Didžiosios Britanijos konservatorių ministras pirmininkas Davidas Cameronas siekia persiderėti Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje (ES) sąlygas iki referendumo, kuris turėtų įvykti iki 2017 metų pabaigos. D. Cameronas žada agituoti už tai, kad Britanija liktų ES, jei ši sutiks su reformomis, kurių jis nori. Tad ko nori Didžioji Britanija?

Neseniai D. Cameronas pirmą kartą išdėstė savo tikslus raštu, laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. Svarbiausi keturi jo tikslai yra šie:

Ekonominis valdymas. D. Cameronas nori užsigarantuoti, kad euras nebus vienintelė ES valiuta ir kad euro zona sąžiningai elgsis su jai nepriklausančiomis šalimis ir šios neatsidurs joms materialiai nepalankioje padėtyje. Jungtinė Karalystė (JK) nori saugiklių, jog tolesnė finansinė integracija nebus primesta ne euro zonos šalims ir Jungtinei Karalystei nereikės prisidėti finansiškai gelbėjant euro zonos nares.

Konkurencingumas. Šioje srityje Jungtinė Karalystė nori sumažinti perdėto reguliavimo ir išplėstos bendros rinkos „naštą“.

Imigracija. D. Cameronas siekia apriboti paramą migrantams iš ES šalių. Ypač norima padaryti galą vadinamajam gerovės turizmui, kai atvykėliai naudojasi JK socialine parama. Ji būtų pradėta teikti tik po ketverių metų gyvenimo šalyje.

Šis klausimas vertinamas labai prieštaringai, nes gali būti diskriminacinis ES piliečių atžvilgiu. Nepaisant to, D. Cameronas norėtų, kad JK būtų leista kontroliuoti imigraciją iš ES.

Suverenumas. Didžioji Britanija nori pasilikti teisę atsiriboti nuo glaudesnės Europos valstybių sąjungos ir politinės integracijos. D. Cameronas siekia didesnių galių nacionaliniams parlamentams blokuoti ES įstatymus.

Spaudžia profesinės sąjungos

Smulkiau nagrinėjant šiuos reikalavimus reikia pridurti, jog britų konservatoriai siekia apsaugoti laisvą verslą nuo didesnio Briuselio kišimosi ir suteikti jam priėjimą prie naujų rinkų per laisvos prekybos sutartis su Amerika ir Azija. Jie taip pat siekia pašalinti prekybos barjerus paslaugų ir skaitmeniniame sektoriuje, kad būtų sukurta tikrai bendra rinka, o taip pat atskirai apsaugoti Londono Sitį.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Britų konservatoriai pritaria ES plėtrai priimant naujas nares, bet nori naujo mechanizmo, kad būtų užkirstas kelias neribotai migracijai visame žemyne.

D. Cameronas yra sakęs, jog Britanija priešinsis bet kokiems žingsniams sukurti Europos armiją ir sieks išlaisvinti britų policijos pajėgas nuo ES kišimosi. Jis atmetė bet kokią galimybę, kad Britanija įsives eurą. Tačiau pastaruoju metu premjeras kiek mažiau akcentuoja reikalavimus keisti ES socialinę politiką, pavyzdžiui, tokius dalykus kaip maksimali 48 valandų darbo savaitė ar motinystės atostogos. Mat jį spaudžia profesinės sąjungos, reikalaujančios palikti šią apsaugą.

Ko paklausti rinkėjų?

Jungtinės Karalystės vyriausybė nori surengti referendumą dėl narystės ES iki 2017 metų pabaigos, bet šaltiniai Dauningstryte yra sakę, kad „padarys tai greičiau, jei tik galės“. Spėliojama, kad D. Cameronas planuoja surengti balsavimą 2016 metais, siekdamas išvengti sutapimo su rinkimais Prancūzijoje ir Vokietijoje 2017 metais. Jei referendumas bus surengtas anksčiau, tai supykdys euroskeptikus, nes jie mano, kad laiko pasirengti britų išstojimui iš ES arba susiderėti dėl reikšmingų nuolaidų nepakaks.

Bet kokiame referendume vienas svarbiausių dalykų yra rinkėjams pateikiamas klausimas. Didžiojoje Britanijoje jau dabar vyksta debatai, koks jis turėtų būti. Konservatoriai siūlo tokį klausimą: „Ar jūs manote, kad Jungtinė Karalystė turi likti Europos Sąjungos narė?“. Kai kas sako, jog šis klausimas pernelyg linkęs į status quo ir labiau skatina teigiamą atsakymą. Rinkimų komisijos teigimu, jis nepakankamai aiškus ir tiesus. Ji siūlo kitokią formuluotę: „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Europos Sąjungos narė?“. Abu klausimai iš tiesų skamba labai panašiai, bet tikrai gali skirtingai palenkti rinkėjus atsakyti.

Raudonoji linija

Konservatorių vyriausybė taip pat nori panaikinti Žmogaus teisių įstatymą, reikalaujantį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai būtų Jungtinės Karalystės teismų laikomi kaip britų teisės precedentai.

Reikia pridurti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra ES institucija. Jį įsteigė Europos Taryba, turinti 47 nares, įskaitant Rusiją ir Ukrainą.

Laisvas žmonių judėjimas Europoje yra įrašytas į ES sutartis drauge su dar trimis pagrindinėmis laisvėmis vieningoje rinkoje: prekių, kapitalo ir paslaugų. Greičiausiai, kad šis punktas bus toji „raudonoji linija“, kurios ES lyderiai nenorės peržengti.

Vienoje savo kalboje D. Cameronas yra išdėstęs, kokių nori imtis priemonių, kad sumažintų atvykstančiųjų iš kitų ES šalių į JK skaičių. Jis siūlo nustatyti keturių metų terminą migrantams iš ES gauti nedarbo pašalpas ar socialinį būstą, neleisti jiems naudotis vaiko pašalpomis, jei gavėjas gyvena ne JK, išprašyti migrantus iš JK, jei po šešerių mėnesių jie nerado darbo, neleisti atsivežti į JK šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, paspartinti nuteistų nusikaltėlių deportaciją, nustatyti ilgus draudimo įvažiuoti į šalį terminus elgetoms ir sukčiams bei neleisti naujų ES narių piliečiams dirbti JK, kol jų šalių ekonomikos nebus labiau priartėjusios prie to paties lygio.

Vieningo pritarimo nebus

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas – Claude'as Junckeris pareiškė esąs pasirengęs dirbti su D. Cameronu dėl „sąžiningos sutarties“ Jungtinei Karalystei. Tačiau jo atstovas spaudai reagavo į paskelbtus D. Camerono derybinius tikslus perspėdamas, kad gerovės ribojimai naujiems atvykėliams į JK bus didelė problema, nes jie pakirs „esmines mūsų vidaus rinkos laisves“ ir „tiesiogiai diskriminuos ES piliečius“.

Kiti ES lyderiai anksčiau yra įspėję, kad nepritars esminiams ES sutarčių pakeitimams, kad patenkintų britų reikalavimus. Manoma, kad lemiamas žodis priklausys kanclerei Angelai Merkel, kuri labai nori išlaikyti britus ES, bet iki šiol nebuvo linkusi į dideles nuolaidas.

Norint keisti ES sutartis, reikalingas vieningas visų ES narių pritarimas. Vargu, ar įmanoma tai padaryti iki referendumo 2017 metų pabaigoje. Laikas tam per trumpas. Kai kurios ES šalys, ypač Rytų Europos valstybės, jokiu būdu nesutiks su mėginimais keisti ES laisvo judėjimo įstatymus. J.-C. Junckeris pareiškė, kad laisvo judėjimo principas yra nediskutuotinas.

D. Cameronas neturi jokių galimybių gauti visuotinį ES narių pritarimą ir savo siūlymams įvesti migrantams iš ES ketverių metų laukimo terminą socialinei paramai gauti. Rytų Europos ES narės tokius pasiūlymus neabejotinai laikys diskriminuojančiais jų piliečius.

Ir vis dėlto jau būta precedentų, kai ES sutartys buvo keičiamos atliepiant į kai kurių šalių specifinius būgštavimus, pavyzdžiui, protokolas Airijai, prisegtas prie Lisabonos sutarties. Jis numato garantijas Airijai kai kuriais klausimais, tokiais kaip fiskalinė, šeimos, socialinė politika, saugumas ir gynyba, atsižvelgiant į Airijos tradicinę neutralumo politiką.

Perspėjo ministrus

Neaišku, ar D. Cameronas agituos už Britanijos pasitraukimą iš ES, jei jam nepavyks persiderėti sutarties su ES sąlygų. Premjeras yra tik pasakęs, kad „neatmeta jokios galimybės“ ir nėra „emociškai prisirišęs“ prie ES.

Kai kurie D. Camerono partijos nariai nori, kad Britanija pasitrauktų iš ES, nesvarbu ką persiderėti pavyks D. Cameronui. Yra didelė grupė konservatorių, kurie norėtų kur kas daugiau nuolaidų, nei reikalauja D. Cameronas. Manoma, kad mažiausiai 60 iš 332 torių parlamentarų pasirengę sukilti ir balsuoti už Britanijos pasitraukimą iš ES.

D. Cameronas raginamas leisti konservatorių parlamentarams patiems apsispręsti, kaip balsuoti per referendumą. Sausį premjeras įspėjo savo kabineto ministrus, kad šie turės palikti vyriausybę, jei norės agituoti prieš Britanijos narystę, nors jam ir pavyktų susiderėti dėl norimų ES reformų.

Per 1975 metų referendumą, kai britai balsavo, ar jų šalis turi likti Europos Ekonominėje Bendrijoje, kaip tuo metu buvo vadinama ES, leiboristų premjeras Haroldas Wilsonas suspendavo kolektyvinę atsakomybę, nes jo kabinetas šiuo klausimu buvo susiskaldęs. Ministrams buvo leista balsuoti pagal savo sąžinę ir vykdyti priešingas kampanijas. Dauguma jų, įskaitant patį H. Wilsoną, balsavo „taip“, jų stovykla lengvai laimėjo referendumą su 67 proc. rinkėjų balsų.

Šaltinis - lžinios.lt

Parengta pagal: BBC, LŽ