Remontas – tokią priežastį įvardijo Lietuvos gyventojai, paprašyti nurodyti rizikingiausią veiklą namuose, dėl kurios gali būti sugadintas turtas.

Taip teigė net pusė respondentų, kurie dalyvavo draudimo bendrovės BTA užsakytame tyrime. Kitos respondentų įvardintos veiklos, kurios gali sukelti žalą namams – skalbimas, maisto gaminimas, svečių priėmimas, maudymasis.

„Regis, remonto metu namai atnaujinami, o ne griaunami. Tačiau pusė Lietuvos gyventojų mano, kad būtent remontuojant būstą turtas gali būti suniokotas. Reikia pripažinti, kad tame yra tiesos. Remonto metu naudojama nemažai degių ar teplių medžiagų. Klasikinis nelaimės pavyzdys – išsprūdusi dažų skardinė aptaško dažais parketą ar keičiant vandentiekio vamzdžius, bandymo paleisti sistemą metu pasipila vanduo“, - teigė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

BTA specialistės teigimu, nelaimės įvyksta ne tik dėl žmogiškojo faktoriaus, bet ir nesilaikant saugos instrukcijų. Ji rekomenduoja visais atvejais rinktis atsakingą statybos įmonę su patirtimi ir būtinai sudaryti rangos darbų sutartį.

Atsakingi statybininkai turi rangovo civilinės atsakomybės draudimą ir visais atvejais įsipareigoja atlyginti žalą. O sutartis ir yra tas dokumentas, kuris palengvina remonto metu padarytų nuostolių atlyginimą

Skalbimas kelia grėsmę namams

Iš 1011 tyrime dalyvavusių asmenų beveik trečdalis (30 procentų) mano, kad jų nekilnojamas turtas gali būti sugadintas skalbimo metu.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Elonas Muskas: „įkalinti žmones už žolės pardavinėjimą yra blogai. Jokios logikos, tai neteisinga“ Ohana ir aloha dvasia, lietuvybės daigai ir gyvenimas Havajuose 5 patarimai ką galima nuveikti karantino metu Nesąžiningi pardavėjai internete: kaip atpažinti? JAV ištiesė pagalbos ranką sąjungininkėms Europoje .

„Nenuostabu, kad viena iš suniokoto būsto priežasčių gyventojai įvardija skalbimą. Kas dešimta žala pagal vandentiekio avarijas yra susijusi su skalbimo mašina. Dažniausia trūksta vandentiekio žarnelė arba nusimauna kanalizacijos žarna. Mat, jei kanalizacija šiek tiek pasikimšusi, o užstatyta skalbimo programa generuoja didesnį vandens srautą, gerai neįtvirtinta kanalizacija tiesiog „išmušama“.

Ypač nedėkingi atvejai, kai žarna aplaidžiai „įmetama“ į vonią ar klozetą. Svarbiausia, atsitikus nelaimei skubiai užsukti vamzdžius. mažinti nuostolius, susemti vandenį  ir pranešti draudikui apie žalą“, – pasakojo D. Strazdienė.

Bendrovės statistika rodo, kad kiekvieną dieną Lietuvoje užliejamas butas. Kas trečia gyventojų turto draudimo žala – būsto užliejimas,  tokie užliejimai sudaro beveik 99 proc. civilinės atsakomybės draudimo žalų.

Draudikų duomenimis, daugiausia būsto užliejimų užfiksuota trijuose Lietuvos didmiesčiuose bei Visagine. Nelaimės dažniausiai nutinka 20-30 metų senumo pastatuose. Statistiškai tokie įvykiai dažniausiai fiksuojami 18-25 metų savininkų būstuose. Vyresni nei 35 metų butų savininkai tokių įvykių patiria gerokai rečiau. Būsto užliejimo nuostoliai vidutiniškai siekia 350 Eur.

Šaltinis - verslosavaite.lt