Nepaisant tvirtinimų, kad katės nemėgsta maudytis, jos – puikios plaukikės. Gal jums ir neteko matyti, tačiau įkritusios į vandenį, katės ne skęsta, o sumaniai (šuniuku) plaukia kranto link.

Ne paslaptis, kad katinai labai mėgsta būti švarūs – taigi, nors jie ir nejaučia simpatijų vandeniui, tačiau nebūna purvini. Be to, katinai labai mėgsta tekantį vandenį – ir jei paleisite iš krano vandenį, galėsite stebėti, kaip katinas bando jį ranka sugauti arba lyžteli jo, kad atsigaivintų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

10 įdomių faktų apie gyvūnus Karvė pademonstravo nepaprastą ryžtą Višta elgiasi kaip katė ŠVEDIJA NEŽUDYS ŽYMIOJO BALTOJO BRIEDŽIO Jei nori būti madingas – įsigyk špicą

Aptarsime keletą katinų savybių, kurios, greičiausiai, ir lemia katinų nemeilę vandeniui.

Katės nėra kontaktą mėgstantys gyvūnai. Katės nemėgsta maudytis ne dėl to, kad bijo vandens, o todėl, kad šiuo atveju jos yra ne kontaktuojantys, o stebintys gyvūnai. Katinai gali valandų valandas stebėti, kaip kažkas kitas mėgaujasi vandens procedūromis, stebėti iš krano tekantį vandenį, tačiau netampa aktyviais šio proceso dalyviais.

Tik tam tikros žmonių išvestos kačių veislės mėgsta plaukioti, bet dažniausiai tik dėl to, kad gautų maisto – pavyzdžiui, kaip tai daro viverinė katė. Beje, reikia pastebėti, kad ir siamo katės nieko prieš paplaukioti – bet, atkreipkite dėmesį, paplaukioti, o ne maudytis. Taigi tokiu atveju reikėtų įrengti baseiną, pasirūpinti, kad jame būtų pakankamai gilu, jog būtų galima plaukti.

Katės nemėgsta aromatinių priedų vonioje. Taigi, šiuo atveju derėtų klausti, ne kodėl gyvūnas nemėgsta maudytis, o kodėl jo šeimininkas verčia atlikti šį simbolinį ritualą? Juk katės puikiai moka praustis pačios, išsilaižydamos kailiuką, ir be jokių maudymosi priedų, gelių ar šampūnų.

Tik žmogui kvapnūs priedai teikia malonumą, o katėms – atvirkščiai. Kai kurios kačių rūšys yra nepaprastai kantrios, todėl „sukandusios dantis“ iškenčia maudymo procedūrą, susitaikydamos su tuo, jog tai kartkartėmis nutinka. Kitos, ne tokios kantrios, katės negali ištverti tokios procedūros, todėl stengiasi ištrūkti iš vonios, miaukia, dreskia ir pan.

Katės bijo ne vandens, o nemalonių pojūčių. Kai katės sušlampa, tai jų sensoriniai receptoriai gauna tam tikrą smūgį, kurį gyvūnas suvokia kaip signalą sprukti. Ir apskritai kačių prigimtis tokia, kad vandens procedūros sukelia odos atvėsimą, savotišką peršalimą, nes šlapias kailis kailiniams gyvūnams nėra malonus reiškinys. Todėl šunys gali džiūti net vaikščiodami ir pakankamai greit, o katės – paprastai ilgai tupėdamos ir drebėdamos.

Katės kailis – tai šilumos izoliatorius, todėl karščių metu joms nėra karšta, o šąlant – nešalta.

Vanduo pažeidžia šią natūralią, prigimtinę pusiausvyrą, todėl sutrinka mechanizmas, saugantis katės kūną nuo perkaitimo ir peršalimo.

Todėl, jei katės savo noru neina maudytis, nereikėtų versti tai daryti – bent jau nedažnai.

Kai kurie kačių mylėtojai rekomenduoja kates pradėti pratinti maudytis nuo ankstyvo amžiaus, tada ateityje tai netaps problema. Bent jau – ne tokia didele.

Šaltinis - bernardinai.lt

Pagal užsienio spaudą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė