Pasirodo, kad nuo mokymosi iki asmeninio tobulėjimo tebuvo vos vienas žingsnis, todėl šiandien drąsiai galima perfrazuoti vieno istorijoje pasižymėjusio veikėjo pasakytus žodžius. Kaip atrodo savęs lavinimas? Daugelio pradėti, bet ne kiekvieno pabaigti kursai internete, akis džiovinantys seminarai viešbučiuose, vasarą vykstančios kūrybinės dirbtuvės Nidoje, meditacijos stovyklos tyloje, jogos retritaiTailande, „Baby English“ pamokėlės (nes tobulėti reikia pradėti kuo anksčiau!). Mokami ir nemokami. Ilgi ir trumpi. Naudingi ir nelabai. 

Svarbiausia – tobulėti, padidinti savo vertę ir laimėti konkurencinę kovą. Viskas tik dėl ateities, kurios paveikslą nusipiešti padėjo asmeninis koučeris. Panašiai, kaip komiškame filme „Tonis Erdmanas“ (Toni Erdmann, 2016). Ten pagrindinę heroję specialistas konsultuoja internetu. Absurdiškos scenos neatkartosiu, reikia pamatyti.

Taigi geriausia investicija – į save. Susipažinkime su investuotojais ir skirtingomis jų praktikomis praturtinti save specifinėmis žiniomis arba, kaip daugelis mokymuose mėgsta sakyti, „tiesiog išmokti kažką nauja“. Bet ar iš tikrųjų viskas taip, kaip nupiešiau atraštėje?

Aurelija pasakoja, kad dažniausiai naudojasi nemokamomis galimybėmis mokytis, tačiau kartais tobulėjimui nepagaili pinigų. 

Džiaugiasi atrastais filmais ir įdomiomis paskaitomis

Alisos Žarkovos, Lietuvos aklųjų bibliotekos vyriausiosios įgarsinimo produktų koordinatorės, aistra – kinas, todėl laisvalaikiu ji ne tik rašo filmų apžvalgas portale Kinfo.lt, bet ir įvairiais būdais domisi kinu. Alisos investicija – televizijos kanalo „TCM“, skirto klasikinių filmų mylėtojams, ir JAV esančio Bol Steito universiteto organizuojami virtualūs kursai.

„Apie „TCM“ kino kursus išgirdau prieš trejus metus. Tais metais jie buvo rengiami pirmą kartą, tad daug informacijos nebuvo. Žinojau tik tiek, kad jie skirti man labai patinkančiam film noir žanrui. Ko gero, būtent tai paskatino juos išbandyti. Užsiregistravusi nebuvau tikra, kad įvykdysiu visas užduotis, tačiau per 9 savaites peržiūrėjau daugiau negu 30 filmų ir praleidau nemažai valandų žiūrėdama paskaitų vaizdo įrašus. Pernai kartu su jau pažįstamais lektoriais buvo nepaprastai įdomu gilintis į slapstick komedijos žanrą, o šiemet kursai suteikė progą užlopyti spragas – atrandant mažiau žinomus Alfredo Hitchcocko filmus“, – pradeda pasakoti kino mylėtoja.

Alisa Žarkova. Kristinos Sereikaitės nuotr.

Alisa pabrėžė, kad „TCM“ kursai yra visiškai nemokami, jie talpinami „Canvas Network“ virtualioje mokymosi platformoje, tad medžiaga patogiai galima naudotis tiek kompiuteryje, tiek išmaniuosiuose įrenginiuose pakeliui į darbą.

„Teisingai atsakius bent į 70 proc. testinių klausimų, suteikiamas simbolinės vertės sertifikatas, tačiau tikroji šių kursų vertė – atrasti filmai ir įtraukiančios paskaitos. Tikiuosi, „TCM“ tęs šią gražią tradiciją“, – įspūdžiais dalinosi Alisa, jau dabar svarstanti, kokia tema bus nagrinėjama kitąmet.

Kartais renkasi mokamus būdus

Aurelija Dzedzevičiūtė, VšĮ „Žmogus dėžė“ vadovė, viena iš „FuckUp Nights Vilnius“ organizatorių, tik pabaigusi socialinio darbo studijas VU pradėjo dirbti Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ nakvynės namuose. Po to ji nemažai metų dirbo socialinėje srityje.

„Jei tik įperku arba jei turiu laiko, visada stengiuosi išnaudoti mokymosi galimybes aktualiomis temomis. Dažniausiai žinias gilinu mokymuose arba seminaruose, susijusiuose su verslu, lyderyste, neformaliu ugdymu ir darbu su organizacijomis, jų psichologija, kalbos, meditacijos kursai. Žinias gilinu skaitydama straipsnius ir knygas. Pastaruoju metu atradau tinklalaides (angl. podcast). O dėl ko tai darau? Nes universitetas toli gražu visko neišmoko. Dirbdama pamatau, kokių žinių ir įgūdžių man trūksta ir norėčiau gauti, tada ieškau, kaip galėčiau pasitobulinti. Be to, dažnai man tiesiog smalsu ir noriu plėsti savo akiratį, nes niekad nežinau, kaip smegenyse susijungs taškai, skirtingos įžvalgos ir gims kokia super idėja!“, – teigė Aurelija.

„Šiandien visus faktus per kelias sekundes galiu sugooglinti ir man nereikia jų talpinti į savo galvą. Net jei to ir norėčiau“, – teigia Aurelija Dzedzevičiūtė.

Jos manymu, žinios ir įgūdžiai kartais netiesiogiai daro įtaką darbiniams ir kitiems sprendimams bei įžvalgoms, o kai kurie mokymai, seminarai ir patirtys gali praturtinti bendrąja prasme. Treti gali praversti ateityje vystant verslą. Aurelija pasakoja, kad dažniausiai naudojasi nemokamomis galimybėmis mokytis, tačiau kartais tobulėjimui nepagaili pinigų. Kaip pavyzdį ji įvardija patirtinę konferenciją „Role Leadership Authority. The Culture of Open Dialogue in Organizations“, kurią organizavo VU ir ne pelno siekianti organizacija Tavistocko institutas. „Tai buvo stipri patirtis, kuri man leido pačiai eksperimentuoti su savo ir kitų elgesiu grupėje. „Vipassana“ 10-ties dienų meditacijos stovykla taip buvo nauja ir stipri patirtis, leidusi labiau įsigilinti į kūno pojūčius ir jų priėmimą“.

Anot Aurelijos, mokykloje ir universitete gautų žinių šiandien nepakanka. Viskas per daug greitai keičiasi, todėl kai kuriuos dalykus atsiminti nėra prasmės. „Mano atmintis nelabai imli skaičiams, faktams ir kitai iškalamaiinformacijai, tad iš mokyklos tikrai mažai ką ir prisimenu. Šiandien visus faktus per kelias sekundes galiu sugooglinti ir man nereikia jų talpinti į savo galvą. Net jei to ir norėčiau“, – kritiškai apie patirtį mokykloje atsiliepia jauna moteris. Čia prisimenu įstrigusius VU Komunikacijos fakulteto profesoriaus Rimvydo Laužiko žodžius: „Šiuolaikinė mokykla vis dar rengia „vaikščiojančias enciklopedijas“, o reikėtų rengti „vaikščiojančius „Google““.

Būti laisvuoju klausytoju

Batikos menininkė Akvilė Sedlevičiūtė ne kartą universitete paskaitas lankė kaip laisvasis klausytojas, t. y. lankė pasirinktų dalykų užsiėmimus Talino universitete. Jos tobulėjimo motyvaciją turbūt geriausiai apibūdina naujų patirčių skonis. „Laimingiausia jaučiuosi, kai tobulėju, tačiau ne konkurencijos ar produktyvumo prasme, bet tiesiog save praturtindama naujomis žiniomis, galimybėmis ir suvokimu, kaip savo gabumus galiu pritaikyti“.

Akvilė Sedlevičiūtė. Asmeninio albumo nuotr. 

Kuo laisvasis klausytojas skiriasi nuo įprasto studento? Lietuvoje toks tam tikrų dalykų studijavimo būdas nesuteikia daugelio privilegijų: asmenys negauna studento pažymėjimo, todėl praranda galimybę naudotis biblioteka, nuolaida viešajam transportui, negali dalyvauti studentų mobilumo programose.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kodėl verta pateikti paraišką per 2022 m. rugsėjo studentų priėmimą? Penkios studentams iš Europos labiausiai tinkančios studijų programos JK 2022 metais Ką studentai iš Europos turėtų žinoti apie JK mokslą Pasaulio universitetų pirmakursiai pataria: kaip patekti į savo svajonių studijas užsienyje? Studentas iš Brazilijos atvyko į Lietuvą mokytis veido atpažinimo technologijų

Praėjusiais metais pašnekovė vaikščiojo į parodų projekto (angl. Exhibition Project) užsiėmimus anglų kalba. Jie vyko su studijų mainams atvykusiais bakalauro pakopos „Erasmus“ studentais ir už kreditus sumokėjo šiek tiek daugiau nei 100 eurų. Šiais metais ji pasirinko menininko knygos (angl. Artist Book) paskaitas.

Ji pasakojo, kad pirmąjį kartą registruodamasi ji buvo pasirinkusi Lyčių filosofijos dalyką, kurio universiteto studijų skyrius neleido lankyti, nes jis buvo skirtas magistro pakopos studentams. Nepaisant to, dalyko dėstytojas leido Akvilei ateiti ir nemokėti. Pirmoji patirtis, prisimena ji, buvo kaip iš Mėnulio.

Šią vasarą ji taip pat išbandė 7 dienų trukmės kūrybinio rašymo vasaros mokyklos kursus (angl. Summer School Course), kuriuos organizavo Talino universitetas. Kūrybinį rašymą nedidelei grupei dėstyti atvyko australų rašytojas, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje. Dalyviai susirinko iš viso pasaulio: be vietinių estų atvyko studentų iš Honkongo, Havajų, Vokietijos. Akvilė sutinka, kad kursai nepigūs – su nuolaida jie atsiėjo 300 eurų, tačiau ji sako, kad buvo verta.

„Pavyzdžiui, į Talino „Open Academy“ žmonės renkasi iš praktinių paskatų, ši opcija skirta dirbantiems, kurie neturi laiko studijoms, tačiau nori patobulėti profesinėje srityje, o į vasaros kursus važiuojama dėl malonumo. Egzistuoja tarytum romantiškoji pusė – vasarą sau leisti studijuoti tai, kas nesusiję su tavo veikla. Žinoma, kursai turi būti naudingi, tačiau čia bandoma suderinti naudą ir malonumą“, – palygino ji.

Šaltinis - euroblogas.lt

Auksė Podolskytė