Dantų pastas pagal jų poveikį galima skirstyti į tris grupes:

1. Higieninės – tinka bet kokių dantų kasdienei priežiūrai.

2. Profilaktinės – saugo nuo karieso arba dantenų ligų;

3. Gydomosios – jų sudėtyje yra antibakterinių medžiagų.

Dantų pasta, kurioje nėra veikliųjų ar gydomųjų medžiagų, vadinama higienine. Ji turi tik pagrindines sudedamąsias dalis, bet nestabdo ėduonies plitimo, negydo dantenų uždegimo.

Tokios pastos tinka neturintiems dantų ir nešiojantiems protezus, nešiojantiems protezus ant implantų, alergiškiems tam tikroms dantų pastos sudėtinėms dalims. Kadangi higieninėse pastose nėra fluoro, jos neapsaugo nuo ėduonies ir todėl netinka nei vaikams, nei suaugusiems, kurių dantys jau yra stipriai pažeisti ėduonies arba yra didelė ėduonies rizika.

Dantų pastos, kuriose, be pagrindinių, yra ir veikliųjų medžiagų, vadinamos profilaktinėmis ir gydomosiomis. Pagal poveikį jas galima skirstyti į antikariozines, antibakterines (saugančias nuo uždegimo ir jį malšinančias), mažinančias dantų jautrumą, balinančias, užkertančias kelią akmenų susidarymui.

Į profilaktinių dantų pastų sudėtį įeina dantis nuo ėduonies saugantis fluoras. Fluoro kiekis dantų pastose gali svyruoti nuo 750 ppm (angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių) iki 1500 ppm. Šį skaičių arba jo procentinę išraišką – 0,1–0,15 proc. galima rasti ant dantų pastos pakuotės. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies.

Dantų pasta, kurioje yra 5000 ppm flouro, pasižymi labai stipriu antikarioziniu poveikiu ir priskirtina gydomųjų pastų grupei, todėl ją skirti gali tik gydytojas odontologas arba burnos higienistas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina Pasaulio medikų asociacijos prezidentas kritikuoja privalomą tvarką dėvėti kaukes: tai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia? Viskas dėl cukraus? Mokslininkai surado bent vieną iš priežasčių, kodėl vieni žmonės gripą ir COVID-19 pakelia lengvai, o kiti patiria citokinų audras Justas Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? Vaikų odontologė pataria: ką daryti, jei karantino metu vaikui skauda dantį

Renkantis gydomąją pastą, reikėtų pasikonsultuoti su odontologu arba burnos higienistu, kad jis papasakotų ne tik apie gydomąjį, bet ir galimą šalutinį pastos poveikį. Pavyzdžiui, dažniausiai periodontito profilaktikai ir gydymui naudojamas chlorheksidinas ilgainiui gali padengti dantų paviršius rusvu apnašu, kurį nuvalys tik gydytojas, o vartojant dar ilgiau yra grėsmė, kad sutriks skonio pojūčiai.

Kokią dantų pastą rinktis – lietuvišką ar užsienietišką?

Šalis, kurioje pagaminta dantų pasta, neturėtų tapti jos pasirinkimo kriterijumi. Pagrindinį dėmesį reikėtų atkreipti į dantų pastos sudėtines dalis ir individualius kiekvieno asmens poreikius. Skonis taip pat nėra paskutinėje vietoje, juk valytis dantis turi būti malonu. Jeigu kraujuoja dantenos, reikėtų rinktis antibakterinėmis medžiagomis arba žolelių ekstraktais praturtintas dantų pastas, o jeigu dantys yra pažeisti ėduonies – dantų pastos be fluoro nebus tinkamos.

Dažniausiai Vakarų Europoje pagamintos dantų pastos yra geresnės abrazyvumo požiūriu už tas, kurios pagamintos Rytų Europoje ar Azijoje. Taip yra todėl, kad Vakarų Europos gamintojų pastose abrazyviosios dalelės yra kokybiškesnės, smulkesnės. Su tokia pasta ne tik švariai nuvalysime dantis, bet ir maksimaliai saugosime emalį. JAV pagamintos dantų pastos gali pasižymėti didesniu abrazyvumu nei tos, kurių galime įsigyti Europoje, todėl būtinai atsižvelkite į dantų pastos abrazyvumą  ir savo dantų būklę. Esant stipresniam rūgščių poveikiui, apsinuoginusiems dantų kakleliams, didelio abrazyvumo pastos dantims gali būti per daug agresyvios.

Mūsų šalyje populiarios ir lietuviškos dantų pastos. Į daugelio šių  pastų sudėtį įeina fluoras ir natūralios kilmės kalcio kompleksas. Tai medžiagos, stiprinančios dantų emalį, dalyvaujančios jo remineralizacijos procesuose, saugančios dantis nuo ėduonies. Tam tikros pastų rūšys yra praturtintos žolelių ekstraktais ir kitomis natūraliomis medžiagomis (propoliu, cinamonu, žaliosios arbatos veikliąja medžiaga ir kt.), todėl tinka dantenų ligų profilaktikai.

Ar galima pasitikėti didžiaisiais prekių ženklais, kurie gausiai reklamuojami? Kaip nepasiklysti dantų pastų gausybėje, juk yra įvairiausių: balinančių, skirtų jautriems dantims, kompleksinio poveikio ir pan.

Geriausia pasitikėti ne prekiniais ženklais, bet savo pojūčiais, asmeniniais dantų valymo įgūdžiais ir gydytojo odontologo arba burnos higienisto profesionaliomis rekomendacijomis. Renkantis dantų pastą, būtina atkreipti dėmesį į jos abrazyvumą, kuris išreiškiamas RDA (angl. Relative Dentine Abrasivity) reikšme. Deja, ne visi pastų gamintojai RDA reikšmes nurodo ant pakuotės, todėl jos gali tekti ieškoti internete. Europoje ir Amerikoje dantų pastų skirstymas į mažo ir didelio arbazyvumo pagal RDA reikšmes šiek tiek skiriasi. Pagal Europoje naudojamą klasifikaciją, mažai abrazyvios bus pastos, kurių RDA yra iki 55, vidutinio abrazyvumo pastoms priskiriamos tos, kurių RDA svyruoja tarp 60–80, o didelio abrazyvumo yra tos, kurių RDA indeksas yra 80–120.

Pastos abrazyvumą apsprendžia abrazyvinės medžiagos kietumas, dalelės morfologija ir abrazyvinės medžiagos kiekis dantų pastoje. Pastos, kuriose kaip abrazyvinė medžiaga yra naudojamas natrio bikarbonatas (soda), bus mažai abrazyvios. Vidutinio abrazyvumo pastų sudėtyje dažniausiai rasite hidratuotą kvarcą (hydrated sylica), paprastą kvarcą (sylica), kreidą (calcium carbonate). Pastos, sudėtyje turinčios aliuminio oksido (dažniausiai tokios yra gaminamos JAV), pasižymi stipriu poliruojančiu poveikiu ir yra laikomos didesnio abrazyvumo pastomis.

Mažo abrazyvumo dantų pastos tinka esant dantų nusidėvėjimui, erozijoms, dantų jautrumui, apsinuoginusioms šaknims. Kitais atvejais kasdieniniams poreikiams galima naudoti vidutinio abrazyvumo dantų pastas. Didelio abrazyvumo dantų pastos (tam tikra dalis „whitening“, „tabaco and coffee stain removing“ ir pan.) paprastai nerekomenduotinos kasdieniam vartojimui. Jas keletą kartų per savaitę galima naudoti tuomet, kai yra didesnė apnašų (įskaitant ir pigmentuotų, kai žmogus rūko, geria daug kavos, arbatos) kaupimosi rizika arba dantų emalyje nestebimos erozijos, nėra nusidėvėję dantų kakleliai, dantys nėra nudilę.

Ar tikrai balinančios dantų pastos veikia taip, kaip reklamose, ar tai tėra mitas?

Balinanti dantų pasta, kaip ir kiekviena kita pasta, nuvalo tik dalį ant dantų paviršiaus nusėdusių pigmentinių medžiagų, todėl dantys pašviesėja tiek, kiek jie tampa švarūs. Dažnai po profesionalios burnos higienos procedūros pacientai pastebi, kad jų dantys tapo baltesni. Iš tiesų dantys net ir po profesionalios burnos higienos procedūros neišbąla – tiesiog švariai nuvalius dantų paviršius, pasimato natūrali dantų spalva. Šią spalvą galima keisti balinant dantis vandenilio peroksido turinčiomis medžiagomis (kapomis namie arba lazeriu odontologijos klinikoje).

Kavos, arbatos, tabako ir kitų dažančių maisto produktų paliktas dėmes šalinančios dantų pastos dažniausiai bus vidutinio arba didelio abrazyvumo. Ne visada jos yra tinkamos ir saugios kasdieniam naudojimui, ypač tiems, kurių dantys yra jautrūs, nudilę, stebimos emalio erozijos dėl rūgščių poveikio, apsinuoginę dantų kakleliai ar atsidengusios šaknys. Tokiems žmonėms patartina rinktis balinančias dantų pastas, kuriose kaip abrazyvai naudojami natūralūs fermentai – islandinė kerpė, ananaso šerdies ekstraktas (bromelainas) ir kt.  Jie pasižymi apnašas tirpinančiu poveikiu ir yra saugūs dantims.

Išties balinantį poveikį gali turėti tik tos dantų pastos, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido ar kitos panašios cheminės balinamosios medžiagos. Tokių dantų pastų galima įsigyti JAV.

Kokios yra geriausios dantų pastos, kurias rekomenduotų odontologas?

Renkantis dantų pastą nevertėtų pamiršti, kad pagrindinė individualios burnos higienos priemonė yra dantų šepetėlis, kuriuo nuo dantų mechaniškai pašaliname dantų ir dantenų ligas sukeliančias bakterines apnašas. Tačiau dantų pastose esančios veiksmingos gydomosios ir profilaktinės medžiagos net iki 40 proc. padidina dantų valymo šepetėliu efektyvumą.

Remiantis atliekamais klinikiniais tyrimais, vis dažniau rekomenduojama išvalius dantis su pasta, burną praskalauti ne vandeniu, o burnos skalavimo skysčiu, nes tada burnoje lieka daugiausia dantų pastos veikliųjų medžiagų.

Kiekvienas esame labai individualus, kiekvieno burnos ertmės priežiūra, dantų ir dantenų būklė, skonio pomėgiai ir burnos švarumo pojūčiai yra skirtingi, todėl geriausios dantų pastos tiesiog negali būti. Dantų pastos yra įvairios, todėl geriausia jas rinktis pasikliaujant savo dantų valymo įgūdžiais, pomėgiais, skoniu ir profesionaliomis odontologo arba burnos higienisto rekomendacijomis, pateiktomis įvertinus jūsų dantų ir dantenų būklę bei ėduonies ir dantenų ligų rizikos laipsnį.

Šaltinis - vlmedicina.lt

Straipsnį parengė „Dantų harmonijos“ burnos higienistė Neringa Mockutė