Visame pasaulyje žmonės kasdien išmeta tiek daug įvairiausių dalykų, laikomų šiukšlėmis, kad paprasčiausiai ima trūkti vietos visoms toms šiukšlėms laikyti. Atrodo, mūsų planetoje neberastume vietos, kur nebūtų šiukšlių, nesvarbu kaip toli keliautume – šiukšlių gausu ne tik sausumoje, jų pilni ir mūsų vandenys. Trumpai tariant, mes visiškai prišiukšlinome savo gyvenamąją vietą, savo vienintelius namus, savo planetą.

Kol įvairios pasaulio valstybės ieško būdų kaip mažinti šiukšlių kiekius ir ką daryti su jau esamomis šiukšlėmis, kiekvienas mūsų galime imtis esminio dalyko – pradėti nuo savęs.

Neteisinga manyti, kad kažkurioje šalyje ši problema yra opesnė, ir dėl to asmeniškai mums nereikia nieko daryti arba kad nieko vis tiek nepakeisi. Kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už tai, ką išmetame, ką paliekame ateities kartoms ir už visas jau dabar vykstančias pasekmes.

Pirminis dalykas, kurio kiekvienas galime imtis – mažiau vartoti. Daugelis šiandieniame pasaulyje gaminamų ir perkamų dalykų mums iš tiesų nereikalingi. Nors pastebima tendencija, kad pasaulio turtingieji vis dažniau atsisako nereikalingos prabangos, nebeapsikrauna nekilnojamuoju turtu, o vietoj to imasi remti įvairias organizacijas, besirūpinančias skurdžiųjų šalių vaikų švietimu, nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimu ar aplinkosauga, tokie atvejai vis dar pavieniai, lyginant su bendrąja situacija.

Antra, svarbu suvokti, kad daiktai, kuriuos ketiname išmesti, dažnai gali būti dar naudojami (perdarant juos ar pakeičiant jų funkciją) arba kam nors atiduodami, o jei tikrai apsisprendėme išmesti – savaime suprantama, atsakingai rūšiuojami.

Žemiau pateikti patarimai, padėsiantys mažiau vartoti ir mažiau išmesti kasdieniame gyvenime.

Rūšiuokite! Šiandieniame pasaulyje tai turi būti savaime suprantama.

Jei este socialinio tinklo Facebook vartotojas, paieškokite paskyrų, skirtų gamtos apsaugai, šiukšlių perdirbimui, klimato atšilimui ir panašių bei sekite jų naujienas – kasdien sužinosite dalykų ir faktų, neabejotinai didinsiančių jūsų sąmoningumą.

Mėnesį stebėkite savo išlaidas – rinkite parduotuvių čekius, kavinių sąskaitas. Mėnesio gale išstudijuokite kiek ir kam išleidžiate – turėdami objektyvius skaičius, matysite kiek konkrečiai pinigų per mėnesį skiriate galbūt jums nereikalingiems pirkiniams (pavyzdžiui, limonadui, bulvių traškučiams, saldumynams, greito paruošimo maistui plastikinėse pakuotėse).

Venkite pirkti gazuotus vaisvandenius ar vandenį plastikiniuose buteliuose ar skardinėse.

Įsigykite gertuvę ir termo puodelį.

Kai galite, valgykite namuose ar neškitės pietus į darbą (tam geriausiai turėti daugkartinio naudojimo indą ir stalo įrankius).

Maisto produktus ir prekes rinkitės popierinėse ar stiklo pakuotėse – popierius suyra nepalyginamai greičiau nei plastikas, o stiklinę tarą galima naudoti dar ilgai, be to, stiklas palyginus lengvai perdirbamas.

Eidami į parduotuvę neškitės savo daugkartinio naudojimo ne plastikinį prekių maišą.

Venkite pirkti pramoniniu būdu gamintų padažų, užpilų, greitai paruošiamų sriubų, mišrainių – ne tik sutaupysite pinigų ir išvengsite nereikalingų pakuočių, bet ir būsite sveikesni, išvengę visų dažiklių, skonio stipriklių ir kitų visiškai mūsų organizmui nereikalingų priedų.

Jei to dar nepadarėte, pats laikas ant savo pašto dėžutės užsiklijuoti prašymą nemesti reklamos.

Jei naudojatės spausdintuvu, spausdinkite ant abiejų lapo pusių.

Neišmeskite senų marškinėlių ar patalynės užvalkalų – jie puikiai tiks namų valymo skudurėliams.

Vienkartinius skutimosi peiliukus pakeiskite elektriniais skustuvais ar, jei esate moteris – epiliatoriumi arba vašku.

Atsisakykite vienkartinių drėgnų servetėlių paviršiams ar veidui valyti – geriau naudokite medžiagines servetėles ir rankšluostį.

Rinkitės kuo natūralesnes, ekologiškesnes higienos priemones.

Priemones namų valymui pasidarykite patys – dažniausiai jos visai nesudėtingai pasidaromos, joms nenaudojami stiprūs chemikalai, dažniausiai tereikia vandens, muilo, sodos, acto.

Paieškokite informacijos internete.

Indų ploviklį, sausą naminių gyvūnėlių ėdalą ir kitus ilgo naudojimo dalykus bei priemones pirkite didesnėse pakuotėse – taip ne tik sutaupysite, bet ir sumažinsite išmetamų pakuočių kiekį.

Venkite pirkti vienkartinius daiktus.

Senus ir/ar nebereikalingus drabužius atiduokite labdarai, padovanokite arba prikelkite juos naujam gyvenimui juos persiūdami ar pasidarydami iš jų pagalvėles, šluostes, skiautinius.

Pirkite mažiau, bet geresnės kokybės drabužių. Nevenkite dėvėtų drabužių parduotuvių.

Kai galite pasiskolinti ir dalintis – skolinkitės ir dalinkitės. Kartais tam tikrų dalykų mums reikia tik trumpam, tad visai nebūtina juos pirkti – galime pasiskolinti tiek remonto įrankius, tiek drabužį, tiek šventines dekoracijas ir daugelį kitų dalykų. Dalinkimės knygomis, žurnalais, filmais ir žaidimais, netgi daržo derliumi.

Pokyčiai prasideda nuo mūsų!

Šaltinis - bernardinai.lt

Pagal smallfootprintfamily.com, onegreenplanet.org parengė Diana Gancevskaitė