“Visus mokesčius mokame Lietuvoje” – populiariausias lietuviškų įmonių vadovų paaiškinimas. Veiklą vystyti ir pelną gauti Švedijoje, bet mokesčius mokėti Lietuvoje, ar tai teisinga?

Taip, bet tik iki tam tikrų ribų, – sako verslo teisės konsultacinė įmonės Consultė AB direktorė Vaida Strazda.

Švedijoje yra brangi darbo jėga, todėl įmonės, komandiruojančios socialiai draustus kitoje šalyje asmenis, gali pasiūlyti ženkliai geresnę paslaugos kainą, nei vietiniai tiekėjai. Juolab, kad Lietuvos įstatymai socialinį draudimą mokėti leidžia tik nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio (alga ant popieriaus), o dienpinigių neapmokestina. Tai yra visiškai legali veiklos forma, tik, nereikia pamiršti – laikina, kuo lietuviai naiviai piktnaudžiauja.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks finansinius jaunimo sprendimus Aktualios nuorodos eksportuotojams ir Lietuvos verslui „Paysera“ toliau plečiasi Balkanuose: atidarė įmonę Albanijoje Lietuvių startuolis „Discontract“ pasirašė sutartį su kompanija „Lloyd‘s“ dėl vienos didžiausių draudimo sumų Baltijos šalyse Internetas po karantino: „Zoom“ išlieka 10 kartų populiaresnis, „TikTok“ – nesustoja augti

Nuolatinės buveinės statusas

Vienas iš svarbių užsienio įmonės aspektų vykdant veiklą Švedijoje – nuolatinės buveinės statusas. Nuolatinė buveinė įpareigoja užsienio įmonę pelno mokesčiui Švedijoje, kas yra 21,4% (Lietuvoje 15%).

“Tai yra legali veiklos forma, tik, nereikia pamiršti, laikina, kuo lietuviai naiviai piktnaudžiauja”

Švedijos įstatymai, nustatant nuolatinės buveinės statusą, yra keblūs ir sudėtingi. Čia apstu išimčių ir sąlygų. Tą pripažįsta ir patys švedai. Dalis įstatymų parengti pagal ES reikalavimus, kita dalis – pačios Švedijos.

Vertinama bendra veiklos sistema ir laikotarpiai, tačiau pagrindiniai ir dažniausiai taikomi kriterijai priskiriant nuolatinę buveinę užsienio įmonei yra šie:

• Direktorius asmeniškai yra registruotas Švedijoje (turi švedišką asmens kodą),
• Projektas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius,
• Dirbama tik su vienu užsakovu (gali būti trumpalaikiai projektai),
• Sava būstinė: biuras, sandelis, garažas ar pan.
• Projektų vadovas gyvena Švedijoje.

Consultė savo klientams pataria iš anksto sąžiningai įvertinti būsimą savo veiklos modelį ir atsakyti į nuolatinės buveinės klausimą. Sąmoningai vengti didesnio pelno mokesčio ir vis dar tikėtis ilgalaikių projektų Švedijoje – nepasiteisinusi strategija.
Mes, kaip verslo konsultacijų įmonė Švedijoje, užbėgam įvykiams už akių ir įspėjame įmones, jog neregistravus nuolatinės buveinės, yra rizika, jog mokesčių inspekcija patikrins kelis paskutinius metus ir privalomų Švedijai mokesčių suma bus didžiulė. Mokesčių inspekcija to netraktuoja kaip nusikaltimo, tiesiog kaip faktą, jog esate skolingas ir laiko sumokėti (nepriklausomai nuo sumos) paprastai neduoda daug. Norint išvengti didelių administracinių darbų perskaičiuojant ir taisant deklaracijas, vertėtų įvertinti savo veiklos modelį ir nuo pat pradžių deklaruoti teisingoje šalyje.

“Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijoje GPM yra ne darbdavio, o darbuotojo mokestinė prievolė”

183 dienos per 12 mėnesių

Lietuviškų įmonių vadovai turėtų turėti du skirtingus skaitliukus 183 dienom skaičiuoti: vienas jų – įmonės nuolatinės buveinės statusui įvertinti, kitas – darbuotojų (kiekvieno asmeniškai) gyventojo pajamų mokesčiui skaičiuoti. Darbuotojui viršijus 183 dienų per metus komandiruočių laikotarpį, atsiranda GPM mokėjimo prievolė Švedijoje ne nuo 184-tos, o nuo pirmos darbo dienos. Consultės komanda dažnai sulaukia prašymų kreiptis į Švedijos ir Lietuvos įstaigas sutvarkant GPM mokėjimus teisingoje šalyje. Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijos įstaigos sako, kad gyventojo pajamų mokestis yra ne darbdavio, o darbuotojo mokestinė atsakomybė.

Darbdavio mokestis ir A1 forma

Įmonės, Švedijoje dirbančios su nuolatinės buveinės statusu, turi tokią pačią mokestinę prievolę kaip ir bet kuri kita švediška įmonė. Pelno mokestis, pvm deklaracijos, gyventojo pajamų mokestis ir darbdavio arba socialiniai mokesčiai. Darbdavio mokestis Švedijoje yra 31,42% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio (algos ant popieriaus, be komandiruotpinigių). Į darbdavio mokestį įeina dauguma socialinio draudimo dalių, tad turintys A1 formas įrodo, kad šie draudimai yra mokami Lietuvoje ir Švedijoje jų mokėti nereikia. Ši lengvata taip pat turi savo galiojimo laiką ir tai yra 24 mėnesiai.

Consultė AB pataria

Paskutiniu laiku pastebima Švedijos mokesčių inspekcijos sustiprėjusi užsienio įmonių patikra. Tol, kol nuolatinės buveinės statusas yra toks neapčiuopiamas ir sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, Consultės komanda ragina rinktis aiškumą ir turint ilgalaikius projektus dirbti ramiai, nei nuolat laukiant Skatteverket sprendimo patikrinus dviejų ar trijų paskutinių metų apskaitą. Tokiais atvejais būna ypač sunku sumokėti lyg iš dangaus nukritusią skolą, mat gauti pinigai seniai pasimiršo. Lietuvos Sodra grąžina sumokėtus socialinius mokesčius už žmones, kurių GPM turėjo būti mokamas Švedijoje, tačiau susigrąžinti deklaruotą ir jau Lietuvoje sumokėtą pelno mokestį, todėl, kad Skatteverket pareikalavo jį sumokėti Švedijoje, yra kone neįmanoma.
Lietuviškoms įmonėms, kurios siekia ilgalaikio verslo Švedijoje, Consultė komanda pataria domėtis ir gilintis į savo veiklos mokestinę prievolė ir nepiktnaudžiauti laikinom mokestinėm lengvatom.

Šaltinis - skandinavija.today