar bus apsispręsti – kone ketveri metai iki visiško išstojimo įsigaliojimo – nemažas laiko tarpas. Bet pasakyti, kad bus geriau nei iki „Brexit“, nedrįsčiau. Manau, kad atsiras papildomų sąlygų ir sąlygėlių, kurios nebus tokios malonios, kaip iki referendumo.“

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Po „Brexit“ žada tas pačias teises

Kaip gruodžio viduryje Strasbūre vykusioje EP sesijoje pažymėjo ES „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier, su Londonu bus sutarta užtikrinti tiek JK, tiek kitų ES narių piliečių, gyvenančių viena kitos teritorijoje, teises.

Esą kiekvienas, persikėlęs iki išstojimo dienos, galės gyventi, kaip iki tol, nediskriminuojamas dėl tautybės ar ten praleisto laiko trukmės. Net jei žmogus kuriam laikui persikels į gimtinę, per penkerius metus (vietoj dabartinių dvejų) galės grįžti į JK ir naudotis tomis pačiomis teisėmis.

Iš kitų ES šalių atvykę studentai galės tęsti studijas ir mokėti tiek pat, kiek JK piliečiai, taip pat – dirbti po studijų. Gydytojai ir slaugai, įsidarbinę iki „Brexit“, galės tęsti savo darbą – jų profesinė kvalifikacija bus pripažįstama, kaip ir kitų profesijų.

Šeimos nariai taip pat galės prisijungti prie kitur įsikūrusių artimųjų. M. Barnier tikinimu, bus ginamos visų vaikų teisės, net ir gimusiųjų po „Brexit“. Piliečiai išlaikys savo teisę į sveikatos apsaugą, pensiją ir kitas socialines garantijas, net jei išvyks į kitą ES valstybę. Tokia pati tvarka bus taikoma ir šeimos išmokoms – dėl šio klausimo buvo deramasi iki paskutinės minutės.

Šaltinis - euroblogas.lt

Eglė Zicari