Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbo sesijoje.

Joje ES valstybių lyderiai diskutavo Lietuvai itin svarbiais daugiametės finansinės perspektyvos ir klimato kaitos klausimais, aptarė santykius su Rusija po Normandijos ketverto susitikimo bei Europos ateities konferenciją.

EVT darbo sesijos, skirtos ES klimato kaitos politikai, išvadų tekstas įtvirtino reikalavimą trečiosioms šalims užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.

„Džiaugiuosi, kad Bendrijos lyderiai rimtai vertina Lietuvos susirūpinimą nesaugiais projektais, vystomais ES kaimynystėje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad atsisakiusi branduolinės energetikos, Lietuva sėkmingai pasuko atsinaujinančios energetikos kryptimi, ir priminė, kad siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m. yra Bendrijos moralinė atsakomybė. Tačiau tam reikia gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą, lygios prieigos prie Teisingo perėjimo fondo (TPF) bei kitų finansinių paskatų daugiametėje perspektyvoje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Prezidentas: Lietuvai būtina stiprinti inovacijų politiką Buvusio Lukiškių kalėjimo kiemas transformavosi į alternatyvias Kalėdas Prezidentas nepritaria Seimo rinkimų slenksčių mažinimui Vilniuje prie konteinerio palikto kūdikio motinai teismas skyrė suėmimą vienam mėnesiui Į D. Trumpui inicijuojamą apkaltą sureagavo ir mūsų šalies politikai: Lietuvai būtina priminti apie save

Prezidentas nurodė, kad, preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis Lietuvoje planuojamoms priemonėms ES energetikos ir klimato politikos tikslams įgyvendinti iki 2030 m. yra apie 14 mlrd. eurų, o pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. kainuotų apie 41 mlrd. eurų.

Prezidentas atkreipė ES valstybių ir vyriausybių vadovų dėmesį, kad Europos Parlamento ir ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos sutarimas dėl Mobilumo paketo gali atnešti daugiau taršos. Be to, daugiametėje finansinėje programoje numatytas išmokų mažinimas žemės ūkio ir sanglaudos politikoms taip pat turėtų neigiamos įtakos siekiant kovos su klimato kaita tikslų.

„Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamas sanglaudos politikos finansavimas mažėja 27 proc. Tai kelia grėsmę tiek regionų plėtrai, tiek ir žaliųjų tikslų įgyvendinimui. Nėra pateisinimo ir išliekančiam atotrūkiui tarp tiesioginių išmokų ES valstybių ūkininkams“, – sakė Prezidentas, pridūręs, kad 2021-2027 m. ES biudžetas turi būti tvarus, teisingas ir subalansuotas.

Diskusijoje dėl ES santykių su Rusija po Normandijos ketverto susitikimo Paryžiuje gruodžio 9 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė, kad Rusija nerodo pažangos įgyvendindama Minsko susitarimus, todėl nėra pagrindo naikinti jai taikomas sankcijas.

Gruodžio 13 d., penktadienį, Prezidentas dalyvaus euro grupės viršūnių susitikime, susitiks su Italijos Ministru Pirmininku Giuseppe Conte bei kartu su kitais ES valstybių ir vyriausybių vadovais aptars tolesnę „Brexit“ eigą ir būsimus santykius su Jungtine Karalyste, šiai pasitraukus iš Bendrijos.

Šaltinis - lrp.lt