Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl euro krizės dešinieji ir kairieji populistai tampa rimtais politikos žaidėjais, nors vietos rinkimai jų viltis šiek tiek prigesino - laimi tradicinės politinės jėgos.

Buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vadovaujamoms dešiniojo sparno partijoms pavyko aplenkti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą (FN) ir užimti pirmą vietą sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose. Konservatyvus aljansas, kuriam priklauso ir N. Sarkozy centro dešinioji Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), iškovojo pergalę per pirmą vietos rinkimų ratą, surinkęs apie 30 proc. balsų.

Šie rezultatai po virtinės įspūdingų pergalių kiek apkartino nuotaiką Marine Le Pen vadovaujamam ultradešiniųjų Nacionaliniam frontui, prieš Europos Sąjungą ir imigraciją nusistačiusiai populistinei partijai, kuri per visą rinkimų kampaniją dominavo žiniasklaidoje. Prieš balsavimą Nacionalinis frontas pirmavo viešosios nuomonės apklausose. Jis sugebėjo palenkti į savo pusę nemažai rinkėjų, nepatenkintų stringančia šalies ekonomika. Pradiniai rezultatai rodo, kad FN pirmauja 43 iš 101 departamento, kontroliuojančio tokius klausimus kaip mokyklos ir socialinio aprūpinimo biudžetai. Geriausiai ši politinė jėga pasirodė šalies pietryčiuose, ypač jos valdomuose miestuose ir jų apylinkėse.

Visai sutriuškinti liko socialistai, vadovaujami prezidento Francois Hollande'o. Šio populiarumas nuo 2012 metų, kai jis stojo prie šalies vairo, nuolat mažėjo, nes Prancūzijos ekonomika neatsigauna, nedarbas sparčiai didėja. Socialistai gavo apie 21 proc. balsų, tačiau dar iki 7,7 proc. jų užsitikrino kitos kairiojo sparno partijos.

Rengiasi prezidento rinkimams

N. Sarkozy jau pareiškė, kad nesitars su FN lyderiais nei regioniniu, nei nacionaliniu lygiu ir nederins pozicijų tais atvejais, kai vienas šių partijų kandidatų antrame rate turės rungtis su socialistu. Daug kur per antrą ratą varžysis jo konservatoriai ir Nacionalinis frontas.

Socialistams tai jau treti iš eilės prasti rezultatai - jie pralaimėjo municipalitetų ir Europos Parlamento rinkimus. Tuo metu M. Le Pen kraštutiniams dešiniesiems per abejus šiuos rinkimus sekėsi gerai. Tai rodo, kad M. Le Pen neblogai geba kurti vietos organizacijų sistemą, o rasistinių elementų šalinimas iš partijos nuostatų taip pat atsiperka. Vis dėlto apklausos prieš rinkimus rodė, kad Nacionalinis frontas galėjo pasirodyti ir geriau. Tai šiek tiek temdo M. Le Pen viltis 2017 metais kandidatuoti į Prancūzijos prezidentus. Nors iki rinkimų liko dar dveji metai, manoma, kad M. Le Pen galėtų iškopti į antrą ratą, nors mažai kas tiki, kad ji galėtų tapti Prancūzijos prezidente. Ir vis dėlto tai būtų stulbinamas rezultatas partijai, kuri iki šiol kontroliavo tik 11 miestų Prancūzijoje.

Socialistų premjeras Manuelis Vallsas džiugiai sutiko naujienas, kad FN surinko mažiau balsų, nei spėta, ir pabrėžė, jog tai rodo, kad FN nėra stipriausia jėga Prancūzijos politikoje.

Pirmą kartą rinkėjai turėjo balsuoti ne už kokį nors vieną kandidatą, bet už jų porą - vyrą ir moterį. Taip siekiama įtvirtinti lyčių lygybę vietos politikos lygmeniu.

Susilpnino dvipartinę sistemą

Neką geriau pasisekė ir taupymui nepritariančiai Ispanijos kraštutinių kairiųjų partijai „Podemos“, kuri liko trečia per regioninius rinkimus Andalūzijoje. Šie rinkimai laikyti svarbiu išbandymu politikos naujokei prieš visuotinius rinkimus, kurių baigtis Ispanijoje labiausiai neprognozuojama per kelis pastaruosius dešimtmečius.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Per rinkimus labiausiai nedarbo paveiktame pietiniame Ispanijos regione „Podemos“ surinko 14,8 proc. balsų - nepakankamai, kad mestų iššūkį dviem tradiciškai dominuojančioms šalies politinėms jėgoms. Pagrindinė opozicinė Socialistų partija, kuri Andalūziją valdo nuo 1982-ųjų, užėmė pirmąją vietą, surinkusi 35,4 proc. balsų. Ispanijos valdančioji konservatyvi Liaudies partija liko antra, gavusi 26,7 proc. balsų - 13,3 proc. mažiau nei per ankstesnius rinkimus 2012-aisiais.

Abi šios partijos nuo devintojo dešimtmečio pasikeisdamos valdo Ispaniją, tačiau artėjant nacionaliniams rinkimams, turintiems įvykti maždaug lapkritį, joms vis didesnį susirūpinimą kelia savo pozicijas stiprinantys protestų judėjimai - kairiųjų „Podemos“ ir centro dešiniųjų "Piliečiai" („Ciudadanos“).

"Podemos" lyderis Pablo Iglesias džiaugėsi, kad susilpnino šalies „dvipartinę sistemą“. Partijos atstovai pabrėžia, jog Andalūzija, vienas skurdžiausių Ispanijos regionų, skiriasi nuo kitų šalies sričių tuo, kad čia gyvena "labiau kaimiškas ir vyresnis elektoratas, linkęs išsaugoti tradicinę pusiausvyrą".

"Podemos" ir "Piliečių" iškilimas reiškia, kad per visuotinius rinkimus rungsis ne dvi pagrindinės, o keturios partijos. Daugiau kaip tris dešimtmečius Ispanijoje valdžia pakaitomis priklausė socialistams ir centro dešiniųjų Liaudies partijai. Tačiau taupymo politika ir korupcijos skandalai pakeitė rinkėjų požiūrį. Prie to daug prisidėjo protesto judėjimas, 2011 metais įkūręs stovyklą Madrido centre. Liaudies partiją sukompromitavo neteisėto jos finansavimo skandalas, o Andalūzijos regioninė socialistų vyriausybė buvo įsivėlusi į šimtų milijonų eurų, skirtų padėti bedarbiams, neteisėtą panaudojimą. Abiem šioms partijoms "Podemos" sėkmingai prilipino "kastų" apibūdinimą.

Pažadai, pažadai...

"Podemos" sukūrė kairiųjų pažiūrų politinių mokslų universitetų dėstytojai, vadovaujami gabaus oratoriaus P. Iglesio. Vos po keturių mėnesių partija gavo 8 proc. balsų per Europos Parlamento rinkimus. Labai panašiai kaip Graikijos "Syriza", "Podemos" kaltina dėl krizės Ispanijoje šalies finansų ir politinį elitą bei žada iš naujo derėtis su kreditoriais dėl šalies skolos. Rinkėjams patrauklūs "Podemos" pažadai neleisti išmesti iš namų įsiskolinusių šeimininkų ir padidinti pašalpas nedarbo paveiktoms šeimoms. Nedarbas Ispanijoje šiuo metu siekia 24 procentus. Svarbiausiais klausimais "Podemos" žada rengti referendumus.

"Piliečiai" egzistuoja Katalonijos parlamente nuo 2006 metų, vadovaujami Alberto Riveros, teisininko, kuris išgarsėjo pasipriešinimu katalonų nacionalizmui. "Piliečiai" siekia apriboti Ispanijos regionų autonomines galias.

Abi šios partijos patrauklios daugeliui ispanų, nes jie pyksta dėl sunaikintų socialinės gerovės pamatų ir nori kitokios vyriausybės. Dvi tradicinės partijos iš visų jėgų mėgina pakeisti rinkėjų nuotaikas. Ministras pirmininkas Mariano Rajoy, naudodamasis šiek tiek pagerėjusia finansų padėtimi, mėgina gerinti mokestinę aplinką ir remti sunkiausioje padėtyje atsidūrusias šeimas. Savo ruožtu socialistai žada Konstitucijos reformą, kuri grąžintų socialines garantijas bei apmokestintų turtuolius. Tačiau analitikai sako, kad abi šios didžiosios partijos praranda rinkėjus, nes šie nemato tarp jų didelio skirtumo ir laiko vienodai korumpuotomis.

Panašiai ir Prancūzijoje - pagrindinių partijų negebėjimas spręsti nedarbo, imigracijos ir kitų problemų išpureno dirvą populizmui, bet taip pat ir apatijai. Kai kurie rinkėjai numojo ranka ir nėjo balsuoti, nes mano, jog visos partijos vienodos, visos žada kurti darbo vietas, bet tai tik pažadai, pažadai...

Šaltinis - lzinios.lt

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ