Arvydas JOCKUS

Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje Lietuvai nepavyko išsiderėti nuolaidų dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarime įtvirtintų tikslų įgyvendinimo. Lietuva siekė, kad išmetamųjų dujų mažinimo įsipareigojimai būtų paskirstyti sąžiningai, akcentavo šių tikslų įgyvendinimo ekonominę naštą ne tokioms turtingoms Europos Sąjungos (ES) šalims.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) gyventojui yra mažesnis negu ES BVP vidurkis, todėl mūsų valstybei atitinkamai tenka didesnės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo sąnaudos. Įvertindama tai ir kitus šalies ekonomikai neigiamą poveikį galinčius daryti veiksnius, Lietuva prašė ŠESD mažinimo pradžią kai kuriuose ūkio sektoriuose atidėti vieniems metams, taip pat kitų nuolaidų, tačiau pritarimo nesulaukė. Tuo metu Maltai ir Latvijai pavyko įtikinti Europos Komisiją savo argumentais ir išsiderėti kai kurių lengvatų. Bet Lietuva toliau sieks sumažinti būsimą klimato kaitos tikslų įgyvendinimo finansinę naštą.

Prognozuojama, kad dėl didėjančio išmetamųjų ŠESD kiekio transporto ir žemės ūkio sektoriuose Lietuva per dešimtmetį nuo 2021 metų gali būti priversta pirkti apie 9 mln. vadinamųjų kvotos vienetų, kurių vieno kaina gali siekti nuo 7 iki 20 eurų. Tad, užuot investavus į klimato atšilimą mažinančias priemones ir ekonomikos kėlimą, Lietuvai gali tekti išleisti nuo 63 mln. iki 180 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kvotoms pirkti. Finansinė našta gultų ir ant ūkio subjektų pečių.

Iš viso klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 metų įgyvendinimas Lietuvai gali kainuoti apie 1–2 proc. BVP kasmet ir per 2021–2030 metų laikotarpį sudaryti 7,6 mlrd. eurų.

ES Aplinkos tarybos posėdyje, kuriame Lietuvai atstovavo aplinkos ministras Kęstutis Navickas, buvo svarstomi su ŠESD kiekio mažinimu susiję klausimai bei patvirtintas bendras požiūris derantis dėl Pastangų pasidalijimo ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentų. Vėliau bus pradėtos derybos su Europos Parlamentu. Šie reglamentai yra skirti Paryžiaus klimato kaitos susitarimui įgyvendinti. Pastangų pasidalijimo reglamentas apima žemės ūkį, transportą, atliekų tvarkymą, namų ūkius ir kitus sektorius, kuriems yra numatyti konkretūs ŠESD mažinimo tikslai.

Lietuva yra įsipareigojusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą per laikotarpį nuo 2021 iki 2030 metų sumažinti 9 procentais. Tačiau prognozės rodo, kad to padaryti nepavyks. Tada Lietuvai būtų pritaikyta pažeidimo procedūra ir ES Teisingumo Teismas skirtų piniginę baudą.

link Didžiausią rūpestį mūsų šaliai kelia galimybės įgyvendinti visuotinio atšilimo mažinimo tikslus žemės ūkio ir transporto sektoriuose.

Neatsižvelgė į pasiūlymus

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad spalio 13 dieną Liuksemburge vykusiame Aplinkos tarybos posėdyje Lietuva akcentavo Pastangų pasidalijimo reglamento įgyvendinimo ekonominę naštą bei ŠESD kiekio mažinimui skirtų sąnaudų efektyvų panaudojimą ekonomiškai naudingiausiomis priemonėmis. Lietuva taip pat siūlė šių dujų mažinimo naujus tikslus nustatyti ne nuo 2020, o nuo 2021 metų.

Lietuva įvertino tai, kad ES valstybėms narėms, kurių BVP gyventojui mažesnis negu ES BVP vidurkis, tenka didesnės išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslų iki 2030 metų vykdymo sąnaudos. Be to, minėtoms valstybėms narėms 2020 metais patvirtinti teigiami išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslai ES apyvartinių taršos leidimų (ES ATL) prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose ir susidaro didelis suteikiamų metinių ŠESD kvotos vienetų skirtumas tarp 2020 metų ir 2021 metų, todėl Lietuva prašė padidinti 2021 metų kvotą.

2020 metais Lietuvai nustatyta kvota sieks 15,2 mln. tonų CO2 ekvivalento. Pagal prognozes, 2021 metais ši kvota staiga sumažės iki maždaug 12,9 mln. tonų. Metų sandūroje susidarytų didžiulis beveik 2,3 mln. tonų skirtumas, kurį išlyginti per trumpą laiką esą bus sudėtinga. Nors Lietuva 2020 metais turės kvotos perviršį, jo perkelti į 2021 metus neleidžiama.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, Latvijai pavyko įtikinti EK, kad laikotarpiu tarp 2020 ir 2021 metų kvotos sumažėjimas jai nebūtų toks ryškus. O Lietuva pasiryžusi ir toliau derėtis, kad 2021 metų kvota būtų padidinta ir kad visos valstybės būtų traktuojamos vienodai.

Atmesdama Lietuvos argumentus EK, be kitų motyvų, įvertino tai, kad Lietuvos gyventojui tenkantis ŠESD kiekis yra didesnis negu Latvijoje, be to, ATL prekybos sistemoje nedalyvaujantis viešasis ir ūkio sektorius išmeta daugiau ŠESD.

„Kvotos padidinimas svarbus, kad valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos išmetamųjų ŠESD mažinimo priemonėms įgyvendinti, o ne naudojamos trūkstamoms kvotoms įsigyti. Į Lietuvos keltus minėtus svarbiausius klausimus nebuvo atsižvelgta. Tačiau Lietuva, suprasdama susitarimo dėl Pastangų pasidalijimo reglamento svarbą Paryžiaus susitarimui įgyvendinti ir tam, kad Taryba pradėtų derybas su Europos Parlamentu, balsavime susilaikė ir toliau sieks derybose palankių sprendimų svarbiausiais klausimais“, – teigė S. Znutienė.

Našta valstybės biudžetui

2017 metais atliktos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės rodo, kad šiuo metu įgyvendinamomis priemonėmis ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose per 2021–2030 metų laikotarpį Lietuvai trūks apie 9 mln. kvotos vienetų, daugiausia dėl didėjančio išmetamųjų ŠESD kiekio transporto ir žemės ūkio srityje.

Užuot investavus į klimato atšilimą mažinančias priemones ir ekonomikos kėlimą, Lietuvai gali tekti išleisti nuo 63 mln. iki 180 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kvotoms pirkti.

Lietuvoje yra iki 100 įrenginių, išmetančių šilumos efektą skatinančias dujas, ir dalyvaudami ES ATL prekybos sistemoje jie išmeta 37 proc. visų ŠESD. Visas kitas ūkio ir viešasis sektorius išmeta 63 proc. visų ŠESD.

Prekyba kvotos vienetais vyksta tarp ES valstybių. Pavyzdžiui, jeigu kuri nors šalis išmeta mažiau ŠESD, ji kvotos vienetų perteklių gali parduoti kitai šaliai, kuriai kvotos vienetų trūksta, nes išmeta dujų daugiau už nustatytą ribą. Taip pat viena šalis, kurios pramonės įmonėms CO² sumažinimo sąnaudos yra labai didelės, investavusi į kitoje šalyje įgyvendinamus projektus, už investuotas lėšas gauna atitinkamą kiekį kvotos vienetų kitos šalies, kurios įmonėms CO² sumažinimo sąnaudos yra kur kas mažesnės. Tad laimi ir šalis investuotoja, sutaupiusi savo vietinių įmonių lėšas, kurios turėtų būti skiriamos gamybos procesui modernizuoti, ir šalis kvotos vienetų pardavėja, kurios įmonėms sumažėja naujų projektų įgyvendinimo sąnaudos.

Tačiau kvotos vienetų pirkimas iš esmės neišsprendžia šalies, kuri yra įsipareigojusi tam tikru mastu sumažinti ŠESD, problemų. S. Znutienė šį prieštaravimą aiškina tuo, kad kvotoms pirkti bus išleidžiami valstybės biudžeto pinigai, užuot juos investavus į išmetamųjų ŠESD mažinimo priemones, kurios duoda ilgalaikį ŠESD sumažinimo efektą.

„Viešojo sektoriaus lėšomis mobilizavus privataus sektoriaus investicijas tuo pat metu gaunama didelė ekonominė ir finansinė grąža, modernizuojama gamyba dėl inovatyvių technologijų diegimo, didinamas konkurencingumas, sukuriamos naujos „žalios“ darbo vietos dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, gerėja oro kokybė, mažėja žmonių sergamumas, ypač kvėpavimo takų lygomis, ir kt. Nuo 2021 iki 2030 metų metinės ŠESD kvotos ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose kasmet mažėja. Jeigu nebus investuojama į ŠESD mažinimo priemones, kasmet reikės pirkti vis didesnį trūkstamą kvotos vienetų kiekį“, – dėstė pašnekovė.

Šiuo metu neaišku, kiek kvotos vienetas kainuos laikotarpiu po 2021 metų. Tačiau Lietuvos ekspertai daro prielaidas pagal dabartinę ATL kainą. Šiuo metu 1 ATL (viena tona CO2 ekvivalento) kaina yra apie 7 eurus. Pagal analogiją 9 mln. kvotos vienetų Lietuvai kainuotų 63 mln. eurų.

Kita vertus, EK atliktas vertinimas rodo, kad esant 7 eurų už ATL kainai rinkoje pigiau yra nusipirkti šių vienetų, negu investuoti į aplinkosaugą. Todėl dabar stengiamasi pasiekti, kad 2020 metais vieno ATL kaina būtų apie 20 eurų. S. Znutienė teigė, kad nebūtinai tiek kainuos kvotos vienetai, bet darant analogiją galima suskaičiuoti, kad 9 mln. kvotos vienetų Lietuvai atsieitų 180 mln. eurų.

Daug kas esą priklausys nuo to, kaip kitoms šalims seksis įgyvendinti klimato kaitos tikslus. Jeigu daugelis valstybių vykdys savo įsipareigojimus, susidarys kvotų vienetų perteklius ir jos kainuos mažiau negu 7 eurus. Jeigu daugeliui kvotų vienetų trūks, jų kaina gali išaugti.

Lietuvai iki šiol nė karto neteko pirkti kvotos vienetų. Šiuo metu juos perka tik Malta.

Problemiškas žemės ūkis

Oficialios prognozės rodo, kad iki 2035 metų išmetamųjų ŠESD kiekis transporto ir žemės ūkio sektoriuose didės tiek įgyvendinant dabartines priemones, tiek ėmusis papildomų veiksmų. Pasak S. Znutienės, tai kelia grėsmę, kad Lietuva iki 2030 metų ES ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose nesumažins išmetamųjų ŠESD kiekio 9 proc., palyginti su 2005 metais, ir nevykdys Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekio mažėjimas priklausys nuo trąšų naudojimo ariamoje žemėje ir gyvulių skaičiaus. Prognozuojama, kad 2030 metais žemės ūkio sektoriaus ŠESD taršos šaltinių pasiskirstymas išliks nepakitęs: žemės ūkio dirvožemiai dėl azoto suboksido (N2O) išmetimo sudarys 53 proc., auginamų galvijų žarnyno fermentacijos metanas (CH4) – 36 procentus.

„Raginame Žemės ūkio ministeriją numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinti: skatinti darnų ūkininkavimą, sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, gerinti dirvožemio derlingumą (humuso dalis), taikyti inovatyvias technologijas mėšlui tvarkyti, keisti gyvulių pašarų sudėtį siekiant sumažinti CH4 ir CO2 išsiskyrimą, organizuoti ūkininkų švietimą ir didinti jų sąmoningumą, peržiūrėti subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymą bei kt.“, – dėstė S. Znutienė.

Pasak jos, būtina identifikuoti žemės naudojimo ir naudojimo keitimo bei miškininkystės sektoriaus išmetamųjų ŠESD kiekio potencialą didinančias teisines ir ekonomines priemones, kurios užtikrintų žemės naudmenų darnų naudojimą ir miškingumo didinimą.

Transporto sektoriuje 80 proc. ŠESD išmeta kelių transportas, 90 proc. to kiekio sudaro lengvųjų transporto priemonių išmetamos dujos. Todėl pagrindinės priemonės yra susijusios su lengvųjų transporto priemonių išmetamojo ŠESD kiekio mažinimu, skatinant atsisakyti senų ir įsigyti naujus, mažo galingumo ir naudojančias alternatyvius degalus automobilius. Taip pat svarbu viešojo transporto plėtra, dviračių takai, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra, elektromobiliai, geležinkelių elektrifikavimas, transporto pralaidumo didinimas naudojant kelio ženklus ir kt.

Vidaus nesutarimai

Kai kurie Lietuvos vidaus tikslai prieštarauja vieni kitiems. Antai, atsodinus daugiau miškų, gerokai sumažėtų išmetamų ŠESD. Tačiau dabar taikoma baudų sistema skatina didinti ne miškų, o ariamos žemės plotus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 19 proc. apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Jeigu tokioje žemėje savaime želia miškas, ūkininkai verčiami mokėti baudas. Tad jie skatinami žemę suarti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip veikia bandos jausmo genami žmonės - 1954-ųjų Sietlo automobilių stiklų įdaužų epidemija Kaip pavėžėjai Lietuvoje užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai Daugiau jokių automobilio įbrėžimų – pašildei ir po minutės įbrėžimai išnyko: Vokietijos mokslininkai skelbia sukūrę specialų laką iš plačiai naudojamos medžiagos (Video) Kas nutinka, kai pabandote užvesti jau užvestą automobilio variklį? Ką taip galima sugadinti ir kodėl girdimas tas baisus garsas? Elonas Muskas „Tesla“ automobilių savininkams pateikė staigmeną - nereikės atlikinėti ir dar vieno priežiūros darbo

Apleistos žemės ūkio paskirties žemės pavertimas ariamąja smogtų ŠESD mažinimo tikslus įgyvendinančioms institucijoms, nes kultivuojamuose plotuose gerokai padidėtų išmetamųjų ŠESD kiekis. Šias žemes apsodinusi mišku Lietuva įgyvendintų savo įsipareigojimus per dešimtmetį 9 proc. sumažinti visuotinį atšilimą skatinančių išmetamųjų dujų kiekį.

SKAIČIAI

2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, labiausiai išaugo išmetamųjų ŠESD kiekis transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio (3 proc.) sektoriuose. Žemės ūkyje 6 proc. (nuo 47 proc. 2014 metais iki 53 proc. 2015 metais) padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemio dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo.

Pagal 2015 metais „COWI Lietuva“ atliktą studiją „2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje nustatomų tikslų įgyvendinimo poveikio, naudos ir kaštų vertinimas Lietuvai“, bendros investicijos ES klimato kaitos ir energetikos 2021–2030 m. tikslams įgyvendinti Lietuvoje sieks 7, 569 mlrd. eurų.

Žemės ūkyje šios investicijos sieks iki 1,89 mlrd. eurų. Iš jų 714 mln. eurų numatyta skirti iš Kaimo plėtros programos 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu ir papildomai dar reikės 955 mln. eurų po 2020 metų.

Transporto sektoriuje investicijos, skirtos klimato kaitos iškeltiems tikslams įgyvendinti, sieks 2,962 mlrd. eurų. Iš jų 831 mln. eurų numatyta skirti iš ES struktūrinių fondų 2014–2022 metų finansiniu laikotarpiu ir papildomai 1,3 mlrd. eurų po 2020 metų.

Šaltinis - lžinios.lt