LUKAS RADŽIŪNAS

Kovo 1 d. Jono Basanavičiaus klubas pavasarį pasitiko diskusija apie vieną iš trijų šimtmečio idėjų išrinktą – dvigubą pilietybę. Diskusija surengta, matant, kad, nepaisant palaikymo, kurio sulaukė idėjų rinkimuose bei kai kurių portalų skelbtose apklausose, dviguba pilietybė sulaukia ir daug kritikos, prieštaravimo jai balsas gana garsus.

Diskusija vyko įtraukiant ir pačius emigrantus – dalyvavo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos viešųjų ryšių atstovė, pirmoji užregistravusi dvigubą pilietybę kaip šimtmečio idėją, Indrė Aleksandravičiūtė. Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Diskusijos įrašą galima rasti feisbuke, Jono Basanavičiaus klubo puslapyje, tačiau verta trumpai paminėti kelis diskusijoje išsakytus argumentus ir užduotus klausimus, kurie dažniausiai kyla ir viešojoje erdvėje įvairiuose formatuose, kvestionuojant dvigubos pilietybės idėją: 

Įvedus dvigubą pilietybę, į Lietuvą pradės plūsti nedraugiškų, pirmiausia Rusijos, valstybių piliečių. Seimo narys Ž. Pavilionis patikino, kad kalbama tik apie NATO, ES bei tik draugiškų vakarietiškų valstybių piliečius, pabrėždamas, kad transatlantinė Lietuvos kryptis įtvirtinta ir Konstitucijoje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Č. Iškauskas. Kodėl atleidžiami karantino varžtai? EUROPARLAMENTARAS S. KELLY: ES BUS STIPRI, JEI STENGSIMĖS NĖ VIENO NEPALIKTI UŽNUGARYJE Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Kodėl žmonės pikti ant biurokratų arba atvirkščiai?“ Žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė ką mano apie artėjančius rinkimus SKAITYTOJO POZICIJA. LIETUVIŠKAS PASAS AR DVIGUBA PILIETYBĖ?

Užsienio lietuviai naudojasi ir naudosis tik Lietuvos piliečio privilegijomis, bet nevykdys pareigų. Pavyzdžiui, jie nemoka mokesčių Lietuvoje, tad galbūt reiktų įvesti „piliečio mokestį“? Diskusijos dalyviai nesutiko su teiginiu, kad emigrantai nemoka mokesčių. Dalia Asanavičiūtė priminė, kad buvo metų, kai perlaidos į Lietuvą, siunčiamos emigrantų, sudarė apie 1,1 milijardo eurų. Maža to, daugelis emigrantų už užsienyje uždirbtus pinigus perka nekilnojamąjį turtą, bei kitas prekes ir tokiu būdu taip pat sumoka mokesčius valstybei. Savo ruožtu Ž. Pavilionis priminė ir apie užsienio lietuvių daromas bei atvedamas užsienio įmonių investicijas bei kuriamas darbo vietas Lietuvoje. Taigi netiesa sakyti, kad užsienio lietuviai nemoka mokesčių Lietuvai, nes kai kurie jų Lietuvai pridėtinės vertės sukuria kur kas daugiau nei Lietuvoje gyvenantys piliečiai. Apibendrinant, kyla klausimas, ar pilietybė lietuviui priklauso nuo jo sumokėtų mokesčių? Tuomet kiek pilietybių Lietuvoje turėtų būti padėta ant stalo?

Įteisinus dvigubą pilietybę, išaugs emigracijos mastai. Kodėl JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse gyvenantiems lietuviams reikalinga dviguba pilietybė? D. Asanavičiūtės teigimu, tiesioginės įtakos emigracijos mastams dvigubos pilietybės įteisinimas neturės, nes pirma, tie, kas nori, gali emigruoti ir dabar, o antra, nė viena valstybė pilietybių į kairę ir dešinę lengva ranka nedalina ir tam, kad gautum svetimos šalies pilietybę, turi atitikti ne tokius menkus kriterijus ir išlaikyti kalbos bei kitus testus. Jau vien todėl sunku patikėti argumentu, kad žmonės pradės emigruoti dėl naujų pilietybių. Indrė Aleksandravičiūtė, pati studijuojanti Danijoje, teigė, kad daugelis jaunų žmonių išvyksta studijuoti į užsienį, o po mažiausiai trejus metus, kai kuriais atvejais ir kur kas ilgiau, trukusių studijų, lieka ir dirbti užsienyje. Priežastys dažnai būna paprastos – pavyzdžiui, reikia grąžinti paskolą, kuri buvo pasiimta studijoms. Taigi, kai užsienio valstybėje praleidi penkerius ar dešimt metų, natūralu, kad būni įsitraukęs ir į tos valstybės visuomeninį gyvenimą, ta šalis tau taip pat rūpi, todėl nori būti pilnaverčiu bendruomenės nariu. Tačiau tai, anot I. Aleksandravičiūtės, anaiptol nereiškia Lietuvos išsižadėjimo, nes absoliučios jaunimo daugumos ateities planuose – grįžimas į Lietuvą. To pat jaunimas tikisi ir iš Lietuvos, kad Tėvynė neskirstytų, kuriuos savo vaikus myli labiau, o kurie pilietybės neverti. Ž. Pavilionis, prieš savaitę viešėjęs Los Andželo lietuvių bendruomenėje, argumentavo, kad tai, visų pirma, Lietuvos valstybės, o ne emigrantų interesas išlaikyti pilietybės ryšį su savo tauta pasaulyje, jei valstybė mato savo ateitį. Tai supranta ir patys emigrantai. Kol kas tautiečiai, net ir neturėdami pilietybės, investuoja į Lietuvą, nes dar patys joje gyveno, ir tai supranta kaip savo pareigą Tėvynei. Tačiau piliečių išsaugojimas yra vizija į ateitį, į jaunąją kartą, kuri niekada negyveno Lietuvoje, bet jei jiems sudarysime galimybę turėti ir Lietuvos pilietybę, bus daugiau šansų, kad kada nors sulauksime jų čia persikraustant. 

Jonas Basanavičius 1891 m. priėmė Bulgarijos pilietybę. Žinoma, tada nebuvo Lietuvos kaip valstybės, tačiau jau tada Basanavičius gyveno su nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja. Susisaistymas su Bulgarija pilietybės pagrindais J. Basanavičiui nesutrukdė dirbti Lietuvos labui ir tapti vienu iš Lietuvos tėvų. Taigi ar dabar užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarius galimybę turėti dvigubą pilietybę, kiltų tam tikros neigiamos pasekmės ar grėsmės Lietuvai? Ar esminė sąlyga būti geram Lietuvos piliečiui yra gyventi Lietuvoje ir turėti vieną pilietybę?

Referendumas dėl dvigubos pilietybės numatomas 2019 m. pavasarį, taigi visuomenė turi pakankamai laiko argumentuotai išdiskutuoti šią temą ir atėjus į referendumą tarti Tautos balsą.

Šaltinis - bernardinai.lt