Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino Gabrieliaus Landsbergio (Europos liaudies partija) parengtą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių. Pažeidusi Gruzijos teritorinį vientisumą, aneksavusi Krymą ir dalyvaudama ginkluotame konflikte su Ukraina, ji tyčia nesilaiko demokratinių principų, pagrindinių vertybių ir tarptautinės teisės, pažymi EP nariai. Rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, nepritarė 135, o susilaikė 69.

„Šiuo metu Rusija dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje nebegali būti laikoma strategine partnere“, – pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai labai susirūpinę dėl to, kad Rusija atvirai meta iššūkį tarptautinei demokratinei bendruomenei ir „įstatymais pagrįstai tvarkai, ypač siekdama jėga perbraižyti Europos šalių sienas“. ES ir Rusijos bendradarbiavimas galėtų būti atnaujintas tik tuomet, jei Rusija gerbs Ukrainos (su Krymu) suverenitetą ir teritorinį vientisumą, visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus ir nutrauks destabilizuojančią karinę veiklą prie ES valstybių sienų.

Parlamentas ragina ES valstybes išlaikyti vienybę smerkiant Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir tiesioginį jos dalyvavimą kare Ukrainoje.

Parlamentas ragina ES valstybes išlaikyti vienybę smerkiant Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir tiesioginį jos dalyvavimą kare Ukrainoje. Kartu europarlamentarai pabrėžia, kad Rytų Ukrainos konflikto sprendimas gali būti tik politinio pobūdžio.

EP kviečia „susilaikyti nuo dvišalių santykių ir susitarimų [su Rusija], kurie galėtų pakenkti šiai vienybei“. „Atsižvelgiant į agresyvią Rusijos poziciją, būtina ir svarbu sustabdyti bendradarbiavimą su ja gynybos srityje“, – pabrėžia europarlamentarai. Jie ragina ES valstybes ir šalis kandidates „nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai“.

Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos „juodasis sąrašas“, kuriame išvardinti į Rusiją neįleidžiami 89 ES politikai. Toks sąrašas pažeidžia tarptautinę teisę, visuotines normas ir skaidrumo principą. Europarlamentarai mano, kad tokie veiksmai duoda priešingų rezultatų ir kenkia ES ir Rusijos bendravimui. Minėti politikai turėtų būti informuoti apie draudimo patekti į Rusiją motyvus ir turi turėti teisę jį apskųsti nepriklausomam teismui, pažymima rezoliucijoje.

Europarlamentarai ragina greičiau sukurti energetikos sąjungą, kuri leistų sumažinti pavienių valstybių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos. Savo ruožtu jie kviečia sukurti „perspektyvią ir strateginio pobūdžio Europos bendrą užsienio ir saugumo politiką“, kurios esminis aspektas būtų žmogaus teisės.

Parlamentas ragina Europos Komisiją nedelsiant numatyti finansavimą projektams, kuriais siekiama atsverti Rusijos propagandą ir dezinformaciją, kurti rusakalbiams skirtos žiniasklaidos alternatyvas ir „išardyti propagandos tinklą ES ir Rytų partnerystės šalyse“, taip pat skirti daugiau lėšų Rusijos pilietinei visuomenei. Savo ruožtu EP „labai susirūpinęs dėl pastarojo meto Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos polinkio perrašyti ir iš naujo interpretuoti dvidešimtojo amžiaus istorinius įvykius, pvz., Molotovo‒Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą, taip pat dėl selektyvaus istorijos faktų naudojimo politinei propagandai“.

Labai sunerimę dėl Rusijos paramos radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse, europarlamentarai ragina Europos Komisiją ir ES šalis sukurti tokios paramos stebėsenos mechanizmą ir pasiūlyti taisykles, kurios leistų užtikrinti visišką ES politinių partijų finansavimo skaidrumą, ypač kai lėšos gaunamos iš ES nepriklausančių šalių politinių ir ekonominių subjektų.

„Vykdydama agresiją prieš Ukrainą ir aneksavusi Krymą, Rusijos valdžia privedė santykius su ES prie kryžkelės. Kremlius turi apsispręsti, kuriuo keliu jis eis toliau – bendradarbiavimo ar priešiškumo didinimo, – pažymėjo G.Landsbergis. – Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės, kaip ir mes visi, nori taikos, o ne karo. Pokyčiai Rusijoje gali ateiti ir ateis iš vidaus. Tuo tarpu mes turime siųsti stiprų signalą Rusijos valdžiai, kad Europa išliks įsipareigojusi demokratijos, teisinės valstybės ir taikos principams.“

EP atmetė A.Saudargo rezoliuciją dėl energetinio saugumo

Trečiadienį Europos Parlamentas nepritarė Algirdo Saudargo (Europos liaudies partija) parengtai rezoliucijai dėl Europos energetinio saugumo strategijos. Tokį sprendimą lėmė priimta pataisa, nukreipta prieš skalūnų dujų gavybą.

Trečiadienį Europos Parlamentas nepritarė Algirdo Saudargo (Europos liaudies partija) parengtai rezoliucijai dėl Europos energetinio saugumo strategijos. Tokį sprendimą lėmė priimta pataisa, nukreipta prieš skalūnų dujų gavybą.

Ši pataisa, kuriai pritarė 338 EP nariai, nepritarė 319, o susilaikė 42, teigė: „Parlamentas mano, kad hidraulinio ardymo vykdymas Sąjungoje kelia riziką ir neigiamas pasekmes klimatui, aplinkai ir visuomenės sveikatai ir dėl jo kyla grėsmė, kad nebus pasiekta ilgalaikio ES anglies dioksido kiekio mažinimo tikslo; taip pat mano, kad atsižvelgiant į ribotas netradicinių rūšių kuro galimybes prisidėti patenkinant būsimus ES energijos poreikius, taip pat į aukštas investicijų ir eksploatavimo išlaidas, hidraulinis ardymas nėra perspektyvi technologija; todėl ragina valstybes nares neleisti naujos veiklos, kuri apimtų netradicinių rūšių kuro žvalgymą ar gavybą ES, kol nebus įrodyta, kad jis saugus gamtai, piliečiams ir darbuotojams.“

Priėmus šią pataisą, už A. Saudargo parengtą rezoliuciją balsavo 277 EP nariai, 315 buvo prieš, o 111 susilaikė.

Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės

Antradienio vakarą surengtoje diskusijoje šia tema kalbėjo keletas Lietuvoje išrinktų europarlamentarų.

„Be geresnės komunikacijos, bendradarbiavimo ir kalbėjimo vienu balsu su trečiosiomis šalimis Europa negalės užtikrinti vieningos energetikos politikos ir energetinio saugumo. Privalome pasiekti, kad solidarumas [..] būtų ne vien tik žodžiai, bet konkretūs veiksmai, – kalbėjo EP pranešėjas A. Saudargas (Europos liaudies partija). – Turime skirti ypatingą dėmesį tiekėjų įvairinimui, taip pat vietos energijos gamybos didinimui ir skatinimui. Turime ir galime naudoti vietos išteklius – iškastinį kurą, atsinaujinančius energijos šaltinius bei pažangias technologijas“, – akcentavo jis, ragindamas kartu „neužmiršti, kad Europoje vis dar yra energetinių salų, kurias būtina integruoti į Europos tinklus“.

„Gilėjanti įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos siunčia rimtą signalą visai ES kuo skubiau sukurti visiškai sujungtą, integruotą ir sukrėtimams atsparią energetikos sąjungą“, – pažymėjo Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai). Pasigedęs regioninio požiūrio energetinio saugumo srityje, jis atkreipė dėmesį į būtinybę sinchronizuoti Baltijos regiono elektros tinklus su likusios ES tinklais. Z. Balčytis taip pat apgailestavo, kad „iki šiol nebuvo imtasi veiksmų politiškai remti tas valstybes nares, kurios ir toliau nori naudoti ar vystyti branduolinę energetiką“.

Savo ruožtu Bronis Ropė (Žalieji) kritiškai vertino branduolinės energijos ateitį ir pageidavo „ryžtingesnio raginimo atsisakyti ištikimybės praėjusio amžiaus artefaktams: didelę žalą galinčiai kelti branduolinei energetikai bei didelę žalą darančiai iškastiniu kuru paremtai energetikai“. Paprašytas patikslinti savo poziciją dėl branduolinės energijos jis pažymėjo: „Gamybos metu, jeigu nėra avarijų, viskas gerai. Bet kaip paskui išspręsti panaudoto kuro, branduolinių atliekų klausimus? Šiandien Europoje atsakymo nėra, yra tik sprendimas penkiasdešimčiai metų. O kas toliau?“.

Antanas Guoga (Liberalai ir demokratai) kvietė nuo strategijų pereiti prie konkrečių veiksmų.

Antanas Guoga (Liberalai ir demokratai) kvietė nuo strategijų pereiti prie konkrečių veiksmų.

„Šiandien trijų ES valstybių elektros rinkos priklauso nuo išorinio tiekėjo – Rusijos. Tai didina techninį pažeidžiamumą, taip pat, atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją, sumažina energetinio saugumo lygį“, – teigė europarlamentaras. Jis kartu pažymėjo, kad atspariai energetinei sąjungai nepakanka vien tik infrastruktūros, o būtina ir sinchronizacija. „Mums reikia solidarumo, bendradarbiavimo ir europinio požiūrio tarp ES valstybių, kuris leistų užbaigti šią nepriimtiną situaciją“, – kalbėjo A.Guoga.

EP pasmerkė V. Orbáno pareiškimus dėl mirties bausmės ir imigracijos

Bandymai atkurti mirties bausmę Vengrijoje pažeistų ES teisę, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (362 balsai už, 247 prieš, 88 susilaikė) pažymėjo Europos Parlamentas. Jo nariai smerkia šalyje paskelbtas viešąsias konsultacijas dėl imigracijos ir prašo Europos Komisiją nedelsiant įvertinti padėtį Vengrijoje. Taip pat siūloma sukurti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių stebėsenos ES šalyse mechanizmą.

Mirties bausmė yra „nesuderinama su tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, kuriomis yra grindžiama ES“, pažymi europarlamentarai. Jie priduria, kad bet koks bandymas atkurti mirties bausmę ES šalyje „pažeistų ES Sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją“. Pagal ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą tvarką toks akivaizdus pažeidimas galėtų privesti iki šalies balsavimo teisių panaikinimo ES Taryboje, pabrėžia europarlamentarai.

EP nariai taip pat smerkia Vengrijos vyriausybės paskelbtas viešąsias konsultacijas dėl migracijos. Nors „viešoji konsultacija gali būti svarbi ir vertinga priemonė, padedanti vyriausybei rengti politikos kryptis“, šios konkrečios konsultacijos turinys ir kalba „labai klaidina“, nes „šališkai teigiama esant tiesioginio ryšio tarp migracijos reiškinių ir saugumo grėsmių“, sakoma rezoliucijoje.

Europos Komisija raginama „nedelsiant pradėti išsamų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje stebėsenos procesą ir iki 2015 rugsėjo mėn. pateikti ataskaitą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai.“ Komisijos taip pat prašoma pateikti pasiūlymą dėl ES mechanizmo, skirto stebėti, kaip ES šalys laikosi savo įsipareigojimų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse.

Europos Parlamentas: artimiausiu metu ES plėstis neplanuoja

Turkija turėtų paspartinti reformas ir įsipareigoti „nedviprasmiškai“ gerbti demokratijos principus, visų pirma užtikrinti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę bei teismų nepriklausomumą, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas (432 balsai už, 94 prieš, 127 susilaikė). Kartu priduriama, jog artimiausiu metu ES plėstis neplanuoja.

Turkija turėtų paspartinti reformas ir įsipareigoti „nedviprasmiškai“ gerbti demokratijos principus, visų pirma užtikrinti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę bei teismų nepriklausomumą, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas (432 balsai už, 94 prieš, 127 susilaikė). Kartu priduriama, jog artimiausiu metu ES plėstis neplanuoja.

Europos Komisija turėtų iš naujo įvertinti, kaip vyksta stojimo derybos su Turkija ir kaip ES ir Turkijos santykiai galėtų būti sustiprinti, sako EP nariai. „Nepaisant nesėkmių kai kuriose srityse, uždarydami Turkijai duris nieko nepagerinsime“, – sakė EP pranešėja dėl Turkijos Kati Piri (Socialistai ir demokratai, Nyderlandai). Nepaisant to, europarlamentarai pritarė pataisai, kurioje sakoma, jog šios Europos Komisijos kadencijos metu ES plėtra neplanuojama.

Parlamentas palankiai vertina tai, kad neseniai išrinktas „įtraukiausias ir reprezentatyviausias parlamentas Turkijos šiuolaikinėje istorijoje, atspindintis šalies įvairovę“. EP „ragina visas politines partijas dirbti kartu ir sudaryti stabilią bei įtraukią vyriausybę, kuri suteiktų naujos energijos Turkijos demokratizacijos procesui ir reformų dialogui su ES“.

EP nariai susirūpinę dėl teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir efektyvumo trūkumo, taip pat valdžių padalijimo stokos ir korupcijos Turkijoje. Šios šalies valdžia taip pat raginama „skubos tvarka“ užtikrinti žiniasklaidos laisvę. Parlamentas smerkia Turkijos valdžios mėginimus uždrausti prieigą prie socialinės žiniasklaidos ir interneto svetainių, žurnalistų bauginimą ir spaudimą jiems. Spaudos laisvės ir nuomonių pliuralizmo varžymai nesuderinami su ES vertybėmis ir yra kliūtis atnaujinti stojimo derybas, pažymi EP.

Turkija turi naudoti visus savo išteklius kovai su teroristų grupuotėmis, įskaitant vadinamąją Islamo Valstybę, o ES turi jai padėti, įsitikinę europarlamentarai. Jie taip pat ragina daugiau nuveikti siekiant pagerinti ES ir Turkijos žmonių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, liberalizuojant vizų režimą.

EP nariai ragina abiejų Kipro bendruomenių lyderius atnaujinti susijungimo derybas globojant Jungtinėms Tautoms. Jie taip pat prašo Europos Komisiją remti Turkijos valdžios pastangas užbaigti taikos procesą su kurdų bendruomene per socialines, ekonomines ir švietimo programas pietrytinėje Turkijoje.

EP primygtinai ragina Turkiją ir Armėniją be išankstinių sąlygų ratifikuoti protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo, atverti sieną ir aktyviai gerinti ryšius.

Būdami „susirūpinę dėl glaudesnio Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimo energetikos srityje“, europarlamentarai „mano, kad ES turėtų paspartinti derybas su šia šalimi dėl energetikos“.

Europos Parlamentas: Rusija nebėra strateginė ES partnerė

Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino Gabrieliaus Landsbergio (Europos liaudies partija) parengtą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių. Pažeidusi Gruzijos teritorinį vientisumą, aneksavusi Krymą ir dalyvaudama ginkluotame konflikte su Ukraina, ji tyčia nesilaiko demokratinių principų, pagrindinių vertybių ir tarptautinės teisės, pažymi EP nariai. Rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, nepritarė 135, o susilaikė 69.

„Šiuo metu Rusija dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje nebegali būti laikoma strategine partnere“, – pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai labai susirūpinę dėl to, kad Rusija atvirai meta iššūkį tarptautinei demokratinei bendruomenei ir „įstatymais pagrįstai tvarkai, ypač siekdama jėga perbraižyti Europos šalių sienas“. ES ir Rusijos bendradarbiavimas galėtų būti atnaujintas tik tuomet, jei Rusija gerbs Ukrainos (su Krymu) suverenitetą ir teritorinį vientisumą, visapusiškai įgyvendins Minsko susitarimus ir nutrauks destabilizuojančią karinę veiklą prie ES valstybių sienų.

Parlamentas ragina ES valstybes išlaikyti vienybę smerkiant Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir tiesioginį jos dalyvavimą kare Ukrainoje. Kartu europarlamentarai pabrėžia, kad Rytų Ukrainos konflikto sprendimas gali būti tik politinio pobūdžio.

EP kviečia „susilaikyti nuo dvišalių santykių ir susitarimų [su Rusija], kurie galėtų pakenkti šiai vienybei“. „Atsižvelgiant į agresyvią Rusijos poziciją, būtina ir svarbu sustabdyti bendradarbiavimą su ja gynybos srityje“, – pabrėžia europarlamentarai. Jie ragina ES valstybes ir šalis kandidates „nepriimti jokių sprendimų, kurie galėtų pakenkti šiai bendrai pozicijai“.

Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos „juodasis sąrašas“, kuriame išvardinti į Rusiją neįleidžiami 89 ES politikai. Toks sąrašas pažeidžia tarptautinę teisę, visuotines normas ir skaidrumo principą. Europarlamentarai mano, kad tokie veiksmai duoda priešingų rezultatų ir kenkia ES ir Rusijos bendravimui. Minėti politikai turėtų būti informuoti apie draudimo patekti į Rusiją motyvus ir turi turėti teisę jį apskųsti nepriklausomam teismui, pažymima rezoliucijoje.

Europarlamentarai ragina greičiau sukurti energetikos sąjungą, kuri leistų sumažinti pavienių valstybių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos. Savo ruožtu jie kviečia sukurti „perspektyvią ir strateginio pobūdžio Europos bendrą užsienio ir saugumo politiką“, kurios esminis aspektas būtų žmogaus teisės.

Europarlamentarai ragina greičiau sukurti energetikos sąjungą, kuri leistų sumažinti pavienių valstybių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos. Savo ruožtu jie kviečia sukurti „perspektyvią ir strateginio pobūdžio Europos bendrą užsienio ir saugumo politiką“, kurios esminis aspektas būtų žmogaus teisės.

Parlamentas ragina Europos Komisiją nedelsiant numatyti finansavimą projektams, kuriais siekiama atsverti Rusijos propagandą ir dezinformaciją, kurti rusakalbiams skirtos žiniasklaidos alternatyvas ir „išardyti propagandos tinklą ES ir Rytų partnerystės šalyse“, taip pat skirti daugiau lėšų Rusijos pilietinei visuomenei. Savo ruožtu EP „labai susirūpinęs dėl pastarojo meto Rusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos polinkio perrašyti ir iš naujo interpretuoti dvidešimtojo amžiaus istorinius įvykius, pvz., Molotovo‒Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymą, taip pat dėl selektyvaus istorijos faktų naudojimo politinei propagandai“.

Labai sunerimę dėl Rusijos paramos radikalų ir ekstremistų partijoms ES valstybėse, europarlamentarai ragina Europos Komisiją ir ES šalis sukurti tokios paramos stebėsenos mechanizmą ir pasiūlyti taisykles, kurios leistų užtikrinti visišką ES politinių partijų finansavimo skaidrumą, ypač kai lėšos gaunamos iš ES nepriklausančių šalių politinių ir ekonominių subjektų.

„Vykdydama agresiją prieš Ukrainą ir aneksavusi Krymą, Rusijos valdžia privedė santykius su ES prie kryžkelės. Kremlius turi apsispręsti, kuriuo keliu jis eis toliau – bendradarbiavimo ar priešiškumo didinimo, – pažymėjo G.Landsbergis. – Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės, kaip ir mes visi, nori taikos, o ne karo. Pokyčiai Rusijoje gali ateiti ir ateis iš vidaus. Tuo tarpu mes turime siųsti stiprų signalą Rusijos valdžiai, kad Europa išliks įsipareigojusi demokratijos, teisinės valstybės ir taikos principams.“

EP atmetė A.Saudargo rezoliuciją dėl energetinio saugumo

Trečiadienį Europos Parlamentas nepritarė Algirdo Saudargo (Europos liaudies partija) parengtai rezoliucijai dėl Europos energetinio saugumo strategijos. Tokį sprendimą lėmė priimta pataisa, nukreipta prieš skalūnų dujų gavybą.

Ši pataisa, kuriai pritarė 338 EP nariai, nepritarė 319, o susilaikė 42, teigė: „Parlamentas mano, kad hidraulinio ardymo vykdymas Sąjungoje kelia riziką ir neigiamas pasekmes klimatui, aplinkai ir visuomenės sveikatai ir dėl jo kyla grėsmė, kad nebus pasiekta ilgalaikio ES anglies dioksido kiekio mažinimo tikslo; taip pat mano, kad atsižvelgiant į ribotas netradicinių rūšių kuro galimybes prisidėti patenkinant būsimus ES energijos poreikius, taip pat į aukštas investicijų ir eksploatavimo išlaidas, hidraulinis ardymas nėra perspektyvi technologija; todėl ragina valstybes nares neleisti naujos veiklos, kuri apimtų netradicinių rūšių kuro žvalgymą ar gavybą ES, kol nebus įrodyta, kad jis saugus gamtai, piliečiams ir darbuotojams.“

Priėmus šią pataisą, už A. Saudargo parengtą rezoliuciją balsavo 277 EP nariai, 315 buvo prieš, o 111 susilaikė.

Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės

Antradienio vakarą surengtoje diskusijoje šia tema kalbėjo keletas Lietuvoje išrinktų europarlamentarų.

„Be geresnės komunikacijos, bendradarbiavimo ir kalbėjimo vienu balsu su trečiosiomis šalimis Europa negalės užtikrinti vieningos energetikos politikos ir energetinio saugumo. Privalome pasiekti, kad solidarumas [..] būtų ne vien tik žodžiai, bet konkretūs veiksmai, – kalbėjo EP pranešėjas A. Saudargas (Europos liaudies partija). – Turime skirti ypatingą dėmesį tiekėjų įvairinimui, taip pat vietos energijos gamybos didinimui ir skatinimui. Turime ir galime naudoti vietos išteklius – iškastinį kurą, atsinaujinančius energijos šaltinius bei pažangias technologijas“, – akcentavo jis, ragindamas kartu „neužmiršti, kad Europoje vis dar yra energetinių salų, kurias būtina integruoti į Europos tinklus“.

„Gilėjanti įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos siunčia rimtą signalą visai ES kuo skubiau sukurti visiškai sujungtą, integruotą ir sukrėtimams atsparią energetikos sąjungą“, – pažymėjo Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai). Pasigedęs regioninio požiūrio energetinio saugumo srityje, jis atkreipė dėmesį į būtinybę sinchronizuoti Baltijos regiono elektros tinklus su likusios ES tinklais. Z. Balčytis taip pat apgailestavo, kad „iki šiol nebuvo imtasi veiksmų politiškai remti tas valstybes nares, kurios ir toliau nori naudoti ar vystyti branduolinę energetiką“.

Savo ruožtu Bronis Ropė (Žalieji) kritiškai vertino branduolinės energijos ateitį ir pageidavo „ryžtingesnio raginimo atsisakyti ištikimybės praėjusio amžiaus artefaktams: didelę žalą galinčiai kelti branduolinei energetikai bei didelę žalą darančiai iškastiniu kuru paremtai energetikai“. Paprašytas patikslinti savo poziciją dėl branduolinės energijos jis pažymėjo: „Gamybos metu, jeigu nėra avarijų, viskas gerai. Bet kaip paskui išspręsti panaudoto kuro, branduolinių atliekų klausimus? Šiandien Europoje atsakymo nėra, yra tik sprendimas penkiasdešimčiai metų. O kas toliau?“.

Antanas Guoga (Liberalai ir demokratai) kvietė nuo strategijų pereiti prie konkrečių veiksmų.

„Šiandien trijų ES valstybių elektros rinkos priklauso nuo išorinio tiekėjo – Rusijos. Tai didina techninį pažeidžiamumą, taip pat, atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją, sumažina energetinio saugumo lygį“, – teigė europarlamentaras. Jis kartu pažymėjo, kad atspariai energetinei sąjungai nepakanka vien tik infrastruktūros, o būtina ir sinchronizacija. „Mums reikia solidarumo, bendradarbiavimo ir europinio požiūrio tarp ES valstybių, kuris leistų užbaigti šią nepriimtiną situaciją“, – kalbėjo A.Guoga.

EP pasmerkė V. Orbáno pareiškimus dėl mirties bausmės ir imigracijos

Bandymai atkurti mirties bausmę Vengrijoje pažeistų ES teisę, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (362 balsai už, 247 prieš, 88 susilaikė) pažymėjo Europos Parlamentas. Jo nariai smerkia šalyje paskelbtas viešąsias konsultacijas dėl imigracijos ir prašo Europos Komisiją nedelsiant įvertinti padėtį Vengrijoje. Taip pat siūloma sukurti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių stebėsenos ES šalyse mechanizmą.

Mirties bausmė yra „nesuderinama su tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, kuriomis yra grindžiama ES“, pažymi europarlamentarai. Jie priduria, kad bet koks bandymas atkurti mirties bausmę ES šalyje „pažeistų ES Sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją“. Pagal ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą tvarką toks akivaizdus pažeidimas galėtų privesti iki šalies balsavimo teisių panaikinimo ES Taryboje, pabrėžia europarlamentarai.

EP nariai taip pat smerkia Vengrijos vyriausybės paskelbtas viešąsias konsultacijas dėl migracijos. Nors „viešoji konsultacija gali būti svarbi ir vertinga priemonė, padedanti vyriausybei rengti politikos kryptis“, šios konkrečios konsultacijos turinys ir kalba „labai klaidina“, nes „šališkai teigiama esant tiesioginio ryšio tarp migracijos reiškinių ir saugumo grėsmių“, sakoma rezoliucijoje.

Europos Komisija raginama „nedelsiant pradėti išsamų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje stebėsenos procesą ir iki 2015 rugsėjo mėn. pateikti ataskaitą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai.“ Komisijos taip pat prašoma pateikti pasiūlymą dėl ES mechanizmo, skirto stebėti, kaip ES šalys laikosi savo įsipareigojimų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse.

Europos Parlamentas: artimiausiu metu ES plėstis neplanuoja

Turkija turėtų paspartinti reformas ir įsipareigoti „nedviprasmiškai“ gerbti demokratijos principus, visų pirma užtikrinti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę bei teismų nepriklausomumą, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas (432 balsai už, 94 prieš, 127 susilaikė). Kartu priduriama, jog artimiausiu metu ES plėstis neplanuoja.

Europos Komisija turėtų iš naujo įvertinti, kaip vyksta stojimo derybos su Turkija ir kaip ES ir Turkijos santykiai galėtų būti sustiprinti, sako EP nariai. „Nepaisant nesėkmių kai kuriose srityse, uždarydami Turkijai duris nieko nepagerinsime“, – sakė EP pranešėja dėl Turkijos Kati Piri (Socialistai ir demokratai, Nyderlandai). Nepaisant to, europarlamentarai pritarė pataisai, kurioje sakoma, jog šios Europos Komisijos kadencijos metu ES plėtra neplanuojama.

Parlamentas palankiai vertina tai, kad neseniai išrinktas „įtraukiausias ir reprezentatyviausias parlamentas Turkijos šiuolaikinėje istorijoje, atspindintis šalies įvairovę“. EP „ragina visas politines partijas dirbti kartu ir sudaryti stabilią bei įtraukią vyriausybę, kuri suteiktų naujos energijos Turkijos demokratizacijos procesui ir reformų dialogui su ES“.

EP nariai susirūpinę dėl teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir efektyvumo trūkumo, taip pat valdžių padalijimo stokos ir korupcijos Turkijoje. Šios šalies valdžia taip pat raginama „skubos tvarka“ užtikrinti žiniasklaidos laisvę. Parlamentas smerkia Turkijos valdžios mėginimus uždrausti prieigą prie socialinės žiniasklaidos ir interneto svetainių, žurnalistų bauginimą ir spaudimą jiems. Spaudos laisvės ir nuomonių pliuralizmo varžymai nesuderinami su ES vertybėmis ir yra kliūtis atnaujinti stojimo derybas, pažymi EP.

Turkija turi naudoti visus savo išteklius kovai su teroristų grupuotėmis, įskaitant vadinamąją Islamo Valstybę, o ES turi jai padėti, įsitikinę europarlamentarai. Jie taip pat ragina daugiau nuveikti siekiant pagerinti ES ir Turkijos žmonių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, liberalizuojant vizų režimą.

EP nariai ragina abiejų Kipro bendruomenių lyderius atnaujinti susijungimo derybas globojant Jungtinėms Tautoms. Jie taip pat prašo Europos Komisiją remti Turkijos valdžios pastangas užbaigti taikos procesą su kurdų bendruomene per socialines, ekonomines ir švietimo programas pietrytinėje Turkijoje.

EP primygtinai ragina Turkiją ir Armėniją be išankstinių sąlygų ratifikuoti protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo, atverti sieną ir aktyviai gerinti ryšius.

Būdami „susirūpinę dėl glaudesnio Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimo energetikos srityje“, europarlamentarai „mano, kad ES turėtų paspartinti derybas su šia šalimi dėl energetikos“.

Šaltinis - litas.lt