Justinas ARGUSTAS / lzinios.lt

Kas antras darbuotojas kaip pagrindinę streso priežastį nurodo nesaugumą dėl darbo, maždaug trečdalis išgyvena, kokios jų darbo sąlygos bus ateityje, o ketvirtadalis dėl to jaučiasi nesaugūs. Tiesa, lietuviams baisiau prarasti palankias darbo sąlygas nei patį darbą.

„Mano darbas – tai aš“, – regis, tokios nuostatos vis dar laikosi nemažai lietuvių. Taigi, bet kokie numatomi pokyčiai darbe arba tik jų galimybė sukelia nesaugumo jausmą. Tačiau tai nėra netikėta – panašūs rezultatai atitinka tarptautinių tyrimų duomenis. „Kodėl kompetentingi specialistai apleidžia šalį, išvažiuoja dirbti kitur? Ne dėl to, kad jie neturi darbo. Ir ne tik dėl piniginio atlygio, materialinių sąlygų. Kalbame apie tą jausmą, kad ateis pertvarka, reorganizacija ir kyla klausimai: kur aš būsiu, ką darysiu? Tai ir yra tas nesaugumas, kurį mes tyrinėjome“, – LŽ pasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docentė Dalia Bagdžiūnienė.

Tyrimo „Psichologinis nesaugumas darbe: jo raiška ir padariniai individui bei organizacijai“ apklausa liudija, kad apie pusė respondentų nesijaučia nesaugūs dėl savo darbo vietos ateityje ir net trys ketvirtadaliai nemano, kad artimiausiu metu gali prarasti darbą. 61 proc. apklaustų darbuotojų teigė nemanantys, kad jų darbo sąlygos pablogės, tačiau trečdalis išreiškė rūpestį dėl to, kokios jų darbo sąlygos bus ateityje, o 25 proc. nurodė jaučiasi nesaugūs dėl darbo sąlygų ateityje. Mokslininkų teigimu, iš tiesų apklausti darbuotojai išgyvena didesnę grėsmę prarasti palankias darbo sąlygas, bet ne patį darbą.

Nesame labai išskirtiniai

D. Bagdžiūnienė, minėto tyrimo vadovė, svarstė, kad kalbant apie kitų šalių kontekstą, Lietuvos atvejis nėra labai jau išskirtinis. Pavyzdžiui, iš tyrimo aiškėja, kad dirbantys viešajame sektoriuje yra nesaugesni dėl grėsmės prarasti palankias darbo sąlygas nei dirbantys privačiame – šio sektoriaus darbuotojai jaučia didesnę grėsmę prarasti patį darbą. Anot apklausos, maždaug trečdalis nerimauja dėl to, kaip jų dabartinis darbas galėtų pasikeisti ateityje, galiausiai – 70 proc. abejoja tuo, kad gali išlaikyti savo darbą.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų

„Šis rezultatas pakankamai logiškas, nes tikimybė netekti darbo viešajame sektoriuje yra mažesnė. Nors įstatymai vienodi, čia jaučiamasi stipriau. Tačiau žinome, kad viešasis sektorius ne toks dinamiškas pertvarkų prasme, jeigu lyginsime. Permainų tikimybė kur kas didesnė privačiam sektoriuje. Tai tiesiogiai siejasi su pokyčiais organizacijose. Kalbant apie viešąjį sektorių, čia kalbame apie pasikeitimus atlyginimo prasme, perkėlimus į kitą skyrių, kolektyvo pokyčius, padalinį ir pan. – tai susiję su pokyčiais organizacijos viduje“, – paaiškino mokslininkė.

Darbas - ne vien pinigai

D. Bagdžiūnienė akcentavo, kad nesaugumo jausmas yra tam tikra nerimo forma – juk už darbo vietos netekimo slypi daugybė kitų dalykų. Juolab, kad nerimas išplinta ir į kitas gyvenimo sritis. Mokslininkė sutiko, kad protestantiškas požiūris esą vien darbas išreiškia žmogaus vertę vis dar gajus ir akcentavo, kad viskas atsiremia į galimybes patenkinti lūkesčius ir poreikius.

„Darbas pagal vieną iš požiūrių nėra vien tik finansų šaltinis. Pagal šiuolaikinę koncepciją, tai yra aplinka arba vieta, kur žmogus gali išreikšti save, sulaukti pripažinimo, gauti tuos dalykus, kurie patenkina jo esminius poreikius. Kitaip tariant, ne tik socialinėje aplinkoje gauti pripažinimą“, – kalbėjo D. Bagdžiūnienė.

Vis dėlto tai priklauso nuo organizacijos, ne nuo darbuotojo. Kai kurie darbdaviai, pasak D. Bagdžiūnienės, darbuotojo ir darbdavio santykį suvokia vien per mainus: „Aš tau – atlyginimą, tu man – kompetencijas“. Mokslininkės teigimu, nuo šio mechaniško požiūrio tolstama, imama vis plačiau suprasti, kuo darbuotojas gali būti svarbus, taip darbuotojas gauna, ko negali duoti kita aplinka „Tas naujas santykis po truputi randasi, o koks dominuoja Lietuvoje, dabar būtų sunku pasakyti, ar vyrauja paprasčiausi mainai (atidavei-gavai) ar vis dėlto jau yra kitaip“, – svarstė D. Bagdžiūnienė.

Šaltinis - lzinios.lt