Mūsų namų akys – langai. Renkantis langus turi įtakos daugybė aspektų. Pirmiausia reikėtų apsispręsti, iš kokios medžiagos pagamintų langų labiausiai norėtumėte. Ar tai bus plastikas, medis, ar aliuminis, o gal šių medžiagų kombinacija?

Vienareikšmiško ir visiems tinkamo atsakymo, iš kurios medžiagos pagaminti langai yra geriausi, pateikti neįmanoma. Pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno būsto savininko galimybių, savo namų vizijos ir net požiūrio į savo padėtį visuomenėje.

Ekologija kartais apgaulinga

„Šiandien dauguma plastikinių langų pirkėjų dėmesį kreipia į langų šilumos perdavimo koeficientą. Daugumos medinių langų šiluminė varža yra prastesnė nei kokybiškų plastikinių langų. Atsižvelgiant į medinių ir plastikinių langų kainų santykį galima drąsiai teigti, jog pasirenkant plastikinius langus galima sutaupyti ne tik juos įsigyjant, bet ir vėliau naudojant“, - pažymėjo bendrovės „Egreda“, valdančios prekės ženklą „Mano namukas“, direktorius Dainius Paulauskas.

Pašnekovo teigimu, vienas didžiausių plastikinių langų pranašumų yra tas, kad jiems nereikia didelės priežiūros. Medinių langų priežiūra jau sudėtingesnė dėl to, kad juos periodiškai, kas penkerius metus, reikia papildomai impregnuoti bei dažyti. Medinių langų eksploatacijai turi įtakos ir klimato pokyčiai. Nuo temperatūros ir drėgmės skirtumo mediniai langai gali keisti spalvą, medis gali imti judėti, plėstis arba trauktis. „Visuomenėje gaji nuomonė, kad mediniai langai yra ekologiškesni nei plastikiniai. Tačiau reikėtų žinoti, jog dauguma medinių langų, kad nesikraipytų ir ilgiau laikytų, mirkomi cheminiuose tirpaluose ir klijuojami. Taip užsidaro visos medžio poros, medis nekvėpuoja, nes tikros grynos medžiagos nelieka, tik chemija“, - atkreipė dėmesį D. Paulauskas.

Tinkamai vėdinant ir šildant nerasoja

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Žinoma, problemų kartais kyla ir dėl plastikinių langų. Tačiau renkantis kokybišką produktą nesklandumų atsiranda ne dėl jų gamybos technologijos ar naudojamų medžiagų, bet dėl konkrečiu individualiu atveju netinkamai pritaikytų langų, nekokybiško jų montavimo.

„Daugelis pirkėjų siekia kuo geresnės garso izoliacijos. Tai yra normalu. Tačiau daugelis pamiršta, kad kambarį, kuriame sudėti, pavyzdžiui, ypač gerų garso izoliavimo charakteristikų langai, kokiu nors būdu reikės vėdinti, ventiliuoti. Labai sandarūs ir hermetiški langai nepraleidžia oro, ir tai tampa viena pagrindinių stiklų rasojimo priežasčių“, - aiškino D. Paulauskas.

Kondensatas ant stiklo susidaro dėl netinkamo temperatūros ir drėgmės santykio, todėl patalpas būtina vėdinti ir tinkamai šildyti. Pasak langų specialisto, minėtos problemos padeda išvengti langai su orlaidėmis. Jei langas be orlaidžių, gyvenamąsias patalpas reikia nuolat pravėdinti. Tai derėtų daryti 3-4 kartus per dieną, trumpais intervalais.

„Žiemą, esant minusinei temperatūrai, nepatartina patalpų vėdinti minimaliai atvėrus langą – naudojant mikroventiliacijos padėtis. Geriausias vėdinimo būdas kelias minutes trunkantis skersvėjis, visiškai atvėrus langą ir duris. Jau po keliolikos sekundžių oras pasikeičia, tačiau patalpų sienos neatšąla, ir šilumos nuostoliai būna mažesni“, - patarė „Mano namuko“ vadovas.

Tokiu būdu ne tik išvėdinama gyvenamoji patalpa ir laiką leidžiame sveikesnėje aplinkoje, bet ir dingsta, jei buvo, ant langų susikaupęs kondensatas. Kai tik jis išnyksta, galima langą uždaryti. Pagal higienos reikalavimus patalpose, kur būna žmonių, oras turi pasikeisti apie 5 kartus per valandą, virtuvėje – 12 kartų, tualete ir vonios kambaryje – 9 kartus.

Tam, kad nereikėtų kovoti su nuolat langus padengiančiu kondensatu bei įsidarbinti langus varstančia vėduokle, geriausia apsirūpinti langais su orlaidėmis. Jie neką brangesni, tačiau langų gamintojai ir pardavėjai, baimindamiesi netekti klientų, kartais apie orlaides mažiau išmanantiems pirkėjams nė neužsimena.

Beje, gamintojai jau siūlo langus net su moderniomis savaiminio vėdinimo sistemomis. Tuomet iš lauko oras patenka į kamerą, esančią apatinėje lango dalyje, tarp rėmo ir sąvaros (varčios). Kildamas į viršų jis pašyla, o paskui išeina į patalpos pusę per lango viršuje esančią angą. Vėdinimo sistemos, kai langas uždarytas, yra visiškai nepastebimos, tad, skirtingai nei paprastos orlaidės, negadina lango išvaizdos.

Pamėgome didelius langus

Kitas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, – teisingas lango montavimas. Svarbu, kad platesnė palangė neužstotų radiatoriaus – priešingu atveju šiluma sunkiau pasiekia apatinę lango dalį, todėl ant stiklo vėl kaupiasi nelabasis kondensatas.

Norint, kad varstomas langas nestrigtų, verta vienąkart per metus sutepti visas judančias lango mechanizmo dalis alyva ar kitokiu tepalu, neturinčiu savo sudėtyje dervų ir rūgšties. Jei langas ne tik sunkiai varstosi, bet ir tiesiog neužsidaro, vien sutepti nepakaks. Tokiu atveju reikia sureguliuoti lango varčią. Varstymo mechanizmo prispaudimo laipsnį daugeliu atveju gali reguliuoti ir patys būsto šeimininkai, pasukdami ekscentrinių vyrių ritinėlius į vieną ar kitą pusę. Tik derėtų nepamiršti, kad lango prispaudimą didinti ar mažinti tolygiai reikia ir viršuje, ir apačioje.

Lietuviai labai pamėgo didelius langus, vitrinas, kad puikus aplinkos vaizdas ir saulės šviesa pripildytų namus. Taip pat vis dažniau įgivendinamos netradicinės langų formos – trikampiai, trapecijos, apskritimai, nukirsti kampai.

„Praktiškai kiekvienas individualus naujos statybos projektas turi netradicinių reikalavimų, ir tai yra iššūkis, kurį kūrybingai ir profesionaliai įgyvendiname. Svarbiausias yra ne pats langas, o tai, kad jis išspręstų problemą. Kiekvienas atvejis individualus ir reikia rasti jam tinkamiausią sprendimą. Šuo metu galime pasiūlyti 12 skirtingų profilių ir apie 300 skirtingų langų komplektacijų. Juk negali tas pats langas tikti ir butui, ir namui, ir tvartui“, - pabrėžė „Mano namuko“ vadovas.

Pastaruoju metu smarkiai išpopuliarėjo šilumą taupantys stiklo paketai, kurie yra gaminami iš dviejų arba trijų stiklų, o iš jų vienas arba du yra selektyviniai stiklai, padengti metalų oksido sluoksniu. Tokie stiklo paketai yra pripildyti argono dujų, kurių šilumos perdavimo koeficientas yra gerokai mažesnis negu oro. Dviejų stiklų, iš kurių vienas yra selektyvinis, paketai užtikrina gerą šilumos perdavimo koeficientą – 1,1 W/m2K. Siekiant dar mažesnio pralaidumo, galima rinktis trijų stiklų, iš kurių du selektyviniai, paketus, jie šilumą sulaiko dar dvigubai efektyviau.

Šaltinis - lzinios.lt