į viršų
Pokalbiai
RSS Kanalas
Facebook
Atsiliepimai
Kontaktai
Google+
Twitter
YouTube
Šiandien: 1127 Vakar: 1123 Narių: 3258 Skelbimų: 824
Naujas skelbimasNemokamaiMano skelbimai (0)Bilietai
KAIP UGDYTI XXI A. VAIKAMS REIKALINGUS GEBĖJIMUS? 0

„Sudėtinga prognozuoti, kokį dirbą dirbs dabartiniai pirmokai. Tačiau jau dabar aišku, kad jiems tikrai reikės kritiškai mąstyti, objektyviai įvertinti gaunamą informaciją, generuoti originalias idėjas, gebėti dirbti komandoje, keistis, nuolat mokytis, analizuoti save“, – sako teatro kūrėjas, kūrybiško mokymosi ekspertas Justas Tertelis.

Kokie gebėjimai būtini XXI a. vaikams, kaip juos ugdyti namuose ir mokykloje ar pakeliui į ją? Ką vertėtų patarti tėvams, kurie siekia užauginti savimi pasitikinčią ir kūrybingą asmenybę?

Patarimus ir rekomendacijas pateikia kūrybinių sričių profesionalus vienijančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ atstovai, jau trečius metus Lietuvos mokyklose įgyvenantys programą „Tyrinėjimo menas“,  kurios metu ugdomi svarbiausi XXI a. vaikų gebėjimai.

EPA nuotrauka

„Dažniausiai ugdymo sistemos kūrybingumą ir kitus gebėjimus traktuoja kaip padedančius išmokti matematikos ar istorijos. Tačiau pasaulyje atsiranda vis daugiau iniciatyvų mokyklose, kai mokymosi tikslu tampa kūrybingumas ir kiti gebėjimai. Kai bandoma sukurti sistemą, kur mokymosi procesas yra pagrįstas tyrinėjimu, realių problemų sprendimu, idėjų vystymu ir įgyvendinimu“, – sako Milda Laužikaitė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė.

Kūrybingumas ir kritinis mąstymas

Esminiai XXI a. gebėjimai, kurie minimi įvairiuose šaltiniuose – kūrybingumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Dažnai kūrybingumas apibūdinamas kaip gebėjimas veikti situacijose, neturinčiose iš anksto žinomo sprendinio. Kūrybos procese dera klausimų kėlimas, tyrinėjimas ir intuityvi vaizduotės veikla, nesuderinamų elementų jungimas. Kartu su žaismingumu ir eksperimentavimu čia svarbią vietą užima techniniai įgūdžiai, atkaklumas, nesėkmės, netikrumo toleravimas. Kūrybingumu traktuojamas ir gebėjimas dirbti komandoje su skirtingai mąstančiais.

Šalčininkų turgeliai. British Council nuotrauka.

Pasak J. Tertelio, XXI a. neabejotinai atsiras daugiau naujų profesijų, kuriose jungsis skirtingos sritys. „Kūrybiškam žmogui lengviau prisitaikyti prie nuolat kintančių visuomenės poreikių. Praėjusiame amžiuje ekspertiškumą nurodydavo vienas diplomas ir dažnai to užtekdavo, kad žmogus turėtų darbo vietą visą gyvenimą. XXI a. akivaizdu kad žinias reikės nuolatos atnaujinti, stiprinti esamus gebėjimus ir mokytis naujų, tam, kad galėtumėm atvirai ir kritiškai žvelgti į vykstančius pokyčius bei sėkmingai prisitaikyti kintančioje darbo rinkoje“, – prognozuoja teatro kūrėjas.

Kūrybingumui artimas yra ir kritinis mąstymas. Jis skatina matyti dalykus iš skirtingų perspektyvų, kelti drąsius klausimus, kurti alternatyvius atsakymus. Kritinis mąstymas yra ir įprotis tikrinti šaltinius bei spręsti apie jų patikimumą.

Pasak M. Laužikaitės, kritinis mąstymas šiuo metu aktualus kaip niekada – kasdien susiduriame su situacijomis, kuriose reikia atsirinkti, kurią informaciją vadinti teisinga, kaip netapti melagingų žinių ( „fake news“) auka. „Negebėdami kritiškai mąstyti ir kvestionuoti informacijos, kurią gauname, mes vis lengviau tampame pažeidžiami, mumis lengviau manipuliuoti“, – sako kūrybiško mokymosi ekspertė.

Kiti ne mažiau svarbūs gebėjimai – lyderystė ir asmeninis augimas. Tai dalykai, kurie padeda susivokti ir pergalvoti, kas esi, ko sieki, tai įpročiai, kurie padeda nuolat mokytis, augti, siekti tikslų, prisiimti atsakomybę.

Patarimas  sukurti erdvę pokalbiams ir tyrinėjimams

Kūrybiško mokymosi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad, siekiant ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybingumą, reikia sukurti atvirą erdvę įvairiausiems vaikų klausimams, diskusijoms, kitokioms nuomonėms, saviraiškai.

Senųjų Trakų mokykla. British Council nuotrauka.

Pasak M. Laužikaitės, labai svarbu vaikams palikti erdvės savarankiškiems sprendimams priimti, atsakomybei ugdyti, išgirsti jų nuomonę.

„Tėvai bando būti gerais ir nuolat užimti vaiką, kad jam nebūtų nuobodu. Bet kaip tik elgiasi žalingai ir vaikui sukuria nesibaigiantį pramogų parką su įvairiais būreliais, išmaniaisiais telefonais bei žaidimais. Taip pamažu vaikai tampa uoliais vartotojais, be savo nuomonės, dirglesni ir nemotyvuoti patys ieškoti, kurti, smalsauti. Ugdyti kritinio mąstymo neįmanoma, jei nėra erdvės klausimams, nėra vietos abejonėms dėl nusistovėjusių normų ar tiesų“, – pasakoja „Kūrybinės jungtys“ vadovė.

J. Tertelio teigimu, nuobodulys irgi gali būti sąlyga kūrybingumui ugdyti. „Juk dažniausiai vaikas pats geba sugalvoti, ko jis nori, jeigu jam paliekame erdvės pačiam spręsti. Be to, reikėtų nepamiršti nuolat su vaiku giliau kalbėtis, kaip jam iš tikrųjų sekasi mokykloje ar kieme, kaip jis jaučiasi. Gilesnis ir pagarbus pokalbis su vaikais skatina juos pačius mąstyti, ieškoti sprendimo būdų, išsiaiškinti, kokios pagalbos jiems reikia iš suaugusiųjų“, – pataria teatro kūrėjas.

Kūrybiško mokymosi ekspertai rekomenduoja kalbėtis su vaikais, kas yra sėkmė, laimė, ar jie jaučiasi laimingi, kas juos daro laimingus ir kodėl? Ir apie tai kalbėti anksčiau, nei atrodytų, kad reikia.

Nuo ekoprojektų iki ateities profesijų

Sukurti tinkamą erdvę vaikams svarbu ne tik namie, bet ir mokykloje. Sukurti erdvę, kurioje mokiniai aktyviai mokytųsi ir tyrinėtų, atsivertų bendradarbiavimui, patirtų, ką reiškia savarankiškai priimti sprendimus – pagrindiniai Lietuvos mokyklose vykstančios programos „Tyrinėjimo menas“ tikslai. Idėja susitelkti į esminių XXI a. gebėjimų ugdymą asociacijai „Kūrybinės jungtys“ kilo bendraujant su ilgalaike partnere – Britų taryba, kuri šiuos procesus skatina visame pasaulyje.

V. Kačialovo gimnazija. British Council nuotrauka.

Projekto metu aktoriai, kino ir teatro režisieriai, kompozitoriai, mokslininkai, žurnalistai, bendradarbiaudami su mokytojais, jungia skirtingas mokymosi disciplinas (pavyzdžiui, matematiką, istoriją, gamtos pažinimą), naudoja įvairius kūrybos ir tyrinėjimo metodus ir taip siekia ugdyti vaikams reikalingus gebėjimus.

Vienas iš pavyzdžių – Pabradės „Ryto” gimnazija, kurioje, siekiant ugdyti lyderystę ir kritinį mąstymą, vyko ekoprojektas. Jo metu aštuntokai, pamokoje integruodami geografiją, matematiką, biologiją ir komunikaciją, tyrinėjo vietovės ekologinę situaciją. Mokiniai buvo susitikę ir kalbėjosi su seniūnu, komunalininkais, gamtotvarkos specialistais ir vietos gyventojais, patys tyrinėjo aplinką.  Jie sukūrė miesto taršos mažinimo pasiūlymus, Pabradės miesto užterščiausių vietų žemėlapį. Interviu ir kitus surinktus duomenis mokiniai sudėjo į informacinį filmuką bei plakatus, kurie platinami miestelyje. Mokinių pasiūlymai sulaukė reakcijos, jų inicijuotas procesas vyksta iki šiol.

Senųjų Trakų Kęstučio gimnazijos 5 klasės mokiniai, kurie sunkiai sutarė tarpusavyje, mokėsi išgirsti vienas kitą ir būti išgirsti. Kartu su lietuvių kalbos, matematikos ir muzikos mokytojomis pamokas kūrė garso inžinierius Paulius Burakas. Mokiniai, besimokydami įprastų dalykų, klausė garsų kieme, mokyklos viduje, stengėsi juos aprašyti bei reflektuodami suvokti įsiklausymo svarbą kasdieniame gyvenime. Toks ilgalaikis mokymosi procesas pamokų metu iš esmės pakeitė mikroklimatą klasėje, pagerino mokinių ir mokytojų santykius.

Ateities profesijos buvo prognozuojamos Vilniaus V. Kačialovo gimnazijoje. Čia kino režisierius Tomas Smulkis su vaikais nagrinėjo praeitį, buvusius išradimus, ankstesnes profesijas, ateities prognozes ir laukiančius iššūkius, ir pagal tai brėžė ateities projekcijas. Prognozavo, kaip keisis esamos profesijos, kokios atsiras naujos, kas gali laukti ateityje ir kokių toms profesijoms reikės kompetencijų. Vaikai kūrė mokumentikos žanro filmukus.

Šiais mokslo metais projektas vyko 12 mokyklų Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino, Pabradės miestuose bei rajonuose, o baigiamasis renginys kovo pabaigoje įvyko Vilniuje. Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kartu su Ugdymo plėtotės centru vykdomas projektas „Tyrinėjimo menas“ yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.

Šaltinis - bernardinai.lt

BERNARDINAI.LT
Išsilavinimas
APKLAUSA

Ar esate patenkinti dabartine Lietuvos ekonomine situacija?

Taip
Iš dalis
Ne
Renginių kalendorius
Jazzu gyvo garso koncertas Londone
Jazzu - gyvo garso koncertas Londone   Puiki naujiena Londono lietuvaičiams, vieninteliam koncertui į Londoną jau šį rudenį atvyksta viena geriausių Lietuvos atlikėjų Justė Arlauskaitė – Jazzu, kuri atvyksta kartu su gyvo garso grupę. Koncertas kuris nepaliks abejingų, Justės muzika, balsas ir emocijos palies kiekvieną iš Jūsų.   Bilietų prekyba prasidės: Gegužės 23d. Nori gauti išankstinius bilietus ir užsitikrinti geriausias vietas? Registruokis čia, ir viena diena...
Liko: 3 mėn.2 d.19 val.43 min.
Rekomenduojami skelbimai
Visų FOTOAPARATŲ ir VAIZDO KAMERŲ REMONTAS -10% P...
£1.00
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė
Užsakyti skelbimą
Kaina: Sutartinė