Personalo specialisto pozicija neretai atsiduria geidžiamiausių profesijų sąrašuose.

 

Žiūrint iš šalies tai atrodo įdomus, dinamiškas darbas, kur didžioji laiko dalis prabėga maloniai bendraujant su žmonėmis. Ar taip yra iš tikrųjų, kalbamės su „Wrigley Baltics“ personalo specialiste Egle, kuri pasakoja, ką veikia kiekvieną dieną, kodėl mokosi kantrybės ir kodėl jos darbe reikia tvirto stuburo.

 

Egle, papasakok, ką veiki. Kaip apibūdintum savo pareigas? 

Jei verstume iš anglų kalbos, vadinčiausi žmonių ir organizacijos specialiste. Tai iš tikrųjų labai gerai nusako šio darbo esmę, bet lietuviškai vadinuosi šiek tiek paprasčiau - personalo specialiste. Mūsų kompanija nėra didelė, esu vienas žmogus tokioje pozicijoje, todėl funkcijų prasme ji įtraukia labai daug ir įvairių sričių – personalo vertinimą, mokymus, atrankas, papildomų naudų, atlyginimų klausimus, renginius ir kitus projektus, susijusius su personalu.

 

Žodžiu, viskas, kas susiję su žmonėmis. Esu atsakinga ne tik už Lietuvos, bet ir už Latvijos bei Estijos komandas.  Darbas gana savarankiškas, tačiau turiu vadovę švedę, kuri padeda ir įsitraukia sudėtingiuose procesuose, pavyzdžiui, darbuotojų atleidimo klausimais ar kai planuojamas tam tikras ilgalaikis sprendimas, tarkim, reorganizacija.

 

Nuo ko prasideda tavo darbo diena?

 

Atėjusi paprastai atsidarau pašto dėžutę, peržiūriu pirmuosius dešimt laiškų, pasitikrinu, ar nėra degančių darbų.  Jei yra skubių ar svarbių užduočių, pradedu nuo jų. Jei diena lengvesnė, keliauju į mūsų virtuvėlę, kur vyksta visas rytinis veiksmas. Nors mano kavos laikas dažniausiai būna apie 10 valandą, prisijungiu prie kolegų pašnekesių. Apskritai, dienos pradžia gali būti labai skirtinga priklausomai nuo tos dienos užduočių – gali prasidėti 6-ą ryto pakeliui į Latviją arba atrankų agentūroje kalbantis su kandidatais.

 

O kaip atrodo tavo darbo aplinka?

 

Turiu savo kabinetą, kuriuo dalinuosi su kabineto suolo drauge - finansų vadove, kas man labai patinka. Šiuo metu planuojam krautytis į open office‘ą, todėl jau dabar sėdime po kelis, kad apsiprastume. Be to, taip visuomet turiu galimybę pasitarti su kitu žmogumi, paklausti jo nuomonės, pamatyti situaciją kitu kampu. Apskritai, aplink labai faini žmonės, kaip aš sakau, tokie „draugeliai“, su kuriais galima išgerti kavos, pasikalbėti apie gyvenimą, pažaisti stalo futbolą ir sugalvoti kitų bendrų nebūtinai darbinių veiklų. 

 

Tai į darbą eini su šypsena?

 

Taip. Ji dar labiau padidėja, kai išgeriu kavos.

 

Kas tau labiausiai patinka šiame darbe?

 

Darbo pobūdis. Man patinka jo dinamika, kad visada kažkas keičiasi - skirtingi žmonės, skirtingi projektai, situacijos, naujų sprendimų ieškojimas. Taip pat ir tai, kad yra daug bendravimo su kitais. Man, ekstravertei, tai labai svarbu - be žmonių, matyt, uždusčiau.

 

O kas vargina? Su kokiomis stresinėmis situacijomis dažniausiai susiduri?

 

Labiausiai vargina monotoniški, techniniai darbai, tarkim, regioninės Excel’io ataskaitos. O stresą kelia įvairios subtilios situacijos, susijusios su žmonėmis, kurias išspręsti galima daugeliu variantų, ir kažkokiu būdu reikia rasti tokį sprendimą, kuris būtų geriausias ir organizacijai, ir žmogui. Tokiais atvejais tariuosi su vadove ar generaliniu direktoriumi, bet kartais tiesiog nėra teisingo atsakymo. Kompanijoje turime gana daug laisvės savo iniciatyvoms ir sprendimams, tačiau su laisve visuomet ateina ir atsakomybė.

 

Kaip apskritai tvarkaisi su stresu?

 

Tai labai priklauso nuo situacijos. Jei iškilo kažkoks sudėtingas klausimas, dažniausiai savęs paklausiu, ar jį reikia spręsti čia ir dabar. Galbūt jį galima, kaip mes sakom, “paparkuoti” ir sugrįžti prie jo vėliau ar kitą dieną, informacijai susigulėjus, pasitarus su kolegomis. Pasitaiko, kad sukrenta daug darbų vienu metu - organizuoji renginį, turi paruošti prezentaciją, nuvykti į susitikimą ir panašiai. Tuomet pergalvoju, galbūt galima paprašyti kolegų pagalbos, galbūt kažką galima atidėti, o kažko net nereikia daryti. Kartais tai net padeda – turėdamas daug užduočių ir ribotą laiką, resursus išnaudoji gerokai efektyviau, neužsisėdi smulkmenose.

 

Tavo manymu, kokios asmeninės savybės padeda dirbti šį darbą?

 

Kantrybė.

 

Netikėtas pirmas pasirinkimas. O kur jos labiausiai prireikia?

 

Tai galbūt būdinga didesnėms organizacijoms, turinčioms daugiau sprendimo priėmimo lygmenų. Pasitaiko situacijų, kai norėtum kažką padaryti greitai, tačiau turi sulaukti kitų žmonių atsakymų. Galbūt čia kalba labiau asmeninė patirtis, nes daugelis tą laukimo momentą priima gana ramiai, tačiau man, žmogui, mėgstančiam dirbti greitai, vis dar tenka mokytis tokios ramybės. Svarbus ir pozityvumas, energija – tai, kas padeda sutelkti žmones, įtraukti juos į įvairias veiklas, parodyti, kad ne tik lietus Lietuvoje lyja, bet ir saulė šviečia. Žmonės dažnai linkę fokusuotis į negatyvius dalykus, tad turi būti atsvara tokiam požiūriui. Taip pat svarbus gebėjimas įsiklausyti į kitą žmogų. Tai ypač padeda dirbant su vadovais, kalbantis apie mokymus, atrankas. Turi gebėti ne tik palaikyti santykį, bet ir suprasti, ką konkrečiai žmogus tau nori pasakyti. Apskritai, gebėjimas komunikuoti, šiame darbe labai reikalingas. Turi ne tik suprasti kitus, bet ir pats savo mintis reikšti taip, kad jie tave suprastų.

 

Ar stengiesi tobulėti darbe? Jei taip, kokiais būdais tai darai?

 

Taip. Mes daug dėmesio skiriame asmeniniam tobulėjimui. Turime aiškią sistemą, keliamės tikslus, kurie susiję ir su verslu, ir su asmeniniais įgūdžiais, susidarome ilgalaikį planą, kur norime eiti, ką norime pasiekti, ir pagal tai susidėliojame, ko mums šiuo metu trūksta, kad tai padarytume. Tai gana aktyvus nuolatinis darbas, per metus keletą kartų susitinkame su vadovu, aptariame, kaip sekasi. Viską galime stebėti elektroninėje erdvėje, kompanijos vidiniame universitete. Taip pat vyksta įvairūs mokymai Europos mastu, tad radusi įdomią ar naudingą temą, galiu prisijungti prie jų. Lankausi ir viešai organizuojamose su personalu susijusiose konferencijose, nuolat bendrauju su kitais kompanijos personalo specialistais, tiek užsienio šalių, tiek su vietiniais kolegomis.

 

Kaip baigiasi tavo darbo diena?

 

Trumpa dienos apžvalga pačiai sau. Pažiūriu, ką šiandien pavyko padaryti, apgalvoju, ką reikės padaryti rytoj, nes dažnai nepavyksta visko atlikti tą pačią dieną. Pasitikrinu kalendorių ir išjungiu kompiuterį.

 

Ką patartum žmonėms, kurie norėtų dirbti šį darbą?

 

Nusiteikti, kad tai nėra vien tik džiugus bendravimas su žmonėmis, renginiai ir kitos linksmybės. Personalo valdymas - tokia sritis, kur yra ir labai sudėtingų, sunkių dalykų. Dažnai turi būti “blogas”. Turi duoti negatyvų grįžtamąjį ryšį, atleisti darbuotoją ar pasakyti vadovui, kad jo komanda negali gauti geresnių sąlygų. Turi turėti tvirtą stuburą, gebėti atstovėti kompanijos pusę, tačiau tuo pačiu metu ir išlaikyti gerą santykį su darbuotojais. Išlaviruoti, kad ir jie, ir kompanija būtų laimingi.

 

Pavyksta?

 

Nelengva, bet įdomu. O kai įdomu, stengiesi, kad pavyktų.

 

Tikimės, užkulisiai neišgąsdino, o tik parodė, koks svarbus vaidmuo organizacijoje tenka personalo specialistui. Bendravimas, neabejotinai, neatsiejama šio darbo dalis, tačiau svarbu nuolat ugdyti ir kitas savo kompetencijas, pažinti ne tik žmones, bet ir verslo pasaulį.

 

 

 

Šaltinis - firsty.lt

Interviu parengė Aistė Ivoškevičiūtė