Po poros savaičių, kai JAV ir Kuba viena kitos sostinėse vėl atvers ambasadas, pasaulyje liks tik trys valstybės, nepalaikančios diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis. Viena jų - Himalajų karalystė Butanas, kuriame griežtai saugoma gamta ir gyvena laimingiausi azijiečiai.

Trečiadienį Jungtinės Valstijos ir Kuba paskelbė, kad atkurs diplomatinius santykius, nutrūkusius 1961 metais. Šis susitarimas nereiškia, jog Vašingtono ir Havanos ryšiai savaime taps tokie patys, kokie buvo iki Fidelio Castro revoliucijos. JAV Kongresas vis dar taiko šaliai ekonominį embargą ir mažai tikėtina, kad greitai jį panaikins. Tačiau liepos 20 dieną planuojamas ambasadų atidarymas – tikrai svarbus žingsnis abiem ilgai priešiškai gyvenusioms valstybėms.

Po šio įvykio liks tik trys šalys, su kuriomis Jungtinės Valstijos nepalaiko oficialių santykių. Dvi jų nestebina - tai Iranas ir Šiaurės Korėja. Vašingtonas nutraukė oficialius ryšius su Teheranu 1980-aisiais, praėjus keliems mėnesiams, kai Irano studentai užgrobė JAV ambasadą ir paėmė įkaitais 52 amerikiečius. O Jungtinių Valstijų (ir viso Vakarų pasaulio) santykiai su Šiaurės Korėja buvo įtempti visą šios šalies gyvavimo laikotarpį ir tik dar labiau pablogėjo, kai valdžią 2011 metais perėmė Kim Jong Unas.

Tačiau su trečiąja valstybe iš šio sąrašo JAV niekada nebuvo įsitraukusios į kokius nors ginčus ir apskritai beveik neturėjo su ja jokių reikalų. Tai - Butano Karalystė, esanti Pietų Azijoje.

Nesivelia į užsienio reikalus

Butanas yra žemyninė maždaug Šveicarijos dydžio šalis, įsikūrusi Himalajų kalnuose, tarp Indijos ir Kinijos. Nuo 1971 metų, kai tapo Jungtinių Tautų (JT) nare, ji (irgi panašiai kaip Šveicarija) vengia veltis į bet kokius užsienio reikalus. Butanas nepalaiko diplomatinių santykių nė su viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių. Jo sostinėje Timpu savo ambasadas turi tik dvi valstybės - Bangladešas ir kaimynė Indija. Ši karalystė taip mažai rūpinasi santykiais su kitomis šalimis, kad iki 2007-ųjų net nevykdė savo užsienio politikos – leido tuo rūpintis Indijai.

Tačiau Butanui, kad ir kaip jis stengtųsi atsiriboti nuo likusio pasaulio, nepavyksta išvengti teritorinių ginčų. Kinija teigia, jog maždaug 10 proc. šalies teritorijos priklauso jai. Kinų vyriausybė taip pat labai norėtų, kad sostinė Timpu atsidurtų jos įtakos zonoje. Bet Butanas nepasiduoda Kinijos traukai. Neseniai karalystė atsisakė prisijungti prie Azijos infrastruktūros investicijų banko – naujo Pekino vadovaujamo Pasaulio banko varžovo. Šalies atsparumas Kinijai paskatino kai kuriuos amerikiečių analitikus svarstyti, gal dabar kaip tik metas JAV oficialiai įtvirtinti santykius su Butanu.

Tačiau valstybės lyderiai paprasčiausiai nemato jokios svarios priežasties suartėti su Jungtinėmis Valstijomis. 2011 metais Jigmis Yoseras Thinley, tuometis ministras pirmininkas, Butano naujienų agentūrai sakė, kad „buvo laikas, kai diplomatiniai santykiai išreiškė tautos poziciją ir paramą kuriai nors vienai iš konfliktuojančių šalių. Tas metas jau praėjo“.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Kol kas Jungtinės Valstijos taip pat atrodo patenkintos esamu status quo. Sausį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Butano premjeras Tsheringas Tobgay dalyvavo regioniniame viršūnių susitikime Ahmadabade, Indijoje. Tai buvo pirmas istorijoje Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovo ir Butano lyderio susitikimas. Vėliau JAV atstovai nurodė, kad politikai šiltai ir produktyviai pasišnekėjo, bet apie diplomatinių santykių užmezgimą nekalbėjo.

Laimingiausi Azijoje

Patys butaniečiai savo karalystę vadina labai poetiškai - Druk Yul. Išvertus tai reiškia Griaustinio drakono žemė. Pastaruoju metu šalies miestai dėl tiesioginių tarptautinių skrydžių, interneto, kabelinės televizijos ir mobiliojo ryšio tapo labai modernūs. Tačiau šiuolaikiškumą čia bandoma derinti su senovės tradicijomis. Butano vyriausybė imasi veiksmingų priemonių, kad išsaugotų kultūros paveldą, tautos tapatybę, ir vengia niokoti gamtą.

Karalystės valdžia vykdo vadinamąją bendrosios nacionalinės laimės politiką, t. y. stengiasi išlaikyti ir puoselėti gyventojų laimę. Šalyje mažai reklamos, ribojama televizija (nerodoma imtynių, Vakarų muzikos kanalų), uždraustas tabakas ir plastikiniai maišeliai, įstatymai saugo gamtą. Tokios priemonės veiksmingos iš esmės dėl to, kad valstybė yra geografiškai izoliuota ir joje daug galių turi karalius.

2006-aisiais amerikiečių žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto (Didžioji Britanija) atlikto tyrimo duomenimis, įvertino Butaną kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.

Ilgą laiką buvo nežinoma, kiek karalystė turi gyventojų. 2005 metais atliktas jų surašymas atskleidė, kad tuomet čia gyveno kiek mažiau nei 700 tūkst. žmonių. Dėl kalnuoto reljefo krašto etninė ir lingvistinė įvairovė labai didelė. Etnologai priskaičiuoja 24 atskiras kalbas, kurios dažnai vartojamos tik kokiame nors viename slėnyje.

Pirmi demokratiniai rinkimai Butane vyko tik 2008-aisiais. Anksčiau ne vieną šimtmetį šalį valdė karalius. Monarcho institucija nepanaikinta ir gerbiama iki šiol, tačiau jo galios sumažintos. Karalių gali atstatydinti demokratiškai išrinktas parlamentas.

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė MILDA BARONAITĖ