Jei anksčiau namai užmiestyje buvo siejami su didesne erdve ir privatumu, šiandien neretai prioritetas teikiamas butui mieste. Tuo tarpu laiką, kurį važiuojant iš darbo tenka praleisti automobilyje, vis labiau norima paskirti šeimai, malonioms veikloms ir poilsiui. Tokius būstą perkančių žmonių poreikius padiktavo vis labiau intensyvėjantis gyvenimo tempas, o būstai, kurių ankščiau pirkėjai baiminosi, dabar – vieni geidžiamiausių.

Vieniems svarbiau funkcionalumas, kitiems – erdvė

Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ ekspertas Almantas Asipavičius teigia, kad būsimų naujakurių reikalavimai neatsiejami nuo būsto paskirties. Ketinantys investuoti į būstą, jį nuomoti ar, dar padidinus vertę parduoti, didžiausią dėmesį skiria būsimai grąžai ir lengvo atsitraukimo galimybei, pavyzdžiui, kiek laiko užtruktų pardavimas, taip pat – ar būstas patrauklus rinkai.

„Kalbant apie išplanavimą, investuojantiesiems svarbu funkcionalumas. Jei nedidelio ploto 1 kambario bute galima suformuoti atskirą miegamojo zoną, pirkėjas mielai rinksis šį variantą. Jo nuomos kaina bus panaši į dviejų kambarių, nors gyvenimo komfortas ir skirsis“, – patirtimi dalijasi A. Asipavičius.

Visai kitokie būsto ieškančių šeimų ar pavienių asmenų lūkesčiai. Šie pirkėjai, specialisto teigimu, didžiausią dėmesį skiria kasdieniams poreikiams. Braižomos judėjimo namuose schemos, pagal jas planuojamos būsto erdvės, juk svarbiausia – patogumas.  Taip pat atsižvelgiama, kaip toli nuo namų bus vaikų darželis, mokykla ir kitos reikalingiausios įstaigos.

„Šeimos, taip pat ir pavieniai asmenys, ypač prieš tai gyvenę nuomojame bute ir perkantys pirmą nuosavą būstą, nori, kad jame būtų pakankamai erdvės. Didžiausią dėmesį skiria zonoms, kuriose praleis daug laiko – svetainei ir virtuvei. Dažnai pageidauja, kad būtų kuo mažesnis triukšmo lygis, pavyzdžiui, kad miegamojo langai nebūtų nukreipti į gatvės pusę“, – pasakoja specialistas.

Visgi kiekvienam aktualu, kad būsto kaina atiktų jo vertę. Pirkėjams svarbu ne tik namo ar buto išvaizda, bet ir tai, kokios medžiagos naudojamos statybai ir apdailai. A. Asipavičius tvirtina, kad skubotai ir naudojant pigesnes medžiagas statomas ar įrengiamas namas pirkėjų bus vertinamas skeptiškai ir greičiausiai nė netaps svarstytinu pirkiniu.

Išlaikymo klausimas – pirmoje vietoje

Pasak A. Asipavičiaus, jo darbo praktikoje pasitaikė ne vienas pavyzdys, kai erdviau gyventi svajoję žmonės įsigijo būstą už miesto centro, tačiau po kelių mėnesių kreipėsi su prašymu jį parduoti. Pagrindinės priežastys – sugaištama daug laiko važinėjant į darbą, vežant vaikus į ugdymo įstaigą, piniginę gerokai paplonina ir kuro išlaidos. Todėl vis dažniau šiuolaikiniai pirkėjai dairosi į butus miesto centre ar netoli jo esančiose dalyse, pavyzdžiui, Naujamiestyje šiuo metu statomuose „Birželio namuose“, iš kurių visas būtiniausias vietas taip pat galima pasiekti pėsčiomis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

„Tai, kad norint nusipirkti produktų vakarienei ar užsimanius pažiūrėti filmą kino teatre nebereikia važiuoti automobiliu, laikoma dideliu pranašumu. Taip pat pirkėjams, ypač nesinaudojantiems automobiliu ar turintiems nepilnamečių vaikų, svarbu, kaip aplink namus išvystyta transporto infrastruktūra“, – pasakoja nekilnojamo turto ekspertas.

Būsto ieškantiems lietuviams taip pat itin jautrus ir jo išlaikymo klausimas. Visi pirkėjai domisi šildymo sistema, laiptinių apšvietimu, daugeliui svarbu, koks dėmesys skirtas aplinkotvarkai, ar numatyta įrengti poilsio zonas, vaikų žaidimų aikšteles.

„Naujakuriams rūpi, kad visa tai būtų įrengta kokybiškai, estetiškai ir apgalvotai, nereikalautų didelių išlaikymo kaštų. Štai neseniai viena pirkėja paklausė, ar namo kieme neketinama įrengti fontano. Pasakius, kad jis nenumatytas, labai nudžiugo, nes šiuo metu ji gyvena bute, kurio kieme veikia fontanas, ir nors jo beveik nemato, už priežiūrą kas mėnesį moka keliolika eurų“, – pasakoja A. Asipavičiaus.

Sprendimą priima greitai

Pasakodamas apie pirkėjus apninkančias dvejones renkantis būstą, nekilnojamojo turto specialistas įžvelgia keletą tendencijų. Pavyzdžiui, anksčiau pirkėjai baiminosi įsigyti kampinius butus, tačiau dabar, kai rinkoje siūlomi A energetinės klasės būstai, jie tapo vieni geidžiamiausių dėl didesnio langų skaičiaus ir pro juos patenkančios gausesnės šviesos. Vis daugiau klausimų kelia ir atsiradusi prievolė naujuose pastatuose įrengti mechaninį vėdinimą su rekuperacine sistema. 

„Dauguma vystytojų šią naštą užkrauna ant būsimų naujakurių pečių, todėl, pavyzdžiui, „Birželio namuose“ butai pardavinėjami jau su įrengtomis rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis, tad naujakuriai viską gauna iš vienų rankų“, – pasakoja A. Asipavičius.

Taip pat specialistas atkreipia dėmesį, kad didžiajai daliai pirkėjų priimti sprendimą dėl naujojo pirkinio prireikia nuo 3 iki 10 dienų.

„Investuojantys į būstą yra pasiryžę ilgiau palaukti naujų pasiūlymų, o jiems atsiradus nedvejoja ir sprendimą priima per 3–4 dienas. Jų pageidavimai apibrėžti ir aiškūs – būti pirmiems ir nugriebti geriausią variantą“, – teigia specialistas.

Savo ruožtu šeimos ar pavieniai asmenys pasilieka daugiau laiko ir įsitikina, kad būstas tikrai atitinka jų poreikius, konsultuojasi, pageidauja daugiau apžiūrių skirtingu paros metu, kad pamatytų ir pajaustų, kaip namuose keičiasi šviesa ir vaizdas per langus. Dėl būsto ši pirkėjų grupė apsisprendžia maždaug per 10 dienų.