Briuselyje vyksta Europos Vadovų Tarybos (EVT), kurios pagrindą sudaro visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių prezidentai arba premjerai, susitikimas. Kol kas lyderiams nepavyko rasti sprendimo dėl Graikijos krizės, tačiau pasistūmėta migrantų, atvykstančių Viduržemio jūra, klausimu.

EVT posėdyje sutarta per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis perkelti tūkstančius pabėgėlių. Konkrečioms šalims narėms skiriamas pabėgėlių skaičius bus nustatytas remiantis savanoriškais įsipareigojimais ir solidarumo raktu, kurį iki liepos pabaigos nustatys ES Vidaus Reikalų Taryba.

Iki penktadienio paryčių posėdžiavę ES valstybių vadovai nusprendė, kad ES migracijos politika visų pirma turi pasiųsti aiškią žinią: nelegali migracija ir prekyba žmonėmis nebus toleruojama. Taigi sutarta naikinti prekeivių žmonėmis tinklus, vis aktyviau bendradarbiauti su tranzito ir pabėgėlių kilmės šalimis, daugiau dėmesio skirti išorinių ES sienų apsaugai ir pabėgėlių grąžinimo politikai.

60 tūkstančių

Lietuvos Vyriausybė jau yra patvirtinusi, kad per dvejus metus galėtų savanoriškai priimti iki 250 prieglobsčio prašytojų. Kiekviena šalis už perkeliamus asmenis gautų finansavimą iš ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Už vieno pabėgėlio apgyvendinimą priimančiai valstybei būtų mokama 6 tūkst. eurų vienkartinė išmoka.

Italijos premjeras Matteo Renzi kritikavo kitus ES šalių lyderius, nenorinčius, kad būtų įvestos privalomos migrantų apgyvendinimo kvotos. Diskusijos per viršūnių susitikimo vakarienę, vykusią vėlai vakare, buvo labai įtemptos ir jausmingos. M. Renzi apkaltino kolegas, kad jiems rūpi tik savi interesai. „Jeigu tokia yra jūsų Europos idėja, galite pasilaikyti ją sau, – pareiškė Italijos premjeras kitų 27 šalių vadovams. – Arba solidarizuokitės su mumis, arba nešvaistykite tuščiai laiko.“

Pasak Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio, svarbiausia, kad ES lyderiai patvirtino Komisijos pasiūlytą prieglobsčio ieškančių žmonių, kurie turės būti išskirstyti į kitas ES valstybes, skaičių. „Man nerūpi, ar tai bus atliekama savanoriškai, ar ne. Svarbiausia, kad susitarėme dėl 60 tūkst. migrantų", - aiškino J. - C. Junckeris. EK vadovas aktyviai palaiko siūlymą 40 tūkst. prieglobsčio prašančių Sirijos ir Eritrėjos piliečių, jau atvykusių į Europą, apgyvendinti ES šalyse pagal privalomą schemą. Dar 20 tūkst. sirų, esančių stovyklose už Europos ribų, taip pat turėtų būti įkurdinti 28 valstybių bloke.

Bendrijos šalims iki liepos vidurio teks susitarti, kiek prieglobsčio ieškotojų jos sutinka priimti savanoriškai. Nuo šios pareigos ES lyderiai nusprendė atleisti Vengriją, į kurią taip pat plūsta tūkstančiai migrantų, ir Bulgariją – vieną skurdžiausių ES narių.

Graikijos likimą spręs šiandien

Kitas Europai ne mažiau svarbus, o gal net opesnis klausimas - Graikijos krizė. Per EVT susitikimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as perspėjo Atėnus, kad norėdami išvengti bankroto jie privalo pasiekti susitarimą su savo skolintojais per lemiamas derybas šeštadienį. Graikija iki birželio 30 dienos turi grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų, tad jai verkiant reikia lėšų. Jeigu nepavyktų to padaryti, Graikijos narystei euro zonoje ir net ES iškiltų rimta grėsmė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Graikijos kairioji vyriausybė, vadovaujama Alexio Tsipro, nuo pat sausio, kai tik atėjo į valdžią, įnirtingai derėjosi su savo skolintojais – ES ir TVF – dėl galimybės gauti išmoką mainais į pasižadėjimą vykdyti reformas. Ketvirtadienį vykusiame 19 euro zonos šalių finansų ministrų susitikime turėjo būti parengta ir ES lyderiams patvirtinti pateikta sutartis, tačiau derybos nutrūko, nes Graikija ir skolintojai siūlė skirtingus planus, taip pat nesutarė dėl pensijų, pridėtinės vertės mokesčio ir išlaidų apkarpymų.

Graikija siekia, kad jai būtų išmokėti paskutiniai 7,2 mlrd. eurų pagal anksčiau numatytą finansinės pagalbos programą. Tokiu atveju Atėnai galėtų grąžinti TVF skolą iki šio mėnesio pabaigos, bet skolintojai atsisako pervesti tas lėšas, kol Graikija nėra įsipareigojusi vykdyti naujų reformų.

Sekmadienį Graikija pristatė naujus planus, kaip vyriausybė numato papildomai surinkti 8 mlrd. eurų, – daugiausia iš naujų mokesčių turtingiausiems gyventojams ir verslui, padidinto PVM. Tačiau trečiadienį kreditoriai pateikė atsakomuosius pasiūlymus - pareikalavo toliau mažinti pensijas, nustatyti didesnį PVM tarifą restoranams, o gynybos išlaidas nurėžti 400 mln. eurų (Atėnai siūlėsi tik 200 mln. eurų).

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė MILDA BARONAITĖ