Hamburge, į kurį dabartiniu metu kasdien atvyksta 400-500 pabėgėlių, jų pirminiam apgyvendinimui buvo leista priverstinės nuomos būdu laikinai užimti tuščius sandėlius, prekybos aikšteles, ir kitą komercinį nekilnojamą turtą, o taip pat žemės sklypus. Miesto, turinčio federalinių žemių statusą parlamentas, atitinkamą įstatymą priėmė spalio 1 dieną.
Nenutrūkstamo atvykėlių srauto ir artėjančios žiemos sąlygomis, analogiškų priemonių priimant reikalingus įstatymus, ruošiasi priimti ir kai kuriuose kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, kaimyniniame Bremene.
Hamburgas pirmasis priėmė įstatymą dėl priverstinės nuomos
Hamburgo parlamente priimtas įstatymas, kurio galiojimo laikas apribotas 2017 metų kovu, buvo patvirtintas social-demokratų, „žaliųjų“ ir Kairiosios partijos deputatų. Jis netaikomas privatiems butams, – galioja tik tuščių komercinių patalpų atžvilgiu. Tuo pačiu miesto valdžia pabrėžia, jog kalba eina apie dideles patalpas, galinčias vienu metu sutalpinti didelį skaičių žmonių. Priverstinai apgyvendinti įstatymas leidžia tik tuo atveju, jeigu iki tol su patalpų savininku nepavyko susitarti. Savininkams bus mokamas nuomos mokestis vidutiniškomis rinkos kainomis tame rajone.
Norima pasakyti, kad kalba neina apie nuosavybės konfiskaciją. Priimtą įstatymą griežtai sukritikavo opozicinė Laisvųjų liberalų partija (FDP). Partijos Hamburgo skyriaus lyderė Katja Suding pareiškė, kad žemės parlamentas aiškiai peržengė raudonąją liniją: „tai labai rimtas kėsinimasis į mūsų fundamentalias teises, o būtent – į fundamentalias privačios nuosavybės teises“. Politikės nuomone, alternatyva „arba patalpų nusavinimas, arba pabėgėliai žiemą atsidurs be stogo virš galvos sąlygose“, yra išgalvota: valdžia tiesiog blogai dirba su turimais pasiūlymais.
O pasiūlymai iš tiesų yra. Tik ką miestui pavyko išsinuomoti dvi tuščias bankrutavusių statybinių medžiagų prekybos centrų Max Bahr tinklo patalpas. Tuo pačiu metu viena ligoninė atsisakė parduoti valdžiai nereikalingą miegamąjį korpusą, baimindamasi, kad pabėgėlių jame patalpinimas suduos smūgį jos prestižui. Šį pavyzdį žurnalistams pateikė Hamburgo senatorius vidaus reikalams Michael Neumann. Tuo pačiu jis išreiškė viltį, kad priimto įstatymo „niekada neteks taikyti“.
Kalbant apie politiko asmeniniu nurodymu išlaužtą rugsėjo 30 naktį neveikiantį sporto kompleksą su teniso aikštelėmis, tai pastarasis paaiškino: miestas tuo metu jau buvo pasiekęs susitarimą su savininkais dėl pirkimo-pardavimo, bet reikiamu metu tiesiog nepavyko su jais susisiekti, kad gauti raktus. Todėl gaisrininkams prižiūrint policijai ir teko laužti duris. Tiesiog sekančią dieną miesto valdžia įsigijo šį objektą.
„Atskiri atvejai nutraukiant butų nuomos sutartis“
Skirtingai nuo Hamburgo ir Bremeno, tokios federalinės žemės, kaip Bavarija, Hesenas, Saksonija, Saksonija-Anhaltas, nesiruošia priimti įstatymų dėl priverstinės nekilnojamojo turto nuomos. „Tai juk ekspropriacija“, – įsitikinęs Rheinland-Pfalz žemės vidaus reikalų ministras, social-demokratas Roger Lewentz. Jo partijos bendražygis, Baden-Württemberg žemės vidaus reikalų ministras Reinhold Gall mano, jog prieš imantis tokių kraštutinių priemonių, pradžioje vertėtų išsemti visas kitas pabėgėlių priėmimo galimybes, įskaitant gyvenamųjų konteinerių statymą ir kambarių nuomą pensionuose bei viešbučiuose.
Tuo metu Berlyne, pavyzdžiui, jau turimi precedentai, taikant priverstinės nuomos įstatymą komercinio nekilnojamojo turto atžvilgiu. Dar daugiau, tapo žinoma apie pirmuosius vienetinius (kol kas) atvejus, kai siekiant priimti pabėgėlius buvo nusavinamos gyvenamosios patalpos, beje, netgi netuščios. Taigi, Eschbache prie Freiburgo (Badeno-Viurtembergo žemė) savivaldybių institucijos nutraukė nuomos sutartį su pigaus miesto buto gyventoja, kad suteikti tą butą pabėgėlių šeimai.
„Kai kuriose nedidelėse Šiaurės Reino-Vestfalijos bendruomenėse taip pat jau pasitaikė atskiri atvejai nutraukiant municipalinių butų nuomos sutartis“, – patvirtina Ulrichas Ropertz’as, Vokiečių būtų nuomininkų sąjungos (Deutscher Mieterbund) vykdomasis direktorius. Taip miestelyje Nieheim, turinčiame 6 300 gyventojų, valdžia yra numačiusi iškeldinti iš trijų aukštų namo daugiamečius gyventojus, kad pertvarkyti visą pastatą pabėgėlių priėmimui.
Bendros vokiečių namų savininkų sąjungos „Haus und Grund“ spaudos sekretorius Alexander Wiech nuogąstauja, jog priverstine komercinių patalpų nuoma reikalas neapsiribos. Priimtą Hamburge įstatymą jis vadina „kėsinimusi į nuosavybės teisę“ ir „kontrproduktyviu“.
„Mes gi siūlome savanoriškumo principą“, – nurodo vokiečių namų savininkų atstovas. Jis tvirtina, jog daugelis iš jų ir taip jau siūlosi suteikti pabėgėliams tuščias patalpas – kaip komercines, taip ir gyvenamąsias. Alexander Wiech nuomone, jeigu sudarant nuomos sutartis nuomininko vaidmenį prisiimtų municipalinė valdžia, – tai iš esmės supaprastintų ir pagreitintų susitarimų pasiekimą.
Šaltinis - sarmatas.lt