GINTARĖ KUBILIŪTĖ

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos dėl pastarosios išstojimo iš ES prasidėjo birželio 19-ąją. Tądien, po Europos Komisijos vyriausiojo derybininko Michelio Barnierio ir Davido Daviso susitikimo, Europos Komisijos spaudos konferencijoje buvo pranešti pagrindiniai derybų objektai: piliečių teisės (šiam klausimui didžiulį prioritetą teikia ministrė pirmininkė Theresa May); Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES vidaus rinkos, galimos laisvosios prekybos sutartys ir paties pasitraukimo kaina; Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos statusas.

Po susitikimo Europos Komisijoje buvo sutarta dėl derybų proceso, sudarytos vyresniųjų ekspertų darbo grupės. Pačios derybos bus vykdomos vieną savaitę per mėnesį, ir susitarimą planuojama pasiekti per dvejus metus.

Didelę įtaką Didžiosios Britanijos derybinėms pozicijoms gali turėti netikėta Theresos May vadovaujamos Konservatorių partijos nesėkmė išankstintuose rinkimuose. Rinkimai sumažino jos galią – partija neteko daugumos ir buvo priversta sudaryti mažumos vyriausybę, kurią remia Demokratinė junionistų partija.

Pagrindinis sunkumas, iškylantis derybų procese dėl laisvos rinkos prekybos sutarčių ir vidaus rinkos palikimo, yra baimė pakenkti Britanijos verslui. Dėl pasitraukimo iš ES kainos yra nuspręsta, kad Britanija turės padengti tokias išlaidas kaip ES pareigūnų pensijų išmokas, Londone įsikūrusių ES agentūrų perkėlimą ir neįvykdytus ES biudžeto įsipareigojimus.

Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos problemoje pagrindinis klausimas yra, ar Š. Airija išliks bendrojoje ES rinkoje ir kokią įtaką tai turės Airijos Respublikai, priklausančiai nuo prekybos su britais, tačiau Michelis Barnieris patikino, kad klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į Airijos poreikius.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

BBC politikos apžvalgininkai Alexas Huntas ir Briantas Wheeleris mini, kad Theresa May yra ne kartą išsakiusi griežtą nuomonę dėl to, jog palikti ES be susitarimo bus geresnis variantas, nei sutikti su sąlygomis, kenkiančiomis Didžiajai Britanijai. Theresa May siekė konsoliduoti savo galią rinkimuose, iškovodama daugumą, ir taip įgyti dar daugiau įtakos parlamente. Tai būtų lėmę vieningesnį parlamentą ir būtų padėję jai išlaikyti stiprią poziciją derybose, tačiau to pasiekti nepavyko.

Konservatorių partijos daugumos praradimas rodo visuomenės nepalaikymą ir nepasitikėjimą Th. May ir jos partija, tačiau kartu ir mažina jos galias – leiboristai akivaizdžiai priešinasi konservatorių derybų planams. BBC politikos apžvalgininkai A. Huntas ir B. Wheeleris išskiria du svarbiausius nesutarimus dėl derybų: vidaus rinką ir ES įstatymų galiojimą.

Konservatorių partija su Th. May priešakyje nori palikti ES vidaus rinką, o leiboristai pasisako už likimą ES vidaus rinkoje, tai reiškia, kad Britanija išlieka Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijoje ir imigracija iš ES šalių lieka neribojama.

Didžiuliai nesutarimai vidaus politikoje vyksta ir dėl ES įstatymų, vis dar galiojančių Didžiojoje Britanijoje. Konservatoriai teigia, jog didžiąją dalį jų reikės pašalinti, tačiau leiboristai siekia išsaugoti ES įstatymus net ir po „Brexit“, ypač susijusius su darbuotojų ir vartotojų teisėmis bei aplinkosauga. Toks leiboristų požiūris susilaukia didelio visuomenės palaikymo, ypač tarp imigrantų, kurie baiminasi prarasti jiems ES teikiamas teises. Abi didžiosios partijos laikosi identiškų pozicijų dėl ES piliečių ateities Britanijoje po „Brexit“:

• Tie, kuriems yra suteiktas nuolatinio gyventojo statusas, galės toliau, kaip ir dabar, gyventi, dirbti ir gauti išmokas Britanijoje.
• ES piliečių šeimos nariai, gyvenantys užsienyje, galės kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso.
• ES piliečiai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, po pasitraukimo iš ES, galės ne ilgiau nei 5 metus ir toliau gyventi bei dirbti Britanijoje.
• Gyvenantieji ilgiau nei 5 metus galės kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso suteikimo.

Šiais klausimais derybos su ES neturėtų būti sudėtingos. Tačiau Europos Komisijos spaudos konferencijos metu buvo išsakyti pagrindiniai nesutarimai tarp Didžiosios Britanijos ir ES:

• Britanija siekia nesuteikti laisvo judėjimo ES piliečiams, visiškos Britanijos įstatymų autonomijos ir laisvės sudarant savo prekybos sutartis, nepriklausomybės nuo Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos.
• ES laikosi visai kitos nuomonės: laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas yra nedalomas; negalima palikti vidaus rinkos ir po to atsirinkti sektorius, į kurių rinką norima įsitraukti.

Didžiosios Britanijos vyriausybė (pritariant ir opozicijai) su ES sutaria dėl pagrindinių ES piliečių teisių problemų sprendimo, tačiau esminis klausimas derybose dėl Britanijos pasitraukimo išlieka ES vidaus rinkos klausimas. 

Šaltinis - bernardinai.lt