Šimtai žmonių, gelbėdamiesi nuo ISIS, talibų, karų ar panašių negandų, susikrauna kuklią mantą, palieka namus, jei tokius dar turi, ir leidžiasi į tolimą nelengvą kelionę Vakarų link.

Daugelis, nepasiekę išsvajotos Vokietijos ar kitos geru gyvenimu viliojančios šalies, įstringa vos atsidūrę Europos Sąjungoje (ES) ar jos prieangyje, pavyzdžiui, Serbijoje.

„Savo šalyje neturėčiau, kaip gyventi“

Būrį tokių nelaimėlių sutikau sostinės Belgrado priemiestyje įkurtame pabėgėlių priėmimo centre. „Čia – liūdna vieta“, – susitikęs su grupe žurnalistų iš kelių ES šalių, atsiduso vienas jo atstovas, ten dirbantis jau 25 metus.

Pakeliui į pabėgėlių priėmimo centrą

Serbijai pabėgėliai – ne šių dienų galvos skausmas. Vien 1992-1999-aisiais, kai buvusios Jugoslavijos teritorijoje kariniai konfliktai įsiplieksdavo vienas po kito, šalis sulaukė milijono pabėgėlių. Iš pradžių buvo įsteigtas komisariatas rūpintis karo pabėgėliais. Pašnekovo teigimu, žmonės nenorėjo eiti į jį dirbti – galvojo, kad darbas bus trumpalaikis. Pasirodė, kad tęsis gerokai ilgiau. Patalpos ir infrastruktūra pravertė ne vien pabėgėliams – kai prieš porą metų kilo didžiuliai potvyniai, ten apsigyveno žmonės, dėl stichijos praradę namus.

Centre iš viso gali įsikurti 6 tūkst. asmenų, bet dabar jų gyvena gerokai mažiau – apie 850. Du trečdaliai atvyko iš Afganistano, kiti – irakiečiai, sirai, iraniečiai. Maždaug pusę sudaro vaikai, kai kurie gimę jau kelionėje.

Kaip irakietės Lian dukra. Mažylei – pusė metukų, mama į kelią leidosi likus porai mėnesių iki dukros gimimo. Pabėgėlių centre ji su vyru ir dviem vaikais gyvena jau penkis mėnesius. Paprašė pabėgėlio statuso, bet kol kas – jokių žinių.

Pabėgėlių priėmimo centre

Lian – jazidė, todėl Irake sustiprėjus ISIS gyvenimas pasidarė nesaldus. „Atėjo „Daesh“, pradėjo grobti vaikus…“ – prisiminė jauna moteris. Per Turkiją ji atsidūrė Bulgarijoje, o galiausiai įstrigo Serbijoje. „Buvo sunku. Reikėdavo ilgai laukti vienoje vietoje, vaikai verkdavo, nes būdavo pavargę, ištroškę”, – pasakojo pabėgėlė.

Ir ji, ir kiti pašnekovai tikino, kad Bulgarijoje buvo ypač blogai. Pavyzdžiui, iš vaistinės su vaistais grįžtančius pabėgėlius apvogdavo. Lian neslėpė visur mokėjusi kontrabandininkams. Už visą šeimą teko pakloti 2100 dolerių.

„Norėčiau gyventi savo šalyje, bet viską praradau… – kalbėjo irakietė. – Noriu gyventi saugiai. Savo šalyje neturėčiau, kaip gyventi. Noriu į Vokietiją, kur įsikūrę kai kurie šeimos nariai, noriu pas juos.“

Pabėgėlių vaikai

Už gimimo liudijimą prašo pinigų

Hazaras Temori Omidas iš Afganistano, netoli Kabulo esančios Vardako provincijos, taip pat buvo priverstas bėgti dėl ISIS. „Daesh“ vis grasindavo: kodėl dirbi vyriausybei, kodėl eini į mokyklą…“ Jis taip pat negailėjo blogų žodžių Bulgarijai. Esą ten labai blogai elgėsi policija. Ir jis nori į Vokietiją, kurią jau pasiekę jo artimieji.

Jo bičiuliu pabėgėlių centre tapęs kabulietis Ahmadas Arya sakė esąs vienas kaip pirštas – dar gimtinėje praradęs šeimą. Jie abu sutiko papozuoti nuotraukai, bet vėliau T. Omidas paprašė neviešinti jo veido – esą Afganistane likę priešų, kuriems nenorėtų atskleisti savo buvimo vietos.

Dar vienas afganistanietis prišlubčiojo pasiramščiuodamas lazdele, vos išgirdęs mūsų pokalbį. Senyvas vyras pasiskundė ketverius metus praleidęs kalėjime, nes atsivertė į krikščionybę.

Pabėgėlių vaikai

Išgirdęs, kad į centrą atvažiavo būrys lankytojų iš ES (kad didžiumą sudarė žurnalistai, nebuvo svarbu), angliškai nekalbantis vaikinas paprašė pagalbos ieškant brolio. Šį sužeidė, jis atsidūrė ligoninėje, bet nežinia, kurioje.

Į pokalbį įsiterpė ir jaunas vyrukas su kūdikiu ant rankų. Tėvai norėtų gauti gimimo liudijimą keturių mėnesių dukrai, bet bulgarai esą prašo už tai pinigų. Yra ir dar didesnių rūpesčių – mažylės mama serga vėžiu.

Panašiomis negandomis galėtų pasidalinti ne vienas pabėgėlis. Nekalbant apie tai, kad vien kelionė į saugesnį gyvenimą ne tik ilgai užtrunka, bet ir yra pavojinga bei brangi. Kai kurie pasakojo kontrabandininkams už vieną žmogų sumokėję po 300 dolerių. Kiti sienas bandė kirsti savomis jėgomis – sumanesni afganistaniečiai ir pakistaniečiai naudojosi paprasčiausiai GPS aparatais.

Atrodo, tik vaikams šios problemos mažai rūpi. Stovykla pilna mažylių. Patys mažiausi nepalieka tėvų glėbio, tačiau pramokę vaikščioti lekia žaisti su kitais, vienas kitas važinėja dviračiais, riedučiais ar riedlentėmis.

Pabėgėlių priėmimo centre

Bijodami deportacijos kenčia šaltį

Mes į stovyklą užsukome pietų metu. Pabėgėlių būstuose virtuvių nėra – valgį nedideliuose plastikiniuose induose jie nešėsi iš valgyklos. 5,7 mln. eurų pabėgėliams maitinti nuo 2015 metų skyrė ES.

Iš viso per tą laiką buvo skirta 56,4 mln. eurų – didžiuma lėšų, reikalingų patenkinti sieną kirtusių ir įstrigusių šalyje migrantų poreikius. Daugiausia pinigų nukeliavo būstams įrengti (15 mln. eurų), einamosioms išlaidoms padengti, Serbijos institucijų gebėjimams stiprinti. Dar 1,6 mln. eurų skirta sveikatos apsaugai, 2,66 mln. eurų – transportui ir logistikai, 7,5 mln. eurų – sienos apsaugai. Dar beveik 20 mln. eurų paramos Serbijai dvišaliu pagrindu skyrė ES narės.

ES atstovybė Serbijoje šiemet toliau skiria paramą sienų saugumui užtikrinti, siunčia pareigūnų iš valstybių narių, padeda įsigyti pareigūnams reikalingo transporto ir stebėjimo įrangos, įrengti ar rekonstruoti prieglaudas, užtikrinti žmogišką elgesį su jų gyventojais, padengia išlaidas už komunalines paslaugas, maistą, drabužius, kitus poreikius, darbuotojų algoms. Be to, bendradarbiaujama migrantų grąžinimo ir integracijos klausimais, nagrinėjant prieglobsčio prašymus.

Ahmadas Arya gimtinėje prarado savo šeimą

Serbija tapo viena svarbiausių stotelių Europą užplūdusių pabėgėlių ir migrantų, kurių nuo 2015-ųjų priskaičiuojama daugiau nei milijonas, kelyje. Iš jos žmonės keliauja į Vengriją, nepaisant šios pastatytos sienos, Kroatiją ar Rumuniją, priklausomai nuo to, kuria kryptimi tikisi geresnio gyvenimo. Balkanų šalys oficialiai uždarė savo sienas pabėgėliams ir migrantams, bet jų skaičius nepaliaujamai auga.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

IMIGRANTAI NORVEGIJOJE: KIEK JŲ, KAS JIE IR IŠ KUR? Austrija atmeta ES kvotas imigracijai: „Atsakymas ir toliau bus ne” Į NORVEGIJĄ ATVYKSTA MAŽIAU IMIGRANTŲ Didžiausia pabėgėlių stovykla Europoje: skirti milijonai, o sąlygos siaubingos DANIJA ATSISAKO PRIIMTI JUNGTINIŲ TAUTŲ PABĖGĖLIŲ KVOTĄ

Oficialiais duomenimis, 7,1 mln. gyventojų turinčioje Serbijoje dabar yra apie 7,7 tūkst. migrantų, bet realiai jų gali būti ir 10 tūkst. Ne visų laukė tokios sąlygos, kaip minėtame centre.

Maždaug tūkstantis žmonių apsistojo sename sandėlyje už Belgrado stoties, nes tikisi, kad ten lengviau susisiekti su kontrabandininkais ir išvengti deportacijos (Serbija net buvo apkaltinta kai kuriuos deportavusi neteisėtai). Žiemą, kai temperatūra nukrisdavo iki -15-16 laipsnių, sąlygos šiose patalpose buvo apibūdinamos kaip blogesnės už Kalė džiungles – „Gydytojų be sienų“ teigimu, žmonės gyveno be vandens, antisanitarinėmis sąlygomis.

Grupės ES šalių žurnalistų kelionę į Belgradą surengė Europos žurnalistikos centras kartu su Europos Komisijos Kaimynystės ir plėtros derybų departamentu (DG NEAR). Rašinio turiniui įtakos tai neturi.

Šaltinis - euroblogas.lt

Eglė Zicari