Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, šiandien, kai komercinė bankininkystė Lietuvoje gerai išvystyta, galimybių turime daugiau negu, pavyzdžiui, mūsų tėvai prieš tris dešimtmečius.

Galime pasiimti paskolą, nusipirkti būstą, jame gyventi ir pamažu paskolą grąžinti. Kaip rodo statistiniai duomenys, pernai Lietuvoje apytikriai taip gyveno viena iš dvylikos šeimų, arba tiksliau – namų ūkių. Vis dėlto ketinant pirkti būstą už skolintas lėšas reikėtų turėti mintyje, kad vis tiek reikia sukaupti lėšų pradinei įmokai, įsigyjamas būstas turės atitikti tam tikrus reikalavimus, be to, teks ilgai gyventi grąžinant paskolą.

Pradinė įmoka sumažina riziką

Paskolos teikėjas reikalaus, kad dalį perkamo būsto kainos būsto pirkėjas iš karto sumokėtų iš savų lėšų. Kaupdamas lėšas pradinei įmokai, būsimas būsto pirkėjas išmoksta, įpranta taupyti, dalies pajamų neišleisti vartojimo reikmėms, geriau suvokia savo galimybes. Dėl to pradiniam įnašui kitų žmonių, pavyzdžiui, tėvų padovanoti pinigai gali tapti meškos paslauga. Kita vertus, sumokėjus pradinį įnašą sumažėja rizika, kad, rinkoje nukritus būsto kainoms, paskola taps didesnė už užstato vertę. Juk tokiu atveju, sumažėjus asmens pajamoms ir nebeišgalint mokėti paskolos, žmogus gali likti ir be būsto, ir dar su skola. Paskutinių metų SEB banko statistika rodo, kad jaunų – iki 35 metų – žmonių sąskaitose lėšos kaupiamos gana sparčiai. Ko gero, dalis jų ir numatyta šiam tikslui.

Kas gali slėptis po tapetais

Ieškant tinkamo būsto, svarbu atkreipti dėmesį į teisinius apribojimus, pvz., ar turtas nėra areštuotas, ar nėra suvaržytos kitos disponavimo juo teisės , ar nėra servituto – kitų asmenų išliekančių teisių naudotis tuo turtu, jei jį įsigytume. Tikriausiai šie apribojimai nepatiks ir netiks paskolos davėjui. Dėl to prieš sukertant rankomis su būsto pardavėju verta gauti Registrų centro pažymėjimą, kuriame būna nurodyti tokie apribojimai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į nurodytą būsto paskirtį: ar tai gyvenamosios paskirties, ar poilsio, o gal komercinės paskirties turtas. Nuo to priklauso ir tolesnis patalpų naudojimo apribojimas, ir turto apmokestinimo ypatumai, ir paskolos sąlygos.

Jei būstas dar tik popieriuje, reikia papildomų atsargumo priemonių

Nors dabar dar nepastatyti būstai perkami ne taip dažnai kaip anksčiau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti perkant būstą, kuris dar nepastatytas, o tik nupieštas popieriaus lape.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Svarbu įdėmiai skaityti pirkimo ir pardavimo sutartis, žiūrėti, kokias garantijas numato statytojas, kas nutiks, jei namas nebus pastatytas, kaip kis kaina, jei kis buto plotas, ir pan. Nepakenktų tokiu atveju pasikonsultuoti ir su teisininku, geriau išmanančiu tokių sutarčių keliamas grėsmes ir žinančiu būdus nuo jų apsisaugoti.

O grėsmių būna įvairių. Pavyzdžiui, jei pirkėjas jau bus sumokėjęs pardavėjui dalį pinigų ar rankpinigius, bet statytojui kas nors sukliudys pastatyti ar užbaigti statyti namą, arba jei pirkėjas vis tik negaus paskolos, nes pasikeitė jo finansinės aplinkybės, iki tol sumokėti pinigai gali būti prarasti. Jei namas dar neužbaigtas ar nesutvarkyta aplinka, o statytojas nebevykdo ar nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, praktika rodo, kad susitarti su kitais namo gyventojais susitvarkyti savo lėšomis labai sunku, o pagal paskolos sutartį paskolos gavėjas prisiima pareigą nurodytu laiku sutvarkyti užbaigto būsto įkeitimo dokumentus.

Būsto kaina turi būti pagal kišenę

Skolinamės svetimus, atiduodame savus pinigus. Todėl reikėtų žinoti ne tik tai, kiek bankas gali paskolinti, bet ir tai, kiek galėsime mokėti atsižvelgę į savo įprastą gyvenimo būdą, vartojimo išlaidas ir pan. Visų paskolų įmokos neturėtų viršyti 40 proc. šeimos pajamų, kad likusių lėšų užtektų pragyventi. Ir ne vieną mėnesį, ne vienus ir ne dvejus metus.

Neretai žmonės mano: „Ekonomika auga, atlyginimai, auga, nekilnojamojo turto kainos didėja, todėl paskolos, kuri nedidėja, našta kuo toliau, tuo labiau turi mažėti“. Vis tik artimiausius metus ekonomistai spartaus ekonomikos, atlyginimų ir nekilnojamojo turto kainų augimo neprognozuoja. Todėl smarkiai save suvaržius, kad tik būtų galima pasiskolinti daugiau, taip gyventi ne vienus metus nebus saldu.

Reikia susitaikyti iš anksto su ta mintimi, kad paskola taps nematomu, bet nuolat apie negrąžintą skolą primenančiu šeimos nariu. Visgi ilgametė pasaulinė statistika rodo, kad sunkiausi būna pirmi aštuoneri paskolos grąžinimo metai.

Šaltinis - litas.lt