Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

2016 metais į Italiją Viduržemio jūra atvyko rekordiškai daug migrantų – per 180 tūkstančių. Remdamasi praeitų metų statistika, Italijos vyriausybė šių metų vasarą rengėsi dar didesniam antplūdžiui, tačiau naujausi duomenys leidžia Romai šiek tiek atsikvėpti: liepą šalies krantuose išsilaipino perpus mažiau asmenų, nei prognozuota.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

IMIGRANTAI NORVEGIJOJE: KIEK JŲ, KAS JIE IR IŠ KUR? Austrija atmeta ES kvotas imigracijai: „Atsakymas ir toliau bus ne” Į NORVEGIJĄ ATVYKSTA MAŽIAU IMIGRANTŲ Didžiausia pabėgėlių stovykla Europoje: skirti milijonai, o sąlygos siaubingos DANIJA ATSISAKO PRIIMTI JUNGTINIŲ TAUTŲ PABĖGĖLIŲ KVOTĄ

Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, liepos mėnesį pavojingą kelionę Viduržemio jūra pasirinko kiek daugiau nei 11 tūkst. žmonių, nors tą patį mėnesį praeitais metais šalies krantus pasiekė dvigubai daugiau migrantų – per 23 tūkstančius.

Tokias pakitusias migracijos tendencijas rodo ir pirmųjų rugpjūčio dienų statistika. Pirmadienį skelbtais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo sausio pirmos iki rugpjūčio 7 dienos iš Libijos į Italiją atvyko 96 438 asmenys, o per tą patį laikotarpį praeitais metais šalyje išsilaipino beveik 100 tūkst. migrantų. Taigi, pastebėta, kad jų sumažėjo 3,3 procento.

„Kiek per anksti sakyti, kad laimėjome karą, – portalui „Politico“ teigė vienas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. – Tačiau tai labai padrąsinantis ženklas.“ Jis pridūrė, jog tikėtina, kad tokios tendencijos išsilaikys.

Pavojaus varpai

Naujoji statistika drastiškai kontrastuoja su ankstesniais duomenimis. „Dar niekada anksčiau aptiktų migrantų skaičius centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje nebuvo toks didelis“, – rašė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ savo 2017 metų rizikos analizėje. Ji pridūrė, kad 2016 metais migracijos srautai šiuo maršrutu išaugo 18 procentų.

Dar birželį Italijos vidaus reikalų ministras Marco Minniti skelbė pavojų dėl migracijos, ir tai privertė Europos Komisiją parengti veiksmų planą, kaip sumažinti migracijos srautą centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Kai kurie Italijos pareigūnai taip pat apkaltino gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje vykdančias nevyriausybines organizacijas (NVO) bendradarbiavimu su žmonių gabentojais. Dėl šios priežasties Roma parengė naują elgesio kodeksą jūroje veikiančioms visuomeninėms organizacijoms. Vos kelios NVO sutiko laikytis šių taisyklių ir praeitą savaitę Italijos pareigūnai sulaikė Vokietijos NVO „Jugend Rettet“ priklausantį laivą dėl įtarimų, kad jis neva buvo naudojamas „veiklai, palengvinančiai nelegalią imigraciją“.

Naujausi Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenys nėra vienintelis ženklas, rodantis, jog mažiau migrantų leidžiasi į pavojingą kelionę jūra, siekdami patekti į Europą. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) teigimu, liepos statistika atspindi tam tikrą mažėjimo tendenciją. Be to, šių metų vidurvasarį užfiksuota ir mažiau mirčių – beveik pusė tiek, kiek liepos mėnesiais 2015 ir 2016 metais.

Galimos priežastys

Kol kas neaišku, kas tiksliai lėmė tokį atplaukiančių migrantų skaičiaus sumažėjimą. „Nuo metų pradžios sumažėjo iš Nigerio į Libiją atvykstančių žmonių“, – teigia Tarptautinės migracijos organizacijos padalinio Europoje direktorius Eugenio Ambrosi. Pasak jo, tai lėmė kelios priežastys, pradedant geresniu informavimu tų, kurie planuoja leistis į kelionę, ir baigiant susitarimais su Nigerio pareigūnais, kurių tikslas kovoti su žmonių gabenimu.

„Susidaro įspūdis, jog mažėja asmenų, norinčių išvykti iš Libijos“, – tvirtina migracijos ekspertas. Jis priduria, kad tik 20 proc. migrantų, pasiekusių Libiją, bando patekti į Europą. Nors ir krečiama neramumų, ši šalis, turinti didžiausius naftos išteklius Afrikos žemyne, vis dar pritraukia darbininkų iš kitų valstybių. Pavyzdžiui, Libijoje dirba daugiau nei pusė milijono egiptiečių.

Europos Sąjunga taip pat deda pastangas, kad būtų palengvinta savanoriško grįžimo iš Libijos į tėvynę procedūra. Šiais metais taip sugrįžusiųjų jau yra per 6 tūkst., nors per visus 2016 metus jų buvo tik 2700.

„Susidaro įspūdis, jog mažėja žmonių, norinčių išvykti iš Libijos“, – teigia migracijos ekspertas Eugenio Ambrosi ir priduria, kad tik 20 proc. migrantų, pasiekusių Libiją, bando patekti į Europą.

Pareigūnai Romoje kaip vieną pagrindinių migrantų srautų sumažėjimo priežasčių nurodo bendradarbiavimą su Libijos pakrantės sargyba. Per pastarąsias savaites Libijos pareigūnai atgal sugrąžino 10 tūkst. asmenų.

Italijos pareigūnai taip pat primena, kad neseniai buvo sudarytas susitarimas su Fecano genčių vadais dėl sienų apsaugos. Fecanas – regionas Pietryčių Libijoje, per kurį į šalį praeitais metais pateko apie 160 tūkst. migrantų.

Roma rengiasi dar intensyviau įsitraukti į regiono reikalus: praeitą savaitę Italijos parlamentas pritarė naujai karinei misijai Viduržemio jūroje, į kurią įeitų ir Libijos teritoriniai vandenys. Nors kitą dieną po šio sprendimo duodamas interviu dienraščiui „Corriere della Sera“ šalies rytus kontroliuojantis Libijos generolas Khalifa Haftaras pagrasino bombarduoti Italijos laivus, kurie Libijos teritorijoje neva plaukioja be leidimo, Romos pareigūnai tokių grasinimų rimtumą atmetė kaip „propagandą“.

Intensyvėjantis Romos bendradarbiavimas su Libijos lyderiais sulaukė kritikos iš žmogaus teisių organizacijų. „Metų metus gelbėjusi žmones jūroje Italija rengiasi padėti Libijos pajėgoms, kurios, kaip žinoma, žmones sulaiko tokiomis sąlygomis, dėl kurių jiems gresia kankinimai, seksualinė prievarta ir priverstinis darbas“, – teigė organizacijos „Human Rights Watch“ atstovė Judith Sunderland.

Jungtinės Tautos irgi yra kritikavusios sąlygas migrantų sulaikymo centruose. TMO padalinio Europoje direktorius E. Ambrosi teigia, jog dabartinis iššūkis yra išvengti paradokso, kad išgelbėję žmones jūroje vėliau jiems leistume mirti sausumoje.
 

Šaltinis - lžinios.lt