Tai visai tikėtina turint galvoje, kad Graikijos narystė euro zonoje pakibusi ant plauko, o Didžioji Britanija iš naujo derasi dėl buvimo Europos Sąjungoje sąlygų. Jei pasitrauks Graikija ir Jungtinė Karalystė, ES išties gali nebelikti.

Ilgai trukusi Graikijos drama pasiekė kulminaciją, žlugus deryboms dėl Atėnų skolų. Tačiau tai ne vienintelė krizė, su kuria susiduria Briuselis. Davidas Cameronas jau apvažiavo Europos sostines prieš pagrindinį spektaklį, kuriam rengiasi Jungtinė Karalystė. Šios dvi krizės slepia kur kas gilesnes problemas, apėmusias ES, ir yra veikiau simptomai, nei pati liga.

Apžvalgininkai rašo, kad "Grexitu" vadinamas Graikijos pasitraukimas turėtų siaubingų padarinių, bet "Brexitas" (Britanijos pasitraukimas) būtų dar blogesnis. Abi šios galimybės reikštų egzistencinę ES krizę tiek filosofine jos reikšmės ir tikslo, tiek ir tiesiogine paprasčiausio jos išlikimo prasme.

Debatai dėl ES ateities verda jau seniai ir nuomonės susikerta pačios įvairiausios, tačiau vos prieš kelerius metus sunku buvo ir įsivaizduoti, kad ES gali subyrėti. Dabar tai nebeatrodo taip fantastiška. Visai įmanoma, kad ES pasuks irimo ir žlugimo keliu. Vieni dėl to džiaugsis, kiti liūdės, tačiau bet kokiu atveju padariniai bus rimti ir jaučiami visame žemyne.

Trys skirtingi iššūkiai

Didžiausias įtampas, galinčias sudraskyti ES, kelia trys šalys: Graikija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina. Kiekviena jų meta vis kitokį iššūkį Europai, o nuo to, kaip bus gydomos šios traumos, priklausys ES ateitis.

Nenusileidžiančios Graikijos vyriausybės ir šaltakraujų skolintojų iš Tarptautinio valiutos fonto bei Europos Komisijos priešprieša pasiekė kulminaciją šalims taip ir neradus sprendimo. Jo toliau karštligiškai ieškoma, bet Graikijos centrinis bankas jau įspėjo, kad šalies pasitraukimas iš euro zonos gali baigtis jos išėjimu ir iš ES. Sprendimas dar gali būti rastas, tačiau, kad ir koks jis būtų, nestabilumas išliks, o juodas išėjimo grėsmės šešėlis toliau goš žemyną.

Didžiulę skylę paliktų Jungtinės Karalystės, kurios ekonomika yra penkta didžiausia Europoje, pasitraukimas iš ES, jei toks būtų planuojamo referendumo rezultatas. Tai pakirstų ES patikimumą visame pasaulyje. Premjeras D. Cameronas kalba apie naujas narystės sąlygas, spiriamas visuomenės nuotaikų. Kadaise euroskeptikais buvo laikomi tik ekscentriški britai, bet dabar tokios pažiūros išplitusios visoje Europoje. Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen žada išvesti Prancūziją iš ES, jei 2016 metais laimėtų prezidento rinkimus. Britų pasitraukimas nemenkai išklibintų ES pamatus, bet jei iš jų būtų pašalintas toks kertinis akmuo kaip Prancūzija, Sąjunga tikrai neišgyventų.

Kruvinas konfliktas Ukrainoje kuria dar nepatrauklesnę perspektyvą. Jis kelia klausimą, kiek ir ko siekia ES, ar laiko save labiau idėja, ar sieja tik su geografija. Akivaizdu, kad ES plėtra į buvusį sovietinį bloką stringa, buvusių komunistinių šalių nepavyksta iškart absorbuoti. Net ir didžiausi idealistai nepritaria minčiai tuojau pat išsiplėsti į Gruziją, Ukrainą ar Moldovą. Serbija ir dar kelios kitos paklusniai laukia eilėje, tačiau Balkanuose vis labiau stiprėja rublio įtaka. Turkija jau yra nustumta iš dalies dėl religijos ir kultūros. Ryškiai išsiskiria Islandija - pirmoji šalis, apsigalvojusi ir pasakiusi narystei: "Ačiū, bet ne".

Europos Sąjungos plėtra

Oficialios kandidatės: Albanija, Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Turkija.

Potencialios kandidatės: Bosnija ir Hercegovina, Kosovas.

Asocijuotos narės: Moldova, Ukraina ir Gruzija, pasirašiusios laisvos prekybos ir glaudesnių politinių ryškų sutartis su ES.

Šios šalys nebūtinai taps ES narėmis. Tačiau Europos lyderiai elgiasi taip, tarsi skintųsi kelią per audrą, susirūpinę, kaip išgyventi šią akimirką, bet daug nemastydami apie galutinį kelionės tikslą. Jie turėtų pagalvoti, kas toliau laukia šiame kelyje ir kas gali nutikti, jei kilni vizija, nukaldinta po Antrojo pasaulinio karo, subyrės.

Į pagalbą ateis Maskva

ES subyrėjimas būtų didžiausia Rusijos svajonė, nes ji jau seniai vykdo Europos skaldymo politiką. Tuo metu, kai Graikija dūsta smaugiama skolintojų, Maskva tiesia ranką Atėnams. Prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos tautai yra didvyris, nes nenusilenkia Vakarams. Bet jis gali įgyti didžiulę minią gerbėjų ir Graikijoje, o tai jau būtų tikrai bloga žinia JAV ir Europai.

Ekspertai spėja, kad sparčiai senkant laikui, per kurį Atėnai turi susitarti su skolintojais, Graikijos premjeras Alexis Tsipras prašys Maskvos pagalbos. Penktadienį jis jau susitiko su prezidentu V. Putinu ekonomikos forume Sankt Peterburge, o netrukus pasirodė ir pranešimai, kad Rusija ir Graikija pasirašė preliminarią sutartį įkurti bendrą įmonę, kuri rūpinsis abi šalis turinčio sujungti dujų vamzdyno statyba. Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ anksčiau pasiūlė finansuoti projektą, pagal kurį būtų nutiesta atšaka į Graikiją nuo Rusijos ir Turkijos planuojamo „TurkStream“ dujotiekio, kuriuo tikimasi tiekti dujas Europai, aplenkiant Ukrainą.

Tai liudija apie didėjančią Maskvos įtaką regione. Graikijos aklavietė suteikia Maskvai viliojančią progą įsikišti. Šitaip jau penkerius metus trunkanti ekonomikos krizė lengvai gali peraugti į geopolitinę. Europai būtų labai keblu turėti reikalų su NATO nare Graikija, kuri staiga imtų pataikauti Rusijai. Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri stengiasi išlaikyti ES vienybę, kad ji netrūkinėtų sprendžiant sankcijų Rusijai klausimą, labai nepatiktų mintis, jog V. Putinas gaus dovanų Graikiją, jei ši nusisuks nuo Vakarų Europos.

Vokiečiai nemoka už graikus

O tuo metu graikų premjeras A. Tsipras vokiečių spaudoje mėgina išsklaidyti mitą. Jis teigia, jog meluoja tie, kurie sako, kad iš vokiečių mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamos graikų algos ir pensijos. Jo teigimu, kelerius metus Vokietijos stumiama kampanija už išlaidų mažinimą neatnešė nieko, tik recesiją, kuri tik didina problemas.

A. Tsipras gynė vyriausybės pensijų politiką, kritikų laikomą nepagrįstai dosnia, ir aiškino, jog vokiečiai dviem metais anksčiau už graikus išeina į pensiją. Pasak jo, vienas Graikijos krizės ypatumas yra tas, kad dėl jos šalyje buvo pakirstas kartų solidarumas. Anksčiau vyresnės kartos gyveno jaunųjų sąskaita, o dabar viskas atvirkščiai.

Graikija nesutinka su skolintojų reikalavimu sumažinti pensijų išmokas arba atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams tvirtindama, jog du trečdaliai pensininkų ir taip gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Tarptautiniai kreditoriai reikalauja, kad Graikija sumažintų išlaidas pensijoms iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tuo metu, kai jos siekia 16 proc. BVP. Jie nurodo, kad Graikijos išlaidos pensijoms pagal proporciją triskart viršija Vokietijos, bet Atėnai tikina, jog skaičiai tokie dideli dėl milžiniško BVP smukimo.

Didžiulį nerimą kelia tai, kad vos per vieną savaitę graikai atsiėmė iš bankų milijardus eurų - kapitalo nutekėjimas gali viršyti 3 mlrd. eurų per vieną savaitę, ir tai kelia pavojų Graikijos bankams.

Apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai graikų nenori atsisakyti euro.

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė Viljama SUDIKIENĖ