Niekam ne paslaptis, kad Rusija nevengia naudotis valstybinėmis įmonėmis, kad pademonstruotų savo galią. Prezidento Vladimiro Putino gamtinių dujų karas su Baltarusija ir Ukraina sulaukdavo daug dėmesio, o kartais net palikdavo šalti didelę dalį Europos. Tačiau Maskvos veiksmai kitose su energija susijusiose srityse ne tokie pastebimi.

Tai gali greitai pasikeisti. Neseniai pasirodė pranešimų, kad Rusija visame pasaulyje ėmė supirkinėti urano išteklius. Maskvos valstybinė atominės energijos bendrovė "Rosatom" sėkmingai veržiasi į tarptautinę rinką. Būtent „Rosatom“ priklauso daugiausia - 29 branduoliniai statomi ar jau pastatyti reaktoriai daugiau nei dešimtyje šalių visame pasaulyje.

Didelė dalis „Rosatom“ sėkmės gali būti priskirta stipriai paramai, kurią įmonei teikia Rusijos vyriausybė. Maskva maždaug prieš 10 ar 15 metų suprato, kad "Rosatom" - tai dar viena priemonė sustiprinti savo politinę įtaką pasaulyje. Skirtingai nuo naftos ar dujų projektų, Rusijos branduolinių objektų statybos nebūtinai turi vykti šalyse kaimynėse ar net tame pačiame regione – o tai tik dar labiau išplečia Kremliaus galimybes.

Statybos visame pasaulyje

Rusija ir jos valstybinė atominės energijos įmonė per pastaruosius metus pasirašė sutartis su šalimis iš tikrai labai skirtingų regionų. Naujausias sandoris sudarytas su Jordanija – susisiekimo su jūra neturinčia Vidurio Rytų valstybe, kurios vyriausybė neseniai sutiko, kad "Rosatom" iki 2022-ųjų pastatytų du branduolinius reaktorius šalyje.

Mažiau nei prieš mėnesį iki susitarimo su Jordanija V. Putinas sudarė sandorį su Vengrija. Jame numatoma, kad "Rosatom“ pastatys du reaktorius jau veikiančioje sovietinių laikų elektrinėje Pakšo mieste, šalies centro pietuose. Po sandorio pasirašymo jį griežtai peržiūrėjo Europos Sąjungos ekspertai, tačiau neradę prie ko prikibti, leido vykdyti statybas.

Vos prieš kelias dienas iki susitarimo su Vengrija, V. Putinas vizito į Egiptą metu sudarė preliminarią sutartį su šalies prezidentu Abdel Fattah al-Sisi. Joje numatyta, kad Kremliaus valdoma įmonė statys pirmąją Egipto atominę elektrinę šiauriniame Aleksandrijos mieste.

Lapkričio mėnesį Rusija pasirašė sutartį su Iranu dėl dar dviejų reaktorių Bušehre, kur jau veikia vienas jos pastatytas reaktorius. "Rosatom" turi galimybę susitarti dėl dar keturių reaktorių statybos kol kas dar nežinomoje vietoje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Indijos ryšiai su "Rosatom" yra seni ir stiprūs. Naujasis Delis pastaruosius metus ypač stengiasi padidinti savo elektros energijos gamybos pajėgumą. Rusų pastatytas reaktorius pradėjo veikti vienoje Indijos atominėje elektrinėje 2013 metais, nors šis projektas buvo sumanytas dar sovietinio režimo. Kitas reaktorius turėtų pradėti veikti šiais metais. Kai V. Putinas aplankė Indiją 2014-ųjų gruodžio mėnesį, abiejų šalių vyriausybės patvirtino, kad tęs bendradarbiavimą branduolinės energijos sektoriuje. Ateinančiais metais Rusijos įmonė Indijoje planuoja pastatyti dar mažiausiai 10 reaktorių.

Šiaurės Suomijoje "Rosatom" pradėjo darbus naujoje elektrinėje, kuri, kaip planuojama, pradės veikti 2024 metais. Turkijos pirmoji atominė elektrinė, taip pat pastatyta "Rosatom", turėtų būti įjungta dar šį pavasarį.

"Rosatom" žvalgosi ir į Lotynų Ameriką. V. Putinas kelionės po Pietų Ameriką 2014 metų liepą metu užsuko į Argentinos prezidentės Cristinos Kirchner rezidenciją ir pasirašė branduolinės energetikos bendradarbiavimo sutartį. Praėjusį mėnesį ji sutiko, kad "Rosatom“ pastatytų reaktorių jėgainėje netoli Buenos Airių. O vasarį „Rosatom“ sudarė sutartį su Brazilijos nacionalinės branduolinės energijos komisija dėl elemento, naudojamo daugelyje nekarinių branduolinių programų tiekimo.

Lemiama Maskvos parama

Kodėl Maskvai ir „Rosatom“ taip gerai sekasi tarptautinėje branduolinės energetikos rinkoje? „Reuters“ ekspertai išskiria keturias priežastis.

Visų pirma, nors Rusija ir kenčia finansiškai dėl Vakarų sankcijų, Maskva vis dar noriai vykdo projektus, galinčius atneši ilgalaikį pelną. V. Putino režimas į šiuos projektus žvelgia kaip į nacionalinės strategijos dalį. Jis yra pasiruošęs dosniai subsidijuoti „Rosatom“, taip pat teikti paskolas šalims, per skurdžioms, kad galėtų susimokėti už įmonės paslaugas. Šios subsidijos reiškia, kad "Rosatom" gali parduoti savo branduolinius reaktorius už kur kas mažesnę kainą nei konkurentų.

Antra, daugelis besivystančių šalių siekia plėtoti branduolinę energiją, nes tai palyginti pigios energijos šaltinis, tačiau negali sukaupti lėšų reaktorių statybai. Be to, jie neturi nei noro, nei kompetencijos prižiūrėti jau pastatytų ir veikiančių reaktorių. Tokios šalys siekia pasirašyti sandorį pagal kurį visa ši atsakomybė atitenka rusams. Šios sutartys sulaukė ir kritikos, nes jas pasirašiusios šalys gali tapti Maskvos kaprizų ir norų įkaitėmis. Pagal šį susitarimą, Rusija ir "Rosatom" ne tik pastato branduolinį reaktorių, bet ir tiekia šalims branduolinį kurą, moko darbuotojus bei technikus ir atlieka visus reikalingus atnaujinimo darbus. Naujoji Turkijos jėgainė bus pirmoji pastatyta pagal tokią sutartį.

Trečia, lyginant su kitomis didelėmis pasaulio įmonėmis, užsiimančiomis branduolinių objektų statybomis, „Rosatom“ veikla neribojama nė vienoje šalyje. Pavyzdžiui, JAV bendrovėms leidžiama statyti reaktorius tik 46 šalyse, su kuriomis Jungtinės Valstijos yra sudariusios sutartis dėl keitimosi branduoline patirtimi. Tokių šalių, kaip Vietnamas ir Bangladešas, kur "Rosatom“ stato savo reaktorius, nėra šiame sąraše, taigi amerikiečiai negali net konkuruoti dėl šių sandorių.

Ir galiausiai, kartais branduolinis sandoris su Rusija yra tik platesnio susitarimo dalis. Pavyzdžiui, Vietnamas, su Rusija pasirašęs energetinio bendradarbiavimo sutartį, taip pat gavo progą iš Maskvos įsigyti povandeninių laivų ir kitos karinės įrangos.

Vakarai prieš „Rosatom“

Dėl šių priežasčių Vakarų korporacijoms darosi vis sunkiau konkuruoti su Rusija ir "Rosatom".

Prancūzijos "Areva" šiuo metu sprendžia rimtas finansines problemas, be to, neseniai vieno jos reaktorių dizainas pripažintas turintis trūkumų. Jungtinių Valstijų įmonės "Westinghouse" veiklą riboja amerikiečių nenoras statyti naujų modelių reaktorius. Pirkėjai iš užsienio dažnai nori pamatyti, kaip reaktoriaus modelis, kurį jie nusprendžia statyti savo šalyje, veikia įmonės bazėje, o "Westinghouse" neturi, ką jiems parodyti. Japonijos atominės energetikos kompanijas neigiamai paveikė 2011 metų avarija Fukušimoje.

Tuo tarpu "Rosatom" džiaugiasi V. Putino vyriausybės parama, plečia savo veiklą, tuo pačiu ir Rusijos valdžios galias. Vašingtono ir Briuselio instinktas ignoruoti šias problemas gali ne tik rimtai pakenkti Vakarų įmonėms, bet ir suteikti Rusijai tarptautinės įtakos, kurios ji taip karštai trokšta.

Šaltinis - lzinios.lt

Parengė MILDA BARONAITĖ