Parengė Viljama SUDIKIENĖ

Pastaraisiais metais Vokietija sulaukė 1,5 mln. migrantų, daugelis jų – musulmonai iš karo draskomų Artimųjų Rytų ir nuskurdusių Afrikos šalių. Kadaise plojimais stotyse pabėgėlius sutikę vokiečiai dabar mato, kad jų skaičius per didelis, o tempas per greitas, kad integracija būtų sėkminga. Politikai ieško išeičių, bet neranda sutarimo, jų pasiūlymai sulaukia pabėgėlius globojančių organizacijų pasipriešinimo.

Zalcgiterio meras skelbia moratoriumą naujiems pabėgėliams. Jei atvyks dar daugiau migrantų, nebebus lovų kur miegoti ir vietų mokyklose.

Tokių miestelių kaip Zalcgiteris Žemutinėje Saksonijoje, šiaurės vakarinėje Vokietijos dalyje, kur 99 proc. migrantų neturi darbo ir gyvena iš pašalpų, yra ne vienas. Nacionaliniu mastu darbo neturi beveik 80 proc. migrantų. Taip yra todėl, kad dauguma jų gali dirbti tik paprasčiausius darbus, nes neturi nei išsilavinimo, nei kvalifikacijos. Savo ruožtu pabėgėlius priglaudusiuose nedideliuose Vokietijos miesteliuose tiesiog nėra darbų, kuriuos būtų galima pasiūlyti šiems žmonėms.

Iš pradžių merdintis miestelis, kuriame mažėjo gyventojų jaunimui išvykus ieškoti darbo kitur, o namuose likus tik pensininkams, džiaugėsi atvykėliais, pasitiko juos draugiškai. Dabar čia yra darželių ir mokyklų, kur nuo 60 iki 80 proc. vaikų yra iš migrantų šeimų. Viena Zalcgiterio gyventoja, rudenį atvedusi šešiametę dukrą į mokyklą, pamatė, kad 20 vaikų klasėje tik jos dukra ir dar vienas vaikas yra vokiečiai, o visi kiti – migrantai, daugiausia iš Sirijos. Moteriai natūraliai kilo klausimas, kas gi čia iš tikrųjų integruojamas. Žmonės ėmė sakyti merui, kad vokiečių vaikai auga aplinkoje, kur vargiai skamba vokiečių kalba.

Vietos pareigūnai nusprendė, kad reikia atokvėpio nuo naujų atvykėlių – jie ir taip suka galvas, kaip pasirūpinti jau esančiai žmonėmis. Miestelyje susiformavo pigių butų rajonas, kuriame jau yra kelios mečetės, veikia kebabinės ir arabiškos parduotuvės. Ten gyvena migrantai, o meras mato, kad jo miestelyje formuojasi uždaras getas.

Musulmonai sudaro 6 proc. Vokietijos gyventojų, ir jų skaičius didės – tai rodo gimstamumo rodikliai. Ir taip yra ne tik Vokietijoje, bet ir visoje senstančioje Europoje. Pew tyrimų centro duomenimis, iki 2050 metų musulmonų skaičius Europoje išaugs dvigubai. Jei nuolatinis migrantų srautas nemažės, Vokietija turės didžiausią musulmonų skaičių Europos Sąjungoje: šioje šalyje jų bus 17,5 mln. arba 20 proc. gyventojų.

Dažnu atveju šokiruoti ne tik vokiečiai, bet ir patys atvykėliai. Patikėję kanclerės Angelos Merkel pažadais gauti namus, darbus, išsilavinimą ir pinigų, jie susiduria su kitokia realybe. Gausu istorijų apie migrantus, kurie visoje Vokietijoje tebegyvena bendrabučiuose visiškai neturėdami ką veikti – laukia valstybės pašalpų, naršydami savo telefonus nuo vieno maitinimo iki kito. Dykinėjantys jauni vyrai jaučiasi apgauti, nusivylę, pikti. „Migrantų tiek daug, kad vokiečiai pradėjo mūsų nekęsti“, – skundėsi vienas jų.

Pasak vyriausybės, darbą turi tik ketvirtadalis pabėgėlių, kai kur gal trečdalis. Maždaug trys ketvirtadaliai pabėgėlių neturės darbo artimiausius penkerius metus, dalis jų neturės darbo maždaug dešimtmetį. Taigi Vokietija dar daugelį metų turės išlaikyti didžiulį skaičių atvykusių žmonių.

Susidūrę su tokia realybe, vis daugiau sirų ir patys nori grįžti namo, bet bijo, kad bus jėga priversti stoti į despotiškos Basharo al Assado vyriausybės armiją arba turės gyventi „Islamo valstybės“ sugriautoje gimtojoje vietoje.

Vilioja grįžti namo

Iki šiol Vokietija išnagrinėjo daugiau prieglobsčio prašymų nei visos kitos 27 Europos Sąjungos šalys kartu sudėjus. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Vokietijos federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) priėmė sprendimus 388 201 prieglobsčio byloje.

Lygiagrečiai Vokietija vykdo intensyvią migrantų savanoriško grįžimo į gimtąsias šalis programą. Migrantams, kurių prieglobsčio prašymas buvo atmestas, siūloma vienkartinė 3 tūkst. eurų išmoka, kad jie savo noru išvyktų namo. Tie, kurie sutinka grįžti nelaukdami, kol jų prašymas bus atmestas, iškart gauna po 1200 eurų už suaugusį žmogų bei 600 eurų už vaiką.

Savanoriškai namo grįžęs migrantas dar gali gauti iš Vokietijos pinigų metams padengti būsto išlaidas. Tai gali būti išlaidos buto nuomai, remontui, statybos darbams ar net elementariems virtuvės rykams ar vonios įrangai įsigyti. Ši programa vadinasi „Tavo šalis. Tavo ateitis. Dabar!“.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere sako, kad šiomis išmokomis jo šalis siekia padėti migrantams iš naujo integruotis namuose. Tačiau Vokietijos pabėgėlių organizacijai „Pro Asyl“ toks pasiūlymas nepatinka. Ji kaltina vyriausybę vykdant „užkulisinę strategiją“ – gundant žmones „atsisakyti savo teisių“.

Skaičiai rodo, kad iš tiesų šios programos menkai vilioja migrantus. Nuo vasario iki spalio mėnesio sugrįžimo programoje dalyvavo 8639 migrantai, nors Vokietijoje atmesta apie 115 tūkst. prieglobsčio prašymų. Be to, 30 tūkst. Vokietijoje prieglobsčio negavusių žmonių paprasčiausiai „dingo“. Kaip teigia Bavarijos vidaus reikalų ministerija, afganai, sužinoję, kad bus deportuoti (Bavarija jų deportuoja daugiau nei bet kuri kita Vokietijos žemė), dažnai likus kelioms dienoms iki skrydžio tiesiog dingsta. Pareigūnai įtaria, kad šie asmenys, tarp kurių yra padariusių nusikaltimus ir todėl siunčiamų atgal namo, gauna pagalbą iš pabėgėlius remiančių grupių, kurios jiems ir padeda pasislėpti.

Siūloma nuo 2018 metų namo siųsti ir sirus. Toks sprendimas dar nepriimtas, bet padėtis pabėgėlių kilmės šalyse, įskaitant Siriją, nuolat stebima. Nemažai pabėgėlių jau grįžo į Iraką, bet Sirijoje padėtis kol kas dar blogesnė: pilietinis karas nesibaigė, viešpatauja B. al Assado režimas, nuo kurio pabėgo tūkstančiai žmonių.

Pilotai atsisako deportuoti

Vokietijai sunkiai sekasi išsiųsti iš šalies nelegalius migrantus. Paaiškėjo, kad tam trukdo ir pilotai, atsisakantys priimti į savo lėktuvus iš šalies išsiunčiamus asmenis. Dėl pilotų atsisakymo skraidinti nuo sausio iki rugsėjo Vokietijai nepavyko įvykdyti 222 deportacijų.

Pilotai dažnai atsisako grąžinti migrantus į Afganistaną. Nors Vokietija priskiria Afganistaną prie „saugių kilmės šalių“, ten daug kur siaučia smurtas ir represijos. 140 šių atvejų teko Frankfurto, kiti – Kelno ir Bonos oro uostui. Kai kuriuos šių skrydžių vykdė „Lufthansa“ ir jos padalinys „Eurowings“.

Kaip paaiškino „Lufthansa“, galutinis sprendimas visada priklauso skrydį kontroliuojančiam pilotui. Jei pilotui susidarė įspūdis, jog keleivis gali kelti pavojų skrydžio saugumui, taisyklės jam leidžia atsisakyti priimti tokį keleivį į lėktuvą. Savo žodį turi ir oro uosto saugumo tarnyba: neleidžia įlaipinti keleivio, jei turi informacijos, kad skrydžio metu padėtis gali tapti pavojinga.

Tokių miestelių kaip Zalcgiteris Žemutinėje Saksonijoje, kur 99 proc. migrantų neturi darbo ir gyvena iš pašalpų, yra ne vienas.

Vienas „Lufthansa“ pilotas anonimiškai atskleidė, kad paprastai pilotai atsisako kilti, kai sužino, jog deportuojamas asmuo, paklaustas, ar nori skristi, atsakė „ne“. Joks pilotas nenori, kad skrydžio metu lėktuve būtų susierzinęs keleivis. Pilotas privalo apsaugoti kitus keleivius, bet negali vadovautis asmeniniais moraliniais įsitikinimais – už tai gresia nuobauda už disciplinos pažeidimą.

Kliūtis koalicijos derybose

Vokietijos politinių partijų požiūrį į pabėgėlius skaldo ir dar vienas svarbus su jais susijęs klausimas – šeimų susijungimo. Pernai A. Merkel koalicinė vyriausybė priėmė įstatymą, pagal kurį daliai prieglobsčio negavusių asmenų suteiktas papildomos apsaugos statusas. Tai reiškia, jog asmuo gali likti šalyje, bet negali atsivežti šeimos. Būtent tokį statusą, o ne prieglobstį, gauna vis daugiau sirų.

Dalis Vokietijos politikų supranta, kad jei kiekvienam prieglobsčio prašytojui bus suteikta susijungimo su šeima teisė, jau ir taip nuo pabėgėlių dūstantys miestai nebepajėgs jų integruoti. Vokietijos politika šeimų susijungimo atžvilgiu yra daug liberalesnė nei Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ar Balkanų šalyse.

Svarbus ir kitas aspektas – jei migrantai žinos, kad atvykę į Vokietiją galės greitai atsivežti ir šeimą, tai bus didžiulė paskata dar daugiau jų atvykti į šalį.

Prieš rugsėjo rinkimus A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga pažadėjo griežtinti politiką pabėgėlių atžvilgiu. Per pirmąsias derybas dėl koalicinės vyriausybės griežtesnę politiką palaikė į verslą orientuota Laisvųjų demokratų partija, bet su tuo nesutiko žalieji.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

IMIGRANTAI NORVEGIJOJE: KIEK JŲ, KAS JIE IR IŠ KUR? Austrija atmeta ES kvotas imigracijai: „Atsakymas ir toliau bus ne” Į NORVEGIJĄ ATVYKSTA MAŽIAU IMIGRANTŲ Didžiausia pabėgėlių stovykla Europoje: skirti milijonai, o sąlygos siaubingos DANIJA ATSISAKO PRIIMTI JUNGTINIŲ TAUTŲ PABĖGĖLIŲ KVOTĄ

Be kita ko, jie tikina, kad nuolat aimanuojant dėl nelegalios migracijos per Viduržemio jūrą šeimų susijungimas būtų geriausias būdas garantuoti legalią migraciją. Jie teigia, kad integracija būna geresnė, kai šeimos gyvena kartu.Tam pritaria ir socialdemokratai, su kuriais kanclerė dabar mėgins iš naujo derėtis dėl koalicinės vyriausybės.

Viena priežasčių, kodėl Vokietijos partijos neranda konsenso, yra skirtingas požiūris į svarbiausią klausimą – migrantų skaičių. Krikščionių demokratų teigimu, nepratęsus draudimo papildomos apsaugos statusą gavusiems asmenims atsivežti ir šeimą, į Vokietiją atvyks dar maždaug 300 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Socialdemokratai nurodo mažesnį skaičių – apie 100 tūkstančių.

Iš to matyti, kad centro dešiniosios partijos nori nustatyti pabėgėlių limitą, o kairieji tam prieštarauja. Nesutariama ir dėl to, kurios šalys saugios pabėgėliams grįžti, o kurios ne. Taigi migrantai ir jų teisės vėl bus viena kliūčių naujose derybose dėl koalicinės vyriausybės.
 

Šaltinis - lžinios.lt