į viršų
Pokalbiai
RSS Kanalas
Facebook
Atsiliepimai
Kontaktai
Twitter
YouTube
Šiandien: 1039 Vakar: 1132 Narių: 3498 Skelbimų: 375
Naujas skelbimasNemokamaiMano skelbimai (0)Bilietai
Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks finansinius jaunimo sprendimus 0

Koronaviruso pandemijai sukrėtus visą pasaulį, neabejojama, kad ji labiausiai paveiks jaunų žmonių pasaulėžiūrą ir finansinį elgesį. Pirmieji taikinyje – dabartiniai studentai ir darbo rinkos naujokai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sako, kad laikas jų įsitvirtinimui darbo rinkoje pasivėlino, todėl tikėtina, kad bus atidėti ir asmeninio finansinio saugumo klausimai.

„Skirtingos kartos paprastai apibrėžiamos pagal ekonominį ir socialinį gyvenimą diktuojančias aplinkybes ar sukrėtimus. Po Antrojo pasaulinio karo gimusieji tapo kūdikių bumo karta, Z karta apibrėžiama kaip „Google“ karta, Y karta žymi informacinių technologijų bumą. COVID-19 pandemija nuspaudė „stop“ mygtuką įprastam gyvenimui, todėl neabejotinai didelį šoką patyrė jauni žmonės – besimokantys vyresnėse klasėse, studijuojantys ar ką tik pabaigę mokslus ir pradedantys profesinę karjerą. Taigi, kovidas įsiterpė į Z kartą ir dalis jos atstovų jau pradėti vadinti „kovido vaikais“, – sako T. Gudaitis.

Pasak jo, kol kas iki galo nesutariama, ar tikrieji „kovido vaikai“, arba naujoji C karta (angl. Covid generation) yra šiuolaikinis jaunimas (1995-2012 metų Z karta) ar gimusieji šiuo periodu (po 2010 metų gimusi Alfa karta). Tačiau, jo vertinimu, pandemijos įtaką pirmiausiai pajus per pandemiją pilnametystės sulaukę jauni žmonės.

Jaunimas – viskas vėliau

Vakarų šalims susiduriant su sparčiu visuomenės senėjimu ir jos išlaikymo problema, dalis jaunų žmonių priversti pandemijos padiktuotos naujos realybės turėjo sustoti siekę karjeros. Verslų ir kitų veiklų ribojimai, nuotolinis mokymasis, uždarytos sienos, sumenkusi laikinų ar sezoninių darbų pasiūla nepraeis be pasekmių.

„Tai, kas turėjo vykti pagal nutylėjimą, netikėtai stabtelėjo. Dalis jaunų žmonių mokslus gali baigti vėliau, jų atėjimas į darbo rinką taip pat labiau komplikuotas nei prieš pandemiją. Užimtumo tarnybos birželio 1 dienos duomenimis, 16-24 metų amžiaus žmonių grupėje registruotas nedarbas sudarė 12,1 proc. Vadinasi, daugiau nei dešimtas jaunas žmogus dabar Lietuvoje yra bedarbis“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, JAV pastebėta tendencija, kad pandemija jaunimą paskatino naudotis „tėvų viešbučiu“, kitaip tariant – gyventi pas tėvus. Tai reiškia, kad iki geresnių laikų buvo atidėta nuosavo būsto paieška bei įsigijimas.

„Labai realu, kad pasivėlinus profesinei karjerai jaunimas pirmiausiai koncentruosis į įsitvirtinimą darbe, po to – į būsto, kurio nuosavybės rodiklis Lietuvoje yra ypač aukštas, kitų būtinų dalykų įsigijimą. Jau dabar prognozuojama, kad prie finansinio saugumo klausimų, tokių kaip santaupos pensijai ar lėšų rezervas nenumatytiems atvejams, jaunimas grįš maždaug po 10 metų. Tai yra labai didelis laikotarpis santaupų kaupimui, kuris gali būti prarastas ir tai yra vienas apmaudžiausių galimų finansinių scenarijų jaunam žmogui“, – teigia finansų ekspertas.

Kam rekordinės santaupos, kam pradžia nuo nulio

Pandemijos efektas visame pasaulyje paskatino ir taupymo bangą: abiejose Atlanto pusėse stebimos sukauptos rekordinės santaupos ir verslai laukia momento, kuomet jos atsidurs apyvartoje. Tačiau paprastai šias santaupas turi nuo pandemijos nenukentėję, dirbantys ar verslus turintys gyventojai – ne jaunimas.

„Socialinė skirtis gilėja, nes pastaraisiais metais ne visiems sekėsi vienodai gerai. Tyrėjai pastebi, kad savotiška įtampa atsiranda ir tarp kartų, nes vyresnės jaučia daugiau stabilumo bei užtikrintumo, turi santaupų, tuo tarpu jaunimo planai vėluoja, galimybės yra daugiau ar mažiau apribotos. Būtent pastarieji viską pradeda nuo nulio ir atviras klausimas, kokius finansinius prioritetus sau susidėlios“, – sako T. Gudaitis.

Jo teigimu, Lietuvoje į valstybinę socialinio draudimo sistemą tampriai integruota II pensijų pakopa yra bazinis santaupų pensijai kaupimo įrankis, tačiau finansiniam raštingumui ir taupymo skatinimui verta skirti daugiau dėmesio.

„Jauniausia karta bendrai yra linkusi į sąmoningesnį, tvaresnį elgesį, daugiau dėmesio skiria socialiniams aspektams, klimato krizei, atsakingam vartojimui. Tikėtina, kad jie bus mažiau linkę išlaidauti, o daugiau taupyti. Vis dėlto, jei jų ilgalaikiai finansiniai tikslai atsidurs paraštėse, rizikuojame turėti dar vieną kartą, virš kurios finansinių galimybių senatvėje atsiranda didelis klaustukas. Į šį nedžiuginantį pandemijos faktorių negalima užmerkti akių, reikia ieškoti priemonių, kaip paskatinti tokius asmenis galvoti apie savo ateitį ir papildomai kaupti lėšas tiek antroje, tiek trečioje pakopoje“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Mano verslas
APKLAUSA

Ar pajautei būsto nuomos brangimą per paskutinius 10 metų?

Taip, labai
Taip, iš dalies
Ne
Man neaktualu
Negaliu pasakyti
Renginių kalendorius
Rekomenduojami skelbimai
Leytonstone Bernelių Užeiga ieško komandos papildy...
Automobilio patikra prieš pirkimą
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė